Gyvenimas

2020.03.20 21:50

Psichologė Pipirienė: venkite brukamo informacinio srauto apie virusą, geriau koncertą ar komediją pažiūrėkite

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.03.20 21:50

Pirmoji karantino savaitė eina į pabaigą. Dalis žmonių skundžiasi, kad juos apima panika, o namuose ima trūkti veiklos. Psichologė psichoterapeutė Rosita Pipirienė LRT RADIJUI teigia, kad, norint nepasiduoti panikai, pirmiausia reikia į save pasižiūrėti iš šono, o jei paniką kelia informacinis srautas, stengtis jo vengti.

Viešojoje erdvėje matome bent kelias žmonių grupes. Viena jų labai panikuoja ir bijo užsikrėsti. O štai kitiems koronavirusas atrodo labai tolimas dalykas – jie sau ramiai vaikštinėja parkuose, būriuojasi lauke ir traktuoja karantiną kaip tam tikras atostogas. Psichologė R. Pipirienė sako, kad aukso vidurio paieškos turėtų gimti iš esminio dalyko – atsakomybės.

Atsakomybė yra atvirkščiai proporcinga nerimui, tvirtina ji. „Tai reiškia, kad jeigu mes prisiimam atsakomybę už tai, kas dabar vyksta, nes iš tikrųjų vyksta, ir jeigu neigsim, kad vyksta, tai mes būsim tikrai trupučiuką naivoki, arba, gal net, neadekvatūs“, – konstatuoja R. Pipirienė.

Gyvename tokiu laiku, ir kai pagalvoju, kad kažkada atsigręšim į šitą laiką, tai bus labai įdomu, kad mums teko štai toks iššūkis.

Anot jos, prisiimti atsakomybę privalome, nes visame pasaulyje vyksta panaši situacija. R. Pipirienė įsitikinusi, kad tik po kurio laiko suprasime, kad išgyvenome ypatingą laikotarpį. „Gyvename tokiu laiku, ir kai pagalvoju, kad kažkada atsigręšim į šitą laiką, tai bus labai įdomu, kad mums teko štai toks iššūkis, – neabejoja psichoterapeutė. – Vieni karo metais gyveno, kiti bado, maro, o va mes gyvename tokiame laike.“

Pasak jos, pasibaigus šiam laikotarpiui, ateis „prasmės išgyvenimo bei stiprybės jausmas“. Tačiau dabar, anot jos, „atsakomybė yra pirmu numeriu“.

„Jeigu prisiimam atsakomybę, tai mes nustojame nerimauti, todėl, kad pirmiausia, prisiimame atsakomybę už savo nerimą, nes po nerimu, dažniausiai, kitokie jausmai slypi. Tai štai, ar mes žiūrime, ką turime po apačia, nes nerimas yra neprognozuojamas, jis yra be tikslo, be prasmės, už tai jis toksai yra, kad žmogų net purto fiziškai per drebulius, hipertoniją ir panašiai. Kūnas labai reaguoja į nerimą. Nerimas yra tokia beveik psichosomatinė išraiška. Nerimo jausmas, šiaip iš esmės, neegzistuoja – jis daugiau fiziologinė reakcija: įtampa, stresas“, – išsamiai nerimo terminą gvildena R. Pipirienė.

Mes esame labai laiku šitame visame viruse, nes mes turime didžiulę technologijų bazę. Tai kam skaityti tuos masinius straipsnius, kurie vis tiek vienas per tą patį?!

Psichoterapeutė sako, kad dabar gyvename didelio informacijos srauto laike, tačiau „tas didelis srautas ne visada mums padeda suvokti savo jausmus“. „Dažniausiai jis (didelis informacijos srautas – LRT.lt) kaip tik mus atitraukia nuo savo asmeninių jausmų“, – įspėja pašnekovė.

R. Pipirienė taip pat neabejoja, kad kovoti su „taip brukama informacija apie virusą“ galima pasinaudojant turtinga filmų ir koncertų baze. Pasak jos, šiuolaikinės technologijos leidžia mums, neišeinant iš namų, stebėti koncertus ar peržiūrėti gerus, vertus dėmesio filmus.

Geriau žiūrėkite filmus, geriau žiūrėkite komedijas, geriau koncertus žiūrėkite. Ypač gerus, kurie įtraukia. Virtualioje erdvėje yra milijonas nuostabių dalykų!

„Tai geriau žiūrėkite filmus, geriau žiūrėkite komedijas, geriau koncertus žiūrėkite. Ypač gerus, kurie įtraukia. Virtualioje erdvėje yra milijonas nuostabių dalykų! Mes esame labai laiku šitame visame viruse, nes mes turime didžiulę technologijų bazę. Tai kam skaityti tuos masinius straipsnius, kurie vis tiek vienas per tą patį?! Negalima šitaip apsikrauti. Ypač informacija, kuri dabar yra nė kiek nefiltruojama – ji metama ir tiesiog brukama. Tada žmonės bruka ant kitų“, – sako psichologė psichoterapeutė R. Pipirienė.

Daugybė koncertų, serialų, filmų, spektaklių ir kt. – LRT Mediatekoje.

Parengė Vismantas Žuklevičius.