Gyvenimas

2020.03.22 14:33

Kaip elgtis neturintiems finansinės pagalvės: dabar – laikas taupyti ir ruoštis ilgesniam karantinui

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2020.03.22 14:33

Ekspertai įspėja – karantinas namuose kiekvienam gali tapti rimtu psichologiniu iššūkiu. Negana to, ilgas laikas, praleistas su šeima, gali ne suartinti, o, atvirkščiai, santykiams kelti grėsmę. Kinijoje po kelias savaites trukusio karantino padaugėjo skyrybų prašymų. Ekspertai spėja, kad prie to prisidėjo ilgas izoliacijoje kartu praleistas laikas ir per jį atsivėrusios santykių žaizdos.

Kaip išvengti trinties, kuomet valandų valandas reikia praleisti namuose su artimaisiais, su kuriais prieš keletą dienų bendraudavome gerokai mažiau? Į šį ir kitus klausimus LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ atsakė psichologai Paulius Skruibis, Antanas Kairys ir Aušra Kurienė.

Karantinas namuose – šeimos santykių išbandymas

Psichologė Aušra Kurienė teigia, kad Lietuvoje paskelbus karantiną pagausėjo žmonių, ieškančių psichologinės pagalbos. Nerimaujama, kad praleidžiant daugiau laiko su antrąja puse ar vaikais santykiai namuose pradės strigti.

Psichologė teigia, kad šios baimės yra pagrįstos, nes kardinalios permainos kasdienybėje, nerimas dėl ateities ir ištisą parą trunkantis kontaktas gali sukelti santykių problemų. A. Kurienė šeimoms siūlo užbėgti įvykiams už akių iš anksto atvirai aptariant jausmus ir situaciją.

„Labai svarbu ypatingai su mokyklinio amžiaus vaikais ir su darželinukais tėvams aptarti šią situaciją įvardinant viską labai paprastais žodžiais: kas yra virusas, kas yra pandemija, kas yra karantinas, kodėl reikia kažkokius dalykus daryti, kodėl reikia vieniems kitus saugoti.

Visomis prasmėmis – tiek fizine, tiek emocine. Labai svarbu aptarti emocinę būklę šeimos, kad reikia vienas su kitu būti draugiškiems, atsižvelgti, įsiklausyti. Vaikai tuos dalykus girdi“, – teigia A. Kurienė.

Specialistai sako, kad didžiausią santykių krizę gali patirti dirbančios poros, kurios prieš karantiną kartu praleisdavo tik keletą valandų per dieną. Šias problemas psichologas Antanas Kairys pataria spręsti kūrybiškai.

„Reikia kurti naujus buvimo kartu būdus. Numeris vienas dalykas, kurį turėtumėme atlikti, yra kalbėti labai aiškiai apie tai, kokie yra mūsų lūkesčiai, kokie santykiai, ko mes tikimės, ko norėtumėme ir ką realiai galime šitoje situacijoje padaryti. Svarbu nepamiršti, kad kitas žmogus taip pat turi norus ir poreikius“, – teigia A. Kairys.

Įtampą kelianti finansinė nežinomybė

Lietuvoje paskelbtas karantinas kelia grėsmę finansinėms žmonių padėtims. Daug dirbti iš namų negalinčių žmonių nerimauja, kad dėl karantino neteks pajamų šaltinio. Psichologas Paulius Skruibis pataria kuo skubiau apsvarstyti savo finansinę padėtį, taupyti ir pasiruošti ilgesniam negu dvi savaites truksiančiam karantinui.

Jeigu situacija prasta, apie savo tai būti atviriems ir ieškoti pagalbos. Anot psichologo, svarbu suprasti, kad aplink yra žmonių, kuriems šiuo metu reikia ne tik finansinės, bet ir moralinės paramos.

„Psichologinės pasekmės epidemijos, karantino ir ekonomikos nuosmukio labiausiai paveiks pažeidžiamus žmones. Tuos, kurie turi ar anksčiau yra turėję psichologinių sutrikimų, ir tuos žmones, kurie neturi atsidėję finansinio rezervo. Apie pagalbą tiems žmonėms mes, kaip visuomenė, turime labai pagalvoti“, – teigia P. Skruibis.

Jam pritaria A. Kairys, kuris akcentuoja, kad bendravimas ir domėjimasis artimųjų gerove karantino metu yra ypač svarbus. „Labai svarbu, kad mes artimiesiems paskambintumėme ar parašytumėme laišką. Dabartinės technologijos mums leidžia lengvai susikambinti naudojant vaizdo ryšį.

Tai ypač svarbu, kai kalbame apie tuos, kurie yra vienišesni, turi mažesnį bendravimo ratą, gyvena toliau, labiausiai mūsų pasiilgo. Tai ne mažiau svarbu negu juos aprūpinti maistu“, – teigia psichologas.

Inetrnetas – nerimo šaltinis?

Karantino metu internetas atlieka ypač svarbią informacijos perdavimo ir dalinimosi funkciją. Tačiau internetinėje erdvėje gausu paniką keliančių bei netikras naujienas apie koronavirusą skelbiančių šaltinių.

Psichologai įspėja, kad besaikis naudojimasis internetu, o ypač socialiniais tinklais, gali sukelti nerimą, kuris apsunkins karantino namuose laikotarpį. „Jeigu jaučiate, kad nerimo lygis kyla, žiūrėkite arba skaitykite (naujienas – LRT.lt) vieną kartą per dieną. Jeigu rytoj baigsis karantinas, jūs tikrai tai išgirsite“, – pataria A. Kairys.

Rutina karantino metu

Specialistai teigia, kad gyvenimas karantino metu palengvės, jeigu kasdienybėje atsiras rutina. Anot psichologų, susigrąžinti kontrolės jausmą ir suvaldyti nerimą padės nauja, sau ir aplinkiniams įvardinta dienos tvarka ir malonūs užsiėmimai.

„Keltis nustatytu laiku, gultis nustatytu laiku, <...> tai gali būti puiki galimybė atrasti hobius, kuriuos seniai užmetėme“, – teigia A. Kairys.

Karantino dienotvarkės svarbą pabrėžia ir psichologė A.Kurienė. Anot jos, kiekviena rutinos detalė yra svarbi. Netgi pusryčiai, kurių gaminimas ir valgymas, tapęs kasdieniniu ritualu, į šeimą atneš saugumo jausmą.

Psichologė akcentuoja, kad karantino dienotvarkės kūrimas turi būti komandinis darbas. „Vyresni vaikai turi dalyvauti galvodami, ką jie nori ir ką jie gali veikti dienos metu. Vieni ir su tėvais. <...> Svarbu, kad jie improvizuotų, ir tai nebūtų suakmenėjusi, šalta dienotvarkė, kurią šiandien pasidarys. Galbūt rytoj ją pakoreguos, nes paaiškės, kad šiandien ji neveikia“, – sako psichologė.

Svarbu nespausti savęs

Kai kuriems žmonėms karantinas ne sulėtino kasdienybę, o ją pagreitino. Pavyzdžiui, daugiau veiklos atsirado tiems, kurie dirba nuotoliniu būdu iš namų ir tuo pat metu prižiūri vaikus.

Psichologas P. Skruibis tokiems žmonėms pataria sau kelti adekvačius lūkesčius ir nesitikėti tokio pat produktyvumo, kuriuo jie pasižymėjo prieš karantiną.

„Jeigu aš išsikelsiu sau, kad būdamas su vaikais būsiu toks pats produktyvus kaip darbe, aš greičiausiai nusivilsiu savimi. Greičiausiai nusivilsiu vaikais, ypač jeigu jie yra ikimokyklinio amžiaus, jeigu įsivaizduosiu, kad jie bus patys sau ir nereikės mano dėmesio.

Tai kels įtampą. <...> Svarbu turėti atlaidumo sau ir aplinkiniams, nes pasikeitusiomis sąlygomis nebus viskas taip, kaip buvo“, – teigia P. Skruibis.

Anot psichologų, laiko gali pritrūkti ir tiems, kurie dirba iš namų pirmą kartą. Kad išvengtų nusivylimo savimi, šie žmonės taip pat turėtų sau kelti adekvačius lūkesčius.

„Nuotolinis darbas mus įveda į tai, kad vienu metu vyksta daug procesų. Laiškų srautas padidėja, žinučių srautas padidėja ir tai ne lėtina, o greitina laiką. Laikas sulėtėjo tik tiems, kuriems tas nuotolinis darbas vyksta iš dalies arba sustojo“, – teigia psichologas A. Kairys.

Parengė Tomas Loiba

Visas pokalbis – kovo 18 d. skambėjusios LRT RADIJO laidos „LRT aktualijų studija“ įraše


Taip pat skaitykite

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo