Gyvenimas

2020.03.30 08:26

Planai griuvo, graužia nerimas, o šaldytuvas nuolat ranka pasiekiamas: kaip suvaldyti emocinį valgymą?

LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, LRT.lt2020.03.30 08:26

Stebėkite save: supykę norite kažko traškaus, nuliūdę – minkšto? Skirtingas maistas gali nuslopinti skirtingas emocijas. LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ pašnekovė, mitybos konsultantė Indrė Jarašūnienė aiškina, kaip sužinoti, ar esate emocinis valgytojas – tiesa, tokių, anot jos, dauguma. Tad ar yra tekę kažką suvalgius gailėtis, o negavus kažko skanaus – nuliūsti ar supykti?

Ką daryti, kai užpuolus rūpesčiams ar sunkumams rankos šaldytuvo link ima tiestis pačios? Nuo ko prasideda emocinis valgymas, kaip jį atpažinti ir kaip ištaisyti santykį su maistu? Tinklaraščio „Sveikata ant šakutės“ kūrėją, mitybos konsultantę I. Jarašūnienę kalbina LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė.

– Kas yra emocinis valgymas ir kaip atpažinti, kad esame emociniai valgytojai?

– Emocinis valgymas turi daug požymių ir daugmaž visi esame emociniai valgytojai. Kai galvojame, kad vienas maistas teikia daugiau komforto, padeda nusiraminti, susikaupti – tai sutrikęs santykis. Normalus santykis – kai net pasijutęs emociškai blogai kažko suvalgiau, bet manęs sąžinė negraužia, jaučiuosi gerai, nes pasimėgavau – problemos nėra.

Jei suvalgius tam tikro maisto pradedame save graužti, kad galbūt nereikėjo, kad tai – blogas maistas, suvalgiau per daug, ne laiku, kyla kaltės jausmas – tai pirmas požymis, kad turime problemų su emociniu valgymu. Kitas dalykas – kas kartą pajutus nemalonias emocijas: pyktį, nerimą, susierzinimą, nuobodulį, ranka tiesiasi prie šaldytuvo, o jeigu negauname, ko norime, pradedame jaustis dar blogiau – tai dar vienas požymis, kad mano laimė priklauso nuo maisto.

– O kodėl dažniau, kai jaučiamės prastai, norime valgyti, o ne nenorime? Pavydžiu draugėms, kurios, kai jaudinasi, nevalgo nieko – aš valgau viską.

– Klausimas, su kuo konkretus maistas tau asocijuojasi? Jeigu tai suteikia ramybę, komfortą, saugumą, nepatogioje situacijoje ir griebiamės sprendimo, kurio esame išmokę. Esant stresui kramtymo procesas sumažina įtampą. Tai fiziologiškai užprogramuota.

Kaip ir su priklausomybėmis, turime įsivardyti, kad yra problema. Tačiau jeigu antro žingsnio nėra, nenorime su tuo nieko daryti, nieko ir nedarykime. Jeigu valios pastangomis be motyvacijos bandysime imtis veiksmo, neišeis.

Yra ir skirtingų valgymo tipų. Yra tipas, orientuotas į pyktį, agresiją – tuo metu dažniausiai norisi kieto, traškaus maisto, kad mūsų žandikaulis dirbtų. Kitas tipas būdingas liūdesiui, savigailai, savigraužai – žemesnio intensyvumo emocijoms. Tokie žmonės labiau mėgsta purų, minkštą maistą: bandeles, tortukus, ledus.

Labai svarbu pagalvoti, koks maistas mane nuramina, kas man teikia komfortą. Pagal tai galime surasti skirtingų sprendimų.

– Sakai, kad visi esame emociniai valgytojai. Mano laidoje kažkada svečiavosi psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis ir sakė, kad nėra nuo ko bėgti – mūsų pirmas gyvenime stresas yra alkis ir pirmas nusiraminimas – mamos krūtinė. Be to, savo mamų ir močiučių esame mylimi maistu.

– Daugumai mūsų meilė, saugumas lygu maistui. Mano patarimas – ne nuo to bėgti, bet tai panaudoti savo labui.

Maistas yra malonumas ir tai priimame kaip faktą. Bet klausimas, kaip mes valgome? Šiaip ar taip per dieną valgome mažiausiai 3 kartus. Tai kodėl to malonumo neišnaudojus per dieną? Yra sąmoningo valgymo taisyklės. Valgyti reikėtų atsisėdus – jeigu bėgame ar vairuojame automobilį, smegenys yra užimtos kita veikla, nefiksuojame, kad valgome, o jei nefiksuojame, kad valgome, nepajuntame skonio, neužuodžiame kvapo.

Jeigu žmogus nesugeba kontroliuoti savo valgymo, gėrimo procesų ir seksualinių poreikių, jis savo gyvenime negali kontroliuoti nieko.

Pasistenkime, kad maistas, kurį renkamės ar gaminame, būtų išvaizdus. Jis turi būti gražus, estetiškas – per tai mes taip pat gauname tam tikrą malonumo dozę. Dar vienas patarimas, kuris nėra įtrauktas į sąmoningo valgymo taisykles, bet aš savo klientėms visada tai rekomenduoju – valgyti iki tol, kol tai dar teikia malonumą, ir padaryti pertrauką – sotumas ateina po maždaug 20 minučių. Nuo tam tikro maisto kiekio nebejaučiame skonio. Įsiveskime dar vieną taisyklę – negadinti malonumo persivalgant.

– Minėjai, kad sveikimas ir susitaikymas su maistu prasideda nuo noro, motyvacijos. Pirma, pripažinti, kad ėdi?

– Kaip ir su priklausomybėmis, turime įsivardyti, kad yra problema. Tačiau jeigu turime problemą, bet antro žingsnio nėra, nenorime su tuo nieko daryti, nėra motyvacijos, nieko ir nedarykime. Jeigu valios pastangomis be motyvacijos bandysime imtis veiksmo, neišeis – palaukime, turi ateiti motyvacija.

– O kodėl nori tavo klientai?

– Dažniausiai kreipiasi dėl fiziologinių dalykų – kūno išvaizdos, psichologinių dalykų – savivertės ir gyvenimo kontrolės atgavimo: daugybėje situacijų gyvenime mus mėto aplinkybės, kažkas išmuša iš vėžių, pasikeičia planai – tai viena didžiausių naudų.

– Kontroliuodami savo alkį ir valgymo įpročius pasijaučiame didesni savo gyvenimo šeimininkai?

– Vienareikšmiškai taip. Neprisimenu, kuris filosofas pasakė, bet jeigu žmogus nesugeba kontroliuoti savo valgymo, gėrimo procesų ir seksualinių poreikių, jis savo gyvenime negali kontroliuoti nieko.

Kaip kovoti su įpročiais? Kaip ugdyti teisingą vaiko santykį su maistu? Visas pokalbis – spalio 24 d. laidos „Laimės dieta“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.