Gyvenimas

2020.03.25 22:47

Rinkdamiesi dezinfekantą neužkibkite ant sukčių kabliuko – nekenksmingų ar natūralių dezinfekantų nebūna

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2020.03.25 22:47

Koronaviruso grėsmės akivaizdoje dezinfekantai tikrai nepakenks, tačiau ilgainiui gausus dezinfekcinių priemonių naudojimas gali padaryti meškos paslaugą – kūnas gali imti nebereaguoti į jokius antiseptikus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ profesorius Albinas Žilinskas tvirtina, kad skeptikai, manantys, kad taip pat gerai dezinfekuoja tiesiog degtinė iš parduotuvės, neteisūs.

Įnirtingai šveisti viską aplinkui vieniems – įprasta kasdienybės dalis. Kitiems tai aktualu tampa tik virusų grėsmės akivaizdoje. Atsikratyti nepageidaujamų mikroorganizmų vartotojams paslaugiai „siūlosi“ gausybė produktų, pavyzdžiui, antibakterinis muilas, dezinfekcinis skystis, drėgnos servetėlės... Kuo šie produktai ypatingi, jei plaunant rankas su įprastu muilu ir antibakteriniu jokio skirtumo nesijaučia? Gal tai tik reklamos triukas?

Kas šiuose biocidiniuose – gyvybę naikinančiuose – preparatuose veikia žudančiai, atsako Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius A. Žilinskas: „Dezinfekuojant veikia cheminiai junginiai, tirpalai, mišiniai ir panašūs dalykai. Sterilizuojant chemija „griežtesnė“, naudojamos ir chlorkalkės, kurios viską sugraužia – prieš jas niekas neatsilaikys. Tikrai viską sunaikins ir didelės koncentracijos peroksido tirpalas.“

Pasak A. Žilinsko, buityje naudojamose dezinfekcinėse priemonėse rankoms pirmiausia reikėtų ieškoti alkoholio. Tada reikėtų ieškoti ketvirtinių druskų, triklozano, o jei ant etiketės parašyta, kad sudėtyje yra peroksido, tokios priemonės reikėtų saugotis. „Jei ant odos užpilsime stiprios koncentracijos peroksido, tai tikrai viską dezinfekuos, bet po kiek laiko oda pabals ir užsidės šašas. Tai bus vieta infekcijai – bus dar baisiau“, – perspėja profesorius.

Dažnas vartotojas įsitikinęs, kad antibakterinis muilas daug veiksmingesnis negu paprastas. Tačiau ekspertai įspėja – antibakterinio muilo aukštinimas kvepia sąmokslo teorija.

„Aš tikrai jo nerekomenduočiau naudoti. Antibakterinis muilas niekuo nėra geresnis negu paprastas muilas. Jis prisideda prie sukėlėjų atsparumo vystymosi – jeigu sukėlėjai nėra iki galo nužudomi, jie tampa atsparūs antibiotikams, antibakterinėms medžiagoms“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Antibakteriniai muilai ne tik nėra ypatingesni už paprastus, bet ir nesaugūs dėl sudėtyje esančio triklozano. Ši antibakterinė medžiaga gali neigiamai veikti endokrininę sistemą. Kai kurie žmonės naudoja ūkinį muilą – jį specialistai iš tiesų vertina dėl jo dezinfekcinių savybių, bet medikai tvirtina, kad rankų higienai, net ir koronaviruso atveju, tikrai pakanka paprasto muilo.

Tiesa, kai kurių instrukcijų vartotojai nemėgsta – kad ir patarimų, kaip taisyklingai dezinfekuoti rankas. Kaip sakė Jungtinės Karalystės premjeras, pasitepus rankas dezinfekuojančia priemone, jas masažuoti reikėtų tiek laiko, kiek truktų sudainuoti du posmelius visiems gerai žinomos dainos „Su gimimo diena“. Tai trunka apie 45 sekundes – ar tikrai tiek laiko būtina trinti delną į delną?

Profesionalai sako, kad mikroorganizmams pašalinti, kurių daugiausiai slepiasi tarpupirščiuose ir aplink nagus, prireiks nuo 40 iki 60 sekundžių. Jei neturime muilo, tokiu pat būdu ir tiek pat laiko rankas reikėtų dezinfekuoti dezinfekciniu skysčiu. Be to, dezinfekuotoms rankoms reikia leisti nudžiūti, o ne pulti valyti jų servetėle.

Ant biocidinių produktų negali būti tokių užrašų, kad tai nekenksminga, nekenkia gamtai – apskritai tokių žodžių, kad tai nepavojingas gaminys.

Tokiomis rankomis liesti maisto nerekomenduojama – kasdien nuryjami net ir nedideli dezinfekanto kiekiai sveikatos tikrai nepagerins, ypač, jei sudėtyje bus triklozano. Dažnai rankoms vartojami preparatai sausina odą, tad medikai pataria rinktis lipnesnį skystį, su odą saugančiu gliceroliu. Ypač atsakingai tokias priemones reikėtų parinkti vaikams, nes jų oda plonesnė.

Nekenksmingų ar natūralių dezinfekantų nebūna

Kokia tikimybė, kad šiandien gautume laišką, užkrėstą virusu ar bakterija? Ar verta baimintis? O gal gaunamas siuntas ir laiškus, kaip ir rankas, reikėtų dezinfekuoti? Į šiuos klausimus vieno atsakymo nėra, pažymi G. Zagrebnevienė.

Dezinfekcinių skysčių apžvalga: kaip jie veikia ir kokių sudedamųjų medžiagų juose ieškoti?

„Tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Jeigu diena karšta, saulėta, virusas tokioje aplinkoje beveik momentaliai žūsta. Jeigu patalpa šalta, drėgna, aplinkos sąlygos tinkamos virusui išgyventi ilgiau“, – sako ji.

Tačiau specialistai ramina – pavyzdžiui, koronaviruso aktyvumo periodas trumpas. Užsikrėtusiam asmeniui nusičiaudėjus ant kokios prekės virusas teoriškai galėtų išgyventi 1–2 paras, o jei prekė gabenama didelius atstumtus ir veikiama skirtingų temperatūrų, virusas tiesiog žūsta.

Tiesa, mokslininkai teigia, kad bakterijos kur kas atsparesnės, tad realiai galėtų atkeliauti paštu. Tačiau kur kas svarbiau kalbėti apie dažniau liečiamus daiktus nei laiškai: stalviršius, palanges, durų rankenas... Anot A. Žilinsko, paviršiams dezinfekuoti skirtos priemonės nedaug kuo skiriasi nuo antiseptikų, naudojamų gyviems paviršiams. Svarbiausia žinoti, kad paviršiams dezinfekuoti skirtose priemonėse medžiagos didesnės koncentracijos.

Namuose slaugant koronavirusu apkrėstą ligonį paviršius patariama valyti spiritinėmis servetėlėmis bei silpnos koncentracijos chloro tirpalu, o įprastomis sąlygomis valymui tikrai užtenka paprastų priemonių. Beje, renkantis biocidinius produktus, ypač internetu, verta atkreipti dėmesį, ar jie autorizuoti, kitaip tariant, legalūs. Masinio tokių produktų pirkimo metu lengva įsigyti ir nelegalių produktų, kurie gali ne tik neatlikti savo funkcijos, bet ir pakenkti. Jei produktas reklamuojamas kaip, pavyzdžiui, mažos rizikos, nekenksmingas ar natūralus, vartotojas turėtų suklusti.

„Ant biocidinių produktų negali būti tokių užrašų, kad tai nekenksminga, nekenkia gamtai – apskritai tokių žodžių, kad tai nepavojingas gaminys“, – tvirtina Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyr. specialistė Ingrida Stulgienė.

Dažnai spėjama, kad daugiausia mikroorganizmų veisiasi ant unitazo sėdynės. Tačiau nustatyta, kad net 400 kartų labiau užteršti yra stalai biuruose. Kodėl? Nes jie tiesiog nedezinfekuojami. Ne ką mažiau mikroorganizmų „ošia“ ir stalų stalčiuose, ant telefonų, kompiuterio klaviatūrų, pinigų, plastikinių kortelių ir netgi vyrų barzdose.

Pasirodo, ant mūsų kūno ir jo viduje gyvena apie 100 000 milijardų mikroorganizmų, o bendra jų masė – maždaug 2 kilogramai. 5 kartus daugiau nei bakterijų žmogaus organizme yra virusų. Beje, mikroorganizmų mes turime daugiau nei savų ląstelių – žmogaus kūno ląstelių yra 10 trilijonų, o bakterijų, kurios gyvena žmogaus kūne, – net 100 trilijonų.

Gali susidaryti tokia situacija, kad apskritai jokie dezinfekantai neveiks. Todėl buityje naudoti dezinfekantų be saiko negalima ir netgi, sakyčiau, draudžiama.

Siekdami apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų, kai kurie vartotojai nuolat dezinfekuoja rankas, visus paviršius ir visai rimtai sako: reikia išnaikinti VISUS mikrobus! Tai neįmanoma, sako Vilniaus universiteto Biomedicinos mokslų instituto docentas dr. Tomas Kačergius.

Filosofinį klausimą kelia ir aromaterapeutė Laimė Kiškūnė: „Jei turime tik 10 proc. savo ląstelių, o 90 proc. yra mikrobai, kas mes esame? Gal kažkoks supermikroorganizmas su savo mikrobiotomis...“

Dezinfekcija „iš vidaus“ ir neveiksminga, ir pavojinga

Ant mūsų odos iš tiesų gyvena daugybė draugiškų bakterijų, kurios kovoja su infekcijomis. Be mūsų mikrobiomos, saugančios nuo ore, maiste, ant paviršių esančių mikroorganizmų, net negalėtume išgyventi.

„Jei pradėsime save dezinfekuoti visokiais įmanomais būdais, klausimas, kas bus, ar mes tikrai pasieksime geresnių rezultatų? Turbūt susilpninsime imuninę sistemą ir nebeturėsime skydo, kurį mums suteikia mikroorganizmai“, – kalba L. Kiškūnė.

Žinomą aromaterapeutę ypač stebina kai kurių tėvų noras vaikus nuolat prausti aktyviomis šarminėmis cheminėmis priemonėmis. Taip elgiantis vaikas „nesusipažįsta“ su aplinkiniu pasauliu, bakterijomis, tad vystytis gerai jo imuninei sistemai labai sunku.

Net ir suaugę žmonės, naudodami antibakterinį muilą, pašalina ne tik pavojingus mikroorganizmus, bet ir savo apsauginį sluoksnį. Atkreipkite dėmesį – dažnai etiketėje skelbiama, kad muilas išnaikins 99 proc. bakterijų, tad kas nutinka su likusiu 1 proc.? „Iš to 1 proc. gali pasidaryti 100 proc. Bakterijos dauginasi labai greitai“, – sako T. Kačergius.

Kaip visada lazda turi du galus – intensyviai ir dažnai naudojant dezinfekcines priemones išsivystys atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, įspėja mokslininkas.

„Gali susidaryti tokia situacija, kad apskritai jokie dezinfekantai neveiks. Todėl buityje naudoti dezinfekantų be saiko negalima ir netgi, sakyčiau, draudžiama“, – perspėja jis.

Natūralių priemonių žinovai kaip dezinfekcinę priemonę puikiai vertina eterinius aliejus. Jie nežaloja mūsų ląstelių, draugiškų bakterijų, bet sudaro nepalankią terpę atsidurti svetimiems patogeniniams organizmams.

Kai kas dezinfekcijai naudoja alkoholį, pasigirsta pasakojimų, kad veiksmingai padeda ir acetonas. Bet ar tai nepavojinga? Pasak A. Žilinsko, bėgti į parduotuvę pirkti degtinės ir plauti ja rankų neverta, nes paprasčiausiai ten esantis alkoholis per silpnas – dažnai vos 40 laipsnių, o suveikti galėtų nebent 60 laipsnių alkoholinis gėrimas. „Jeigu dar ten yra kokių nors žolelių, tai visai neblogai. Tik labai jau brangus būtų antiseptikas“, – teigia profesorius.

O kaip dėl dezinfekcijos „iš vidaus“? Kai kas tiki, jog taurelė irgi gali būti vaistas nuo virusų ir bakterijų. Medikai tokiai nuomonei nepritaria, o faktai byloja, kad panašūs klaidingi įsitikinimai gali baigtis ir liūdnai. Štai Irane taip bandydami apsisaugoti nuo koronaviruso mirė net 27 žmonės. Visi jie vartojo kontrabandinį alkoholį, kaip paaiškėjo vėliau, metilo alkoholį. Specialistai įspėja, kad nuo šio viruso neapsaugo net aukštos kokybės alkoholinių gėrimų vartojimas.

Anot medikų, rankų dezinfekcijai tiktų ir vaistinėse parduodamas salicilo rūgšties spiritas. Pasirodo, ši rūgštis švelniai pašalina negyvą odą, o tai ypač svarbu, jei rankų oda labai suragėjusi – ten gali kauptis daug mikroorganizmų ir bakterijų. Tiesa, svarbu jo nepadauginti ir nenaudoti ilgai. Kai kurių specialistų teigimu, dezinfekcijai tiktų ir labai silpnos koncentracijos kalio permanganato tirpalas. Tačiau su acetonu žaisti nepatariama – juo rankas dezinfekuojantis žmogus labai greitai taptų dermatologo klientu, o nuo viruso tai tikrai neapsaugotų, pabrėžia A. Žilinskas.

Natūralių priemonių žinovai kaip dezinfekcinę priemonę puikiai vertina eterinius aliejus. Jie nežaloja mūsų ląstelių, draugiškų bakterijų, bet sudaro nepalankią terpę atsidurti svetimiems patogeniniams organizmams, pasakoja L. Kiškūnė.

Rankoms dezinfekuoti puikiausiai tiktų keli lašai arbatmedžio aliejaus. Nesibaiminkite, šis skystis tikrai nenudegins odos – arbatmedžio eterinis aliejus neturi jokių fenolinių junginių, ramina aromaterapeutė.

Vis dėlto joks dezinfekcinis skystis nepakeis rankų plovimo paprasčiausiu muilu, o rankas plauti būtina ne tik prieš valgį ar pasinaudojus tualetu, bet ir važiavus viešuoju transportu, apsilankius prekybos centre ar kitose viešo susibūrimo vietose. Dezinfekciniai skysčiai labai praverčia tik neturint galimybės rankų nusiplauti muilu arba kai jos nėra akivaizdžiai purvinos.

Vartojant dezinfekantus svarbiausia neperlenkti lazdos – jei jų naudojimas ekstremaliomis sąlygomis tikrai pateisinamas, tai neturėtų tapti paranojiniu įpročiu, kai tam nėra jokio reikalo. Visgi pandemijos akivaizdoje šios priemonės tikrai nepakenks.

L. Kiškūnė parodė, kaip namuose pasigaminti dezinfekcinio skysčio iš eterinių aliejų. Žiūrėkite kovo 23 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Dezinfekcinių skysčių apžvalga: kaip jie veikia ir kokių sudedamųjų medžiagų juose ieškoti?