Prieš penkerius metus žaliuojančius Vilniaus parkus iškeitusi į saulę temdančius Niujorko dangoraižius, Guoda Ungulaitytė dar pati nežinojo, jog taps istorinio kino industrijos įvykio liudininke. Prisidėjusi prie „Oskaruose“ triumfavusio korėjiečių filmo „Parazitas“ sėkmės ir ją atšventusi apdovanojimų ceremonijoje, lietuvė sako visada žinojusi, jog nori dirbti kino platinimo įmonėje.
Vasarį į Los Andžele, JAV, nugriaudėjusius „Oskarų“ apdovanojimus susirinkę svečiai tapo išskirtinio įvykio liudininkais. Tąnakt pirmą kartą apdovanojimų istorijoje geriausiu filmu buvo pripažinta juosta, sukurta ne anglų kalba.
Pietų Korėjos režisieriaus Bong Joon Ho „Parazitas“ susišlavė net kelių kategorijų apdovanojimus ir tapo geriausiu filmu, geriausiu tarptautiniu filmu, pelnė apdovanojimą už geriausią originalų scenarijų, o Bong Joon Ho buvo išrinktas geriausiu režisieriumi.
Kino istoriją perrašiusį įvykį savo akimis išvydo ir JAV gyvenanti lietuvė Guoda Ungulaitytė, turėjusi progą ne tik pabuvoti iškilmingoje „Oskarų“ teikimo ceremonijoje, bet ir prisidėti prie korėjiečių filmo platinimo Jungtinėse Valstijose.
Taip pat skaitykite
Kaip lietuvė atsidūrė Amerikos kino platintojų studijoje
Prieš penkerius metus persikelti gyventi už Atlanto nutarusi Guoda Niujorke įsikūrusioje kino platinimo studijoje „Neon“ atsidūrė po magistrantūros studijų. Tiesa, kino pasaulis ir iki tol jai nebuvo svetimas – Guoda buvo dirbusi Vilniaus kino teatre „Pasaka“, vieną sezoną dirbo Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“.
„Lietuvoje man teko dirbti su įmonėmis, kurios gauna filmus iš kino platintojų, tačiau mane visada domino kita pusė – įmonės, kurios iš anksto nusiperka filmą, o tada jį parduoda festivaliams, kino teatrams ar filmų žiūrėjimo platformoms“, – portalui LRT.lt pasakoja Guoda.
Jos vyrui laimėjus žaliąją kortą, pora persikėlė į Niujorką, ten Guoda įstojo į medijų vadybos (angl. Media Management) magistro studijas. Baigusi mokslus, ji keliose įmonėse atliko praktiką, kol galiausiai keliai Guodą atvedė į kompaniją „Neon“.
„Visada jaučiau, kad labai noriu dirbti kino platinimo įmonėje, todėl šia linkme judėjau nuo pat pradžių. Kadangi Amerikoje studijos yra gana lanksčios ir pats gali rinktis dalykus, kuriuos nori studijuoti, stengiausi lankyti visus kursus, kurie bent kiek nors susiję su kino platinimu: rinkodara, ekonomika, finansai, kino kritika, filmų studijos ir kt.“, – pasakoja Guoda.
Ką dirba, teko aiškinti ir tėvams
Ne visi kino teatre galutinį produktą išvydę žiūrovai nujaučia, kokį kelią filmas nukeliauja, kol atsiduria didžiuosiuose ekranuose. Kūrybinė filmo komanda atlieka milžinišką darbą – sukuria produktą, tačiau tam, kad filmas atsidurtų festivaliuose, kino teatruose, filmų žiūrėjimo platformose – „Netflix“, „Amazon“, oro linijų ekranuose ir kitur, pluša kino platintojai, pasakoja Guoda.
„Patys režisieriai dažnai neturi užtektinai resursų ir komandos, kuri užsiimtų tiesioginiu filmo pardavimu. Žinoma, didžiosios kino studijos, tokios kaip „Disney“, „Universal“ ar kt., pačios filmus ir gamina, ir platina.
Mažesnės studijos filmų negamina, o juos perka ir taip įgyja filmų teises. Bendradarbiaudamas su filmo kūrybine komanda, kino platintojas išleidžia filmą ir užsiima jo rinkodara: kuria reklaminius plakatus, anonsinį filmuką (angl. trailer), rengia filmo išleidimo į kino teatrus strategiją, organizuoja filmo premjeras, kūrybinės komandos susitikimus su žiūrovais ir pan.“, – apie kino pasaulio virtuvę pasakoja Guoda, ką dirba, kantriai turėjusi išaiškinti ir tėvams.
„Parazitu“ patikėjo šiam dar nepasirodžius
Pasitaiko atvejų, kai kino platinimo įmonės filmus perka dar nepagamintus. Būtent taip nutiko ir su korėjiečių „Parazitu“ – įmonė, kurioje dirba Guoda, filmą nusipirko jau tada, kai šio dar tebuvo parašytas scenarijus.
„Mūsų įmonės vadovas jau anksčiau buvo dirbęs su režisieriumi Bong Joon Ho. Jis su vadovu pasidalijo filmo scenarijumi, o šis, jį perskaitęs, iš karto pasakė, kad filmo nebepaleis, – išsyk patikėjo jo sėkme“, – pasakoja Guoda.
„Parazito“ sėkmė kino žinovus ir ne tik juos nustebino ne tik dėl to, jog susižėrė keturias „Oskarų“ statulėles. Kad filmas galėtų pretenduoti gauti apdovanojimą, jį savaitę turėjo rodyti JAV kino teatrai.
Guoda pasakoja, jog pasirūpinti, kad korėjiečių kurtas filmas sudomintų amerikiečių auditoriją, nebuvo taip sunku, kaip gali pasirodyti. „Parazito“ režisierius žinomas visame pasaulyje, yra dirbęs su amerikiečių aktoriais ir laimėjęs Kanų kino festivalio „Auksinę palmės šakelę“, tad besidomintieji kinu apie „Parazitą“ jau buvo girdėję, o jam išpopuliarinti tereikėjo geros strategijos.
„Pristatydami šį filmą, laikėmės perspektyvos, jog didis režisierius sugrįžta prie savo šaknų ir dirba tik su korėjiečių komanda. „Parazitas“ yra žanrų mišinys, tai, kaip mes sakome, yra Cinema from capital C – kinas iš didžiosios raidės. Toks, kurį norisi žiūrėti dideliame ekrane, todėl kinomanus sudominti filmu buvo pakankamai lengva“, – apie tai, kaip „Parazitas“ skynėsi kelią į šlovę, pasakoja Guoda.
Filmo kūrėjai gyveno tarp Pietų Korėjos ir JAV
Kino platinimo įmonei nutarus paleisti filmą palyginti mažuose, tačiau prestižiniuose Niujorko ir Los Andželo kino teatruose, pirmą savaitgalį visi bilietai į „Parazitą“ buvo iššluoti per porą valandų.
„Lauke būriavosi didžiulės eilės, žmonės stovėjo ir tikėjosi gauti bilietus, jei kas nors neateitų. Tai neprasmuko ir pro žiniasklaidos objektyvą, žurnalistai ėmė domėtis, kas vyksta, kodėl šitiek žmonių nori pamatyti korėjiečių filmą.
Taip apie „Parazitą“ sužinojo daugiau žmonių – ne tik tie, kurie domisi kinu, bet ir tie, kurie galbūt niekada nebuvo matę korėjietiško filmo ir nieko nežinojo apie šį režisierių“, – pasakoja Guoda.
Beje, prie filmo platinimo labai prisidėjo ir pats režisierius Bong Joon Ho bei aktoriai, kurie tuo metu be paliovos skraidė pirmyn atgal tarp Pietų Korėjos, Los Andželo ir Niujorko.
„Kai kurių filmų gamyba užtrunka ne vienerius ir ne dvejus metus, todėl režisieriai, su filmu gyvenę keletą metų, nori jį paleisti gyventi savo gyvenimo ir kurti kažką toliau. Todėl labai džiaugiamės, kad Bong Joon Jo dalyvavo premjerose, susitikinėjo su žiūrovais, atsakinėjo į jų klausimus, fotografavosi, dalijo interviu.
Pagrindinis filmo aktorius Song Kang-ho yra gerai žinomas tiek Pietų Korėjoje, tiek tarp kinu besidominčiųjų Amerikoje, todėl žiūrovai džiaugėsi gavę progą pabendrauti ir su juo“, – pasakoja Guoda.
Po netikėtos filmo sėkmės su kino platinimo studija „Neon“ susisiekė didieji JAV kino teatrai, kurie „Parazitą“ taip pat norėjo įtraukti į savo repertuarus. Taip korėjiečių filmas pamažu pasiekė 2 tūkst. JAV kino teatrų ekranus – tai, anot Guodos, tokiam filmui yra nemažai, nors „Disney“ ar „Marvel“ kino studijų kurti filmai ir superherojų istorijos jau pirmą dieną išplatinamos tūkstančiuose kino teatrų.
Amerikiečių neatbaidė net subtitrai
„Parazitui“ puikiai sekėsi Pietų Korėjoje, tačiau kad tokia sėkmė filmą aplankys ir Amerikoje, tikėtis nedrįso net patys filmo kūrėjai.
„Filmo kūrybinė komanda tikėjo, kad tai – didelis filmas, kurio laukia didelė sėkmė, bet kad jis gali tiek uždirbti Amerikoje ir taip patikti amerikiečiams, kad šie net eitų žiūrėti filmo su subtitrais, jiems buvo netikėta“, – sako Guoda.
Skaityti užsienietiškų filmų subtitrus lietuviams – pažįstama patirtis, tačiau Amerikos auditorijai tai – mažų mažiausiai neįprasta.
„Kadangi amerikiečiai daugiausia žiūri Holivudo produkciją anglų kalba, subtitrų skaitymas jiems reikalauja papildomų pastangų, galbūt trukdo iki galo atsipalaiduoti. Buvau nustebusi, kad amerikiečiai gali neiti į filmą vien todėl, kad reikės skaityti subtitrus“, – kalba Guoda.
Lietuvė džiaugiasi, jog būtent „Parazitas“ įrodė, kad gali būti kitaip. „Mūsų įmonė platina nemažai filmų ir dokumentikų užsienio kalba, todėl džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad galiu bent kiek prisidėti ir padėti užsienio kūrėjams praplėsti auditoriją, o amerikiečiams – šiek tiek pakeisti požiūrį“, – sako Guoda.
Po darbų – šventė „Oskaruose“
Kino platinimo įmonei „Neon“ išplatinus „Parazitą“, o šiam sulaukus net kelių „Oskarų“ nominacijų, Guodos darbdavys pasirūpino, kad visi turėtų progą pasidžiaugti nuveiktu darbu, – „Parazito“ platinimo komanda gavo skrydžio bilietus į Los Andželą ir kvietimus į „Dolby“ teatrą, kuriame vyko 2020 m. „Oskarų“ teikimo ceremonija.
„Bilietus į „Oskarus“ reikia pirkti, tačiau jų būna tik trys tūkstančiai – bilietai atitenka statulėlėms nominuotiems svečiams, kino studijoms ir tiems, kurie prisidėjo prie geriausiu filmu nominuotos juostos kūrimo ar sklaidos“, – pasakoja Guoda.
Prestižinė ir visame pasaulyje garsi „Oskarų“ teikimo ceremonija, anot Guodos, realybėje tokia pat iškilminga, kaip ir televizijos ekranuose.
„Sėdėjau viršuje, balkone, tad klausimas, kur geriau matėsi – per televizorių ar iš ten, kur sėdėjau. Vis dėlto viskas atrodė išties įspūdingai: atvykus pasitiko labai didelė apsauga, vyko patikros, buvo tikrinami leidimai. Renginyje viskas labai tiksliai sustyguota, – nenuklysi niekur, kur nereikia“, – įspūdžiais dalijasi Guoda.
Ir nors sako, jog tą vakarą pritrūko akimirkos stabtelėti ir pasidžiaugti, kad darbas atsipirko ir ji lankosi dešimtis kartų per televiziją matytuose „Oskaruose“, didžiausią įspūdį jai paliko suvokimas, jog garsiausi kino aktoriai yra tokie patys žmonės kaip kiti.
„Galbūt pati mintis, jog galiu dalyvauti „Oskaruose“, buvo net pakilesnė už tai, kad iš tiesų ten buvau. Juk tai – tik renginys, o aktoriai – tokie patys žmonės, kaip ir mes, tik, galbūt, geriau žinomi.
Buvo smagu matyti, kaip ispanų režisierius Pedro Almodóvaras juokauja su aktore Scarlette Johansson, kaip kino žmonės tarpusavyje bendrauja, šmaikštauja, apsikabina ir gerai leidžia laiką“, – prisiminimais dalijasi Guoda.
Po tarsi sapnas prabėgusių „Oskarų“ Guoda vėl parskrido į Niujorką – sako, jog niekada nemiegančio miesto tiek klimatas, tiek žmonės jiedviem su vyru artimesni ir labiau primena Europą.
„Kol dar turime galimybę, norisi čia pabūti, pasimokyti, pasisemti idėjų, patirties, tačiau kaip galutinį tikslą visada matome Lietuvą“, – sako Guoda.
