Kada su vaiku pradėti kalbėtis apie pinigus, įteikti taupyklę? Ekonomistas Nerijus Mačiulis portalui LRT.lt sako, kad jo penkiametė dukra tam tikrą finansinį suvokimą jau turi, o vilniečio Martyno Kairio dvimetė Sofia jau turi 3 taupykles, nors apie pinigus dar nesupranta. „Iš tiesų mokytis vaikai pradeda stebėdami tėvų elgesį“, – pastebi psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Kaip portalui LRT.lt pasakoja trijų vaikų tėtis, ekonomistas Nerijus Mačiulis, jauniausieji jo vaikai dar per maži skaičiuoti pinigus ar įsisąmoninti asmeninių finansų valdymo pamokas, tačiau vyriausia dukra, kuriai 5-eri, visai neblogai sugeba suskaičiuoti savo santaupas ir padiskutuoti apie tai, kad galbūt verta neišleisti pinigų įvairioms smulkmenoms ir geriau pataupyti didesniam pirkiniui.
„Su penkiamečiu jau tikrai galima kalbėtis apie tai, kad pinigai iš niekur neatsiranda, tiesiog iš bankomato nepasiimsi, o ir kortele atsiskaityti pavyksta tik todėl, kad tėvai kiekvieną dieną eina į darbą ir už tai jų banko sąskaitoje atsiranda atlygis.
Tokio amžiaus vaikai jau suvokia, kiek kainuoja daiktai, o jei tam tikra suma jiems atrodo neaiški, galima pasitelkti palyginimus, pavyzdžiui, kad tam tikras žaislas kainuoja tiek, kiek keli apsilankymai restorane ar savaitgalis išvykus. Tokiais palyginimais, manau, galima įvesti daiktų kainos ir vertės sąvokas“, – pasakoja ekonomistas.
Be to, N. Mačiulis su dukra yra sutaręs, kad didesnių dovanų ji gali tikėtis per šventes (gimtadienį, Kalėdas ir pan.), tačiau kitus savo norus galės susitaupius įgyvendinti iš savo lėšų. „Kai vaikai supranta, kad dėl norų reikia pasistengti, palaukti ar pataupyti, jie ir įsigytus daiktus vertina labiau“, – pastebi jis.
Dar aktualesnis pinigų klausimas pasidaro, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, o tėvai jam pradeda duoti kišenpinigių. „Jie jau turi pradėti planuoti savo išlaidas, kad ir paskirstyti jas pietums ar užkandžiams. Nemanau, kad labai materialistiška su vaiku nuo mažens kalbėtis apie finansus – juk ruošiame juos suaugusių gyvenimui.
Kuo anksčiau vaikas supras, kad pinigai turi vertę, reikia pastangų norint juos uždirbti, svarbu juos išlaikyti ir atsakingai išleisti, tuo lengviau jam bus ateityje ir mokės atsakingai planuoti pajamas ir išlaidas“, – įžvalgomis dalijasi N. Mačiulis.
Panašios nuomonės laikosi ir vilnietis, ne vienus metus dirbęs finansų sektoriuje Martynas Kairys. Jis svarsto, kad vaikas, nuo mažų dienų mokomas elgtis su pinigais, tampa savarankiškesnis ir yra labiau paruošiamas suaugusiojo gyvenimui. Tačiau mokydamas atsakingai elgtis su pinigais, jis tikisi išugdyti ir kitas dukters savybes.
Dvimetė Martyno dukra Sofia turi net tris taupykle – į vieną dedami pinigai, už kuriuos ji vėliau kažką nusipirks sau, į antrą – pinigai, už kuriuos ji ką nors nupirks savo artimiesiems ar draugams, o į trečią – pinigai, kuriuos ji skirs organizacijoms ar žmonėms, kurių asmeniškai nepažįsta.
„Tos trys taupyklės atsirado ir dėl praktinių priežasčių. Kai bičiuliai ateina į Sofios gimtadienį, daugeliui jų galvosūkiu tampa, ką jai padovanoti. Nepaisant to, kad visuomet pabrėžiame, jog dukra visko turi, o geriausia dovana – dėmesys ir apsilankymas, jie vis tiek nenori ateiti tuščiomis. Taigi jie paprastai nusprendžia padovanoti tam tikrą sumą pinigų, o atėję nusprendžia, į kurią taupyklę pinigus įdėti. Kaip juos išleisti, spręs paaugusi dukra.
Manau, kad ne mažiau svarbu vėliau su pinigėlius į taupyklę įmetusiais žmonėmis pasidalyti, pavyzdžiui, laišku ar nuotraukomis, kuriose įamžinta, kaip vaikas nutarė pinigus panaudojo. Taip galima paskleisti gerą žinią, kad įvairias organizacijas paremti gali ir mažieji“, – portalui LRT.lt pasakoja M. Kairys.
Be to, anot pašnekovo, trys taupyklės yra ir būdas parodyti vaikui, kad pasaulis sukasi ne aplink jį. „Norime išmokyti, nesavanaudiškumo ir kad pinigus galima išleisti ne tik sau, bet ir padedant kitiems – yra žmonių ar organizacijų, kurios tam tikrų dalykų neišgali.
Juk nemažai mokslinių tyrimų rodo, kad vienas iš laimei įtaką darančių faktorių – gebėjimas dalytis, duoti kitiems. Manau, kad tai galima daryti nuo mažų dienų, kai jis dar to ir nesupranta, tik reikia tai daryti žaismingai“, – svarsto M. Kairys.
Jis dalijasi ir vienu savo pažįstamos pavyzdžiu: „Jos vaikas turi fondą, į kurį kiekvieną savaitę pervedama tam tikra suma. Jei vaikas pinigų neišleidžia, jis gauna palūkanas. Žinoma, dažnai tėvų palūkanos yra didesnės, jos gali siekti ir 100 proc., tad jei vaikas turėtų, pavyzdžiui, dešimties eurų neišleido, metų pabaigoje jo sąskaitą gali papildyti dar tiek pat. Taip tėvai moko atžalas pagalvoti, ar tikrai verta išleisti, ar vis tik geriau pataupyti.“
Psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė portalui LRT.lt sako, kad kaip ir daugelis kitų dalykų, finansai ir pinigai yra kasdienio gyvenimo dalis, tad apie juos reikėtų kalbėtis ir su vaikais, įtraukti juos į tam tikrus procesus.
„Iš tiesų tai pradedame daryti labai anksti, kai einame kartu su vaikais į parduotuves, perkame maisto produktus, drabužius, reaguojame į vaikų norus. Vaikai mato, kaip tėvai elgiasi su pinigais prekybos vietose, tad stebėdami įgauna tam tikrų žinių, galbūt užduoda tam tikrus klausimus, pasidomi, kodėl tėvai nenuperka jiems vienų ar kitų dalykų“, – pasakoja psichologė.
Tiesa, parduotuvės neretai tampa ir vieta, kurioje vaikų žvilgsnius traukia įvairios prekės, tad tėvams neretai tenka suvaldyti įvairias vaikų reakcijas. Anot J. S. Jasiulionės, tokios situacijos neretai susijusios ne tik su vaikų finansinėmis žiniomis, bet ir jo gebėjimu valdytis, išlaukti ir suplanuoti.
„Svarbiausia, kad ir tėvai reaguotų ramiai ir suprastų, jog vaikai gali turėti pačių įvairiausių norų, tačiau suaugusieji neprivalo visų jų tenkinti. Panašiose situacijose tėvai elgiasi skirtingai – vieni susitaria, kad vietoj trokštamo daikto nupirks ką nors smulkesnio, kiti išsiveda vaiką iš parduotuvės.
Iš tiesų, tokioje emocionalioje situacijoje veikiausiai nepavyks vaikams papasakoti apie atsakingą elgesį su pinigais, tačiau grįžus namo ir nusiraminus, galima paaiškinti vaikams, kad tėvai planuoja finansus, kodėl vienus dalykus perka, kitų ne. Taip pat galima aptarti, kaip vaikas gali gauti norimą daiktą. Pavyzdžiui, jei jis nori kokio nors konkretaus konstruktoriaus, tėvai gali su juo susitarti, kaip galima sukaupti reikiamą pinigų sumą jam įsigyti“, – pasakoja psichologė.
Maždaug trejų ar ketverių metui vaikui jau galim parūpinti taupyklę ir skatinti jį planuoti, kaip savo santaupas jis panaudos.
Kai kurie tėvai, norėdami, kad vaikų taupyklės pasipildytų, už atliktus nesudėtingus namų ruošos darbus ar gerus įvertinimus mokykloje atsilygina simboline suma pinigų. Toks tėvų elgesys vertinamas skirtingai – vieni tame nieko blogo nemato, kiti svarsto, kad taip elgtis nederėtų.
„Galima kalbėtis su vaiku ir svarstyti, kaip nedidelis vaikas gali gauti pinigų, tačiau reikia gerai apgalvoti, už kokius poelgius jam bus skirta, kad ir simbolinė suma. Labai svarbu vaikus auginti taip, kad jie suvoktų, kad kiekvienas šeimos narys vienas kitam padeda, dalijasi tam tikras atsakomybes, turi tam tikras pareigas, kurios nėra apmokestinamos.
Mokslai taip pat yra vaikų pareiga, tad ir už gerus įvertinimus nebūčiau linkusi mokėti, manau, kad tai formuoja tam tikrą iškreiptą vaizdinį apie gyvenimą šeimoje ir apie tai, kaip gaunami pinigai. Norint vaikams papildyti taupykles, geriau pasiūlykite senus daiktus nunešti į sendaikčių turgų ar prisijungti prie įvairių iniciatyvų mokyklose, pavyzdžiui, ugdymo įstaigose rengiamų Kaziuko mugių, kur kiekvienas vaikas gali prekiauti savo rankdarbiais“, – svarsto psichologė J. S. Jasiulionė.
LRT.lt primena, kad kovo 25 d. vyks jau trečią kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas. Kiekvienas savo ekonomikos žinias galės pasitikrinti jam patogiu metu nuo 10 iki 20 valandos – tai galės daryti internetu, svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt
