Gyvenimas

2020.04.23 21:05

Imuninę sistemą nepažeidžiamą padarys 3 barjerai, bet juos sustiprinti – jūsų darbas

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.04.23 21:05

Jei prasidėjus infekcijai kyla uždegimas, nereikia galvoti, kad tai mums kenkia – tai kovos su mikrobais būdas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pažymi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Gydytojas tvirtina, kad virusas paima viršų tik perlipęs tris organizmo barjerus, o to jis niekada nepadarys, jei imuninė sistema visada bus stipri ir atliks savo darbą.

„Tai, kas dabar vyksta visame pasaulyje, tik dar kartą įrodo, kad virusai gali užpulti akimirksniu. Vieną dieną jaučiatės puikiai, o jau kitą gulite lovoje leisgyvis, apsistatęs arbatos puodeliais, apsikrovęs nosinėmis, vis burbate sau po nosimi: „Kodėl vėl susirgau aš? Kaip to būtų galima išvengti?“ Padarykite savo imuninę sistemą nepažeidžiamą“, – sprendimą pateikia A. Unikauskas.

Profesoriaus teigimu, mūsų imuninė sistema – it kariuomenė, kuri kovoja su blogiukais, šiuo atveju, mikrobais, galinčiais mus susargdinti. Imuninė sistema mus apsaugo nuo ligų, tačiau tik tada, kai yra stipri. Jei taip yra, ji viską kuo puikiausiai suvaldys.

„Imuninę sistemą galime palyginti su imigracine tarnyba. Jeigu kažkas patenka į jūsų organizmą, turi pereiti kvėpavimo takus, virškinimo sistemą ir gauti tarsi leidimą keliauti toliau. Tą ir daro mūsų imuninė sistemą: kažką praleidžia, kažko nenori praleisti. Imuninė sistema patikrina, ar tai svetimas organizmas, ar ne. Jeigu keliate grėsmę organizmui, jūsų imuninė sistema įjungia kovos režimą“, – aiškina daktaras.

Trys barjerai, saugantys mūsų organizmą nuo priešų:

1. Oda

Ant mūsų odos yra draugiškų bakterijų, riebalų sluoksnis ir tam tikrų rūgščių – visa tai mus saugo. Jeigu priešiški mikrobai patenka ant odos, o oda sveika, visi trys elementai – bakterijos, riebalinis sluoksnis ir rūgštys – visus priešus sunaikina per keletą minučių. Tai užtrunka iki 12 minučių – taip mūsų oda saugosi.

2. Gleivinės

Antras barjeras – mūsų gleivinės. Gleivinė išskiria tirštą skystį, gleives, kurios paprasčiausiai mikrobus įklampinai ir taip neleidžia jiems patekti ten, kur jie nori.

„Gleivių gali būti mūsų nosyje, gerklose, sinusuose, kituose kvėpavimo takuose, virškinimo sistemoje – bet kur. Gleivių yra visur ir jos atlieka mums labai naudingą vaidmenį“, – pasakoja A. Unikauskas.

3. Uždegimas

Trečias barjeras – uždegimas. Gydytojas pažymi – nereikia galvoti, kad uždegimas yra mūsų priešas, kai kalbame apie infekciją.

„Organizmas išvysto uždegiminę reakciją, kurios metu naikina priešus, mikrobus. Pagrindinės imuninės sistemos ląstelės – baltieji kraujo kūneliai. Gynyboje nemažą vaidmenį vaidina ir gerosios žarnyno bakterijos, tiekdamos reikiamas maistines medžiagas ir taip palaikydamos imuninę sistemą, neleisdamos pasklisti blogiesiems mikrobams“, – pasakoja medikas.

Egzistuoja toks procesas kaip apoptozė – jeigu ląstelėje virusų labai daug, įsijungia apoptozės mechanizmas, t. y. ląstelė savanoriškai nusižudo, miršta tam, kad apsaugotų organizmą.

Kad suprastumėte, kaip imuninė sistema kovoja su infekcija, A. Unikauskas pateikia sąrašą funkcijų, kurias atlieka baltieji kraujo kūneliai – pagrindinės imuninės sistemos ląstelės.

Baltieji kraujo kūneliai:

– gamina rūgštį, kuri ištirpdo mikrobus,

– išskiria nuodus, kurie žudo mikrobus,

– išskiria laisvuosius radikalus,

– gamina vandenilio peroksidą, kuris oksiduoja mikrobus,

– gamina fermentus, padedančius suskaidyti ir ištirpdyti mikrobus,

– išskiria gleives,

– „atsimena“ priešus, todėl žino, kaip kovoti su mikrobais, kurie sugrįžta antrą kartą,

– gamina fagocitus – ląsteles, kurios valgo mikrobus.

„Įsivaizduokite, kad užsikrėtėte virusu. Ką jis daro? Jis ima ir įsiskverbia į ląstelę. Virusas toks mažytis, turi lyg spygliukus, kuriais prisikabina prie ląstelės. Beje, virusai gali būti net iki 40 kartų mažesni už bakterijas ir jie net nėra gyvi – tai tik tam tikra genetinė informacija. Prisikabinęs prie ląstelės virusas turi penetruoti, t. y. patekti į ląstelės vidų. Kol jis ten nepateko, iš esmės tai tėra miegantis sutvėrimas, neaktyvus – jis nieko negali padaryti.

Padarykite savo imuninę sistemą nepažeidžiamą: trys barjerai, saugantys mūsų organizmą

Tačiau patekęs į vidų jis nueina iki ląstelės branduolio, „nulaužia“ informaciją ir pradeda gaminti savo kopijas. Taip jų prisidaugina daug. Nukopijavęs dalis jis jas apdoroja papildomai, apsimeta ląstelės sudedamąja dalimi ir dar sugeba išeiti iš ląstelės, kad patektų į kitą ląstelę ir vėl padarytų tą patį. Bet egzistuoja toks procesas kaip apoptozė – jeigu ląstelėje virusų labai daug, įsijungia apoptozės mechanizmas, t. y. ląstelė savanoriškai nusižudo, miršta tam, kad apsaugotų organizmą. Štai kiek mes turime gynybinių priemonių ir vis tiek sugebame jas sugriauti“, – aiškina laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

Kad žinotume, kaip kovoti su ligomis, svarbu išsiaiškinti ir tai, kaip veikia patogenai – ligos sukėlėjai.

Patogenų gynybinės savybės:

– blokuoja vitaminą D, nes žino, kad imuninei sistemai kontroliuoti šis vitaminas būtinas,

– imituoja kūno audinius, todėl imuninė sistema jų gali neatpažinti,

– pasislepia kalcio „kekėse“, t. y. pasislepia tarp kalcio,

– nuolat juda, todėl imuninė sistema jų negali pagauti ir sunaikinti,

– keičia savo išvaizdą, todėl imuninė sistema gali susipainioti.

Stipri imuninė sistema pati atlieka savo darbą – gina mus nuo ligos sukėlėjų. O ką mes galime padaryti patys? Mūsų užduotis – išlaikyti ir stiprinti imuninę sistemą.

Imuninę sistemą silpnina:

– Maistinių medžiagų trūkumas

Jeigu mūsų mityba skurdi, nuo viruso imuninė sistema jūsų neapsaugos. Pavyzdžiui, jeigu kasdien valgote vien kruopas arba miltus, galbūt apsiginti nuo bado tai padės, bet labai abejotina, ar tai apsaugos nuo viruso, nes tai mums neduos jokių maistinių medžiagų.

Ląstelės membranos, t. y. apsauginio skydo, kuris neleidžia virusui į ją patekti, didžiąją dalį sudaro riebalai. Be to, riebalų reikia ir kortizolio, kuris bent pradiniame etape saugo mus nuo uždegimo, gamybai. Tad jeigu visiškai nevalgome riebalų, prarandame apsaugą.

A. Unikauskas vardija, kokių svarbių vitaminų ir mineralų trūkumas organizme gali blogai baigtis: vario, seleno, magnio, kalcio, kalio, natrio, riebalų ir aminorūgščių, iš kurių gaminami baltymai.

„Ląstelės membranos, t. y. apsauginio skydo, kuris neleidžia virusui į ją patekti, didžiąją dalį sudaro riebalai. Be to, riebalų reikia ir kortizolio, kuris bent pradiniame etape saugo mus nuo uždegimo, gamybai. Tad jeigu visiškai nevalgome riebalų, prarandame apsaugą, nes to mums labai reikia“, – perspėja jis.

– Stresas

„Jeigu nuolat patiriame stresą, maistinių medžiagų poreikis žymiai išauga, nes susitvarkyti su stresu reikia maistinių medžiagų“, – teigia profesorius.

– Miego trūkumas

Miego trūkumas sugriauna mūsų imuninę sistemą. Daktaras pabrėžia – organizmo sveikimas vyksta tik miegant.

„Miego metu vyksta visų įmanomų elementų regeneracija. Dieną mes viską išeikvojame, miego metu – atgauname. Jeigu sutrumpinate miego laiką, gero nelaukite. Beje, miego trūkumas yra dar ir papildomas stresas organizmui“, – sako medikas.

– Gliukozė

A. Unikauskas perspėja, kad gliukozė – maistas virusams. Tad jeigu mes organizmui nenutrūkstamai tiekiame gliukozę valgydami angliavandenius, virusus nuolat šeriame.

Nepulkite į paniką, išlikite sąmoningi, stiprinkite savo imuninę sistemą ar bent jau ją palaikykite, jos negriaukite ir rūpinkitės vieni kitais.

Imuninę sistemą stiprina:

– Vitaminas C stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą, taip pat yra naudojamas antinksčių hormonų gamybai. Vitamino C gausu raugintuose kopūstuose, saldžiosiose paprikose, uogose, žaliose lapinėse daržovėse.

– Vitaminas D saugo nuo patogenų ir netgi žudo mikrobus. Geriausias būdas gauti vitamino D, žinoma, tiesiogiai iš saulės.

– Vitaminas A būtinas gerai gleivių gamybai užtikrinti. Vitamino A turi menkių kepenėlės, kiaušinių tryniai, sviestas, taip pat vitamino A gausite pabuvę saulėje.

– Cinkas suteikia gerą apsaugą nuo virusų, padidina T limfocitų gamybą. Valgykite moliūgų sėklas, jautieną, avinžirnius, lęšius, anakardžius, špinatus, avokadus, gerkite kefyrą.

– Vitaminas E ir selenas. Šių medžiagų gausu žuvyje, mėsoje, augaliniuose aliejuose, riešutuose, sėklose.

– Česnakas naikina virusus, bakterijas ir grybelį.

„Nepulkite į paniką, išlikite sąmoningi, stiprinkite savo imuninę sistemą ar bent jau ją palaikykite, jos negriaukite ir rūpinkitės vieni kitais“, – pataria A. Unikauskas.

Plačiau – kovo 17 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

Padarykite savo imuninę sistemą nepažeidžiamą: trys barjerai, saugantys mūsų organizmą