Gyvenimas

2020.03.20 16:28

Marius Čepulis. Kai uodeguotos varlės šoka

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.03.20 16:28

Dabar kūdrose ir balose baisus sujudimas, mat jau prasidėjo didžioji šaltakraujų uodeguotų ir beuodegių pavasario migracija. Jau tuoj tuoj vanduo virs nuo besigrumiančių varlių, o pakrantės skambės nuo balų lakštingalų giesmių.

Kol kas dar tik pirmosios rupūžės ir varlės pradėjo traukti į savo pamėgtas vietas, bet atšilus jų pasipils daugybė. Tačiau jas aplenkė ir jau vestuvinius šokius šoka tritonai.

Tritonai yra driežus primenantys varlių giminaičiai. Jei kada radot driežiuką oranžiniu pilveliu, tai radot tritoną. Lietuvoje jų yra dvi rūšis: dažnas – paprastasis tritonas, retas – skiauterėtasis.

Pirmieji iš žiemaviečių į kūdras grįžta paprastieji tritonai. Pamenu, jau juos vandeny matydavau, kai vos kūdros pakraščiai atitirpdavo. Pirmieji pasirodo patinai, nes reikia pasidažyti, užsiauginti skiauteres ir plėves ant pirštų.

Tritonai pavasarį būna daug ryškesni, išmarginti mėlynomis dėmėmis, apelsino spalvos pilvelis su apvaliomis juodomis dėmėmis šviečia iš toli. Paprastojo tritono skiauterė dydžiu nenusileidžia skiauterėtojo giminaičio skiauterei. Ji skirta ne tik vilioti pateles, bet ir padeda kvėpuoti, mat tritonai, kaip ir dauguma varliagyvių, kvėpuoja ir per odą, ir plaučiais.

Kai kūdron sugrįžta patelės (jos irgi pasidažo prieš veselę), prasideda vestuviniai žaidimai. Patinai malasi prieš damas, vinguriuoja, užlenkę uodegą ją smarkiai judina. Jų kloaka būna smarkiai padidėjusi, išpampusi, atrodo, lyg tuoj gimdys, bet jie tiesiog ant augalų ar dugno deda balkšvus sėklos paketėlius. Jei patelei patiks patino pastangos, ji su savo kloaka pasiims gero šokėjo sėklą ir vėliau, kai jau dės kiaušinius, juos apvaisins.

Paprastieji tritonai nededa kiaušinių krūvomis, kaip varlės, o rūpestingai klijuoja po vieną prie vandens augalų ir dar juos užkloja, kad visokie plėšrūnai nerastų. Per sezoną viena patelė gali padėti kelis šimtus kiaušinėlių. Vėliau iš jų ritasi lervutės. Jos jau būna panašios į suaugėlius tik prie galvos turi išorines žiaunas. Šiaip jos labiau primena į mielus mažus drakoniukus.

Lervos, kaip ir suaugėliai – plėšrios. Pradžioj pasitenkina pirmuonimis ir planktoniniais vėžiukais, paaugusios ryja įvairius vėžiagyvius, vabzdžių lervas, žuvų ikrus, mailių, buožgalvius. Didesnės skiauterėtojo tritono lervos gali ir mažesnį savo giminaitį prigriebti.

Suauga tritoniukai per porą mėnesių. Po truputį nunyksta jų išorinės žiaunos, nes pradeda kvėpuoti plaučiais ir jau tada išlipa sausumon. Sausumoje tritonus pamatyti nėra lengva, nes dieną, ypač kai karšta, jie slepiasi ir medžioja tamsiu paros metu arba kai apsiniaukę, po lietaus eina sliekų susirinkti. Rudenį lenda į žiemavietes (urvelius, išvartas, kelmus, rūsius) ir ten tūno iki pavasario. Tai jei, ant savo burokų rasit apelsino spalvos pilveliu driežiukų, nebijokit ir nepulkit jų nešti laukan. Jie nieko blogo nedaro.

Skiauterėtąjį tritoną nėra sunku atskirti nuo paprastojo. Visų pirma, jis yra daug stambesnis (iki 15 cm), jo skiauterė nėra ištisa, pertraukta ties uodega, pilvelio dėmės netaisyklingos, oda su karputėmis ir šonai išmarginti smulkiais baltais taškeliais. Skiauterėtieji tritonai vėliau pabunda pavasarį ir vėliau rudenį užmiega. Be to, skirtingai nuo paprastojo tritono, skiauterėtasis nemėgsta žmogaus kaimynystės.

Taip pat skiauterėtieji tritonai yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir saugomi visoje Europoje, nes dėl buveinių nykimo, per didelio trąšų ar pesticidų naudojimo jų skaičius mažėja. Tritonai nemėgsta didelių vandens telkinių, nes žuvys suryja jų kiaušinius ir lervutes, tad įžuvinus kūdrą, joje tritonai gali išnykti.

Taigi savaitgalį nesitrinkit su būriu žmonių kokiam parke, o nuvažiuokit ar nueikit prie kokios skaidresnės kūdros ir atsisėdę ramiai pastebėkit jos gyvenimą. Gal pavyks pamatyti gražiuosius šokančius skiauterėm pasidabinusius tritonus.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.