Gyvenimas

2020.03.29 21:42

Saulė – ne tik vitamino D šaltinis: mažina riziką susirgti širdies ligomis, kai kurių rūšių vėžiu, cukriniu diabetu

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.03.29 21:42

Apsauginiai kremai nuo saulės apsaugo nuo odos vėžio, bet trukdo saulei odoje išlaisvinti azoto oksidą, o tai svarbi medžiaga, leidžianti mums gyventi ilgiau. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas patarė, kaip saugiai pasinaudoti visomis saulės teikiamomis naudomis.

„Įsivaizduokite dvi kraujagysles – vieną siaurą, kitą plačią. Kaip suprantate, jeigu kraujas teka per siaurą kraujagyslę, jis teka neblogai, bet jis visai kitaip tekės per plačią kraujagyslę. Tos pačios kraujagyslės gali būti susiaurėjusios arba išsiplėtusios – mūsų sveikata nuo to labai priklauso“, – teigia A. Unikauskas.

Kraujagyslės ir saulės šviesa, nors gali pasirodyti keistoka, yra labai susijusios, tačiau kad suprastume, kaip, svarbu išsiaiškinti keletą dalykų.

Saulės šviesa mūsų sveikatai labai gerai ir tai nėra vien vitamino D nuopelnas. Daktaras pažymi, kad tyrimų rezultatai rodo, jog vitaminas D – tik nedidelė saulės šviesos teigiamo poveikio dalis.

„Net jei saulė sukelia odos vėžį, saulės spinduliai sumažina mirties riziką nuo daugelio kitų būklių, įskaitant kitų organų vėžį. Panašu, kad tai nėra vitamino D nuopelnas. Tą leidžia manyti rimtų tyrimų rezultatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, didžiausias mirtingumas tiek šiaurės, tiek pietų pusrutulyje yra to pusrutulio žiemos mėnesiais. Pas mus tai yra gruodis, sausis, vasaris, o, pavyzdžiui, Australijoje tai bus birželis, liepa, rugpjūtis – tuo metu ten žiema. Ties pusiauju mirtingumas daugmaž vienodas visus metus, tad tai nėra susiję su gripo epidemijomis“, – pasakoja profesorius.

Tačiau tvirtinti, kad tai būtinai susiję su saulės poveikiu, anot A. Unikausko, irgi būtų šiek tiek per drąsu. Visgi šie duomenys suteikia peno apmąstymams.

„Švedai atliko labai įdomų tyrimą, jame dalyvavo 38 tūkst. moterų. Buvo tiriamas mirties ir saulės ekspozicijos ryšys: kiek žmogus buvo saulėje ir kokia mirties rizika. Nustatyta, kad tų moterų, kurios reguliariai atostogaudavo saulėtuose kraštuose, mirtingumas buvo mažesnis, negana to, paaiškėjo, kad tų, kurios dar ir įdegdavo, t. y. atostogaudamos degindavosi, mirtingumas buvo mažesnis nei tų, kurios tik atostogaudavo, bet nesidegindavo“, – kalba laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

Rūkorių su didžiausia saulės ekspozicija, t. y. rūkančių, bet buvusių daug saulėje, mirtingumas buvo toks pat, kaip ir nerūkančių, kurie vengė saulės spindulių. Tai reiškia, kad saulės vengimo poveikį galima prilyginti rūkymui.

Dar vienas tyrimas vyko 20 metų, jame dalyvavo 30 tūkst. žmonių. Tyrimo duomenys parodė, kad kuo daugiau asmenys gauna saulės spindulių, tuo mažesnis mirtingumas dėl įvairių priežasčių: širdies, kitų ligų ar vėžio. Svarbu pažymėti, kad skirtumas buvo didžiulis.

„Buvo gautas dar vienas stulbinantis rezultatas. Rūkorių su didžiausia saulės ekspozicija, t. y. rūkančių, bet buvusių daug saulėje, mirtingumas buvo toks pat, kaip ir nerūkančių, kurie vengė saulės spindulių. Tai reiškia, kad saulės vengimo poveikį galima prilyginti rūkymui. Tai neįrodo tvirto ryšio, bet susimąstyti priverčia. Tyrimas sako, kad taip gali būti. Rūkymas sukelia aibę bėdų, bet saulės teigiamas poveikis yra akivaizdus“, – sako A. Unikauskas.

Patraukime odos vėžį iš saulės šviesos: saugūs būdai įsisavinti spindulius, nenaudojant apsauginių kremų

Vitaminas D – sveikatai, bet ne ilgesniam gyvenimui

Žinoma, didžiausias dramblys kambaryje, susijęs su saulės poveikiu, yra odos vėžys. Ultravioletiniai spinduliai neabejotinai pagrindinis odos vėžį sukeliantis veiksnys. Kita vertus, pasak tyrimų rezultatų, ultravioletiniai spinduliai sumažina 14 kitų vėžių riziką, taip pat riziką susirgti širdies ligomis ar netgi cukriniu diabetu. „Šios dvi aplinkybės mane pritrenkė labiausiai“, – pažymi profesorius.

Dar vieną tyrimą, kurio rezultatai tiesiog neįtikėtini, atliko danai. Tyrime dalyvavo visi Danijos gyventojai, kuriems buvo per 40 metų, t. y. maždaug 4,4 milijono žmonių. Buvo lyginta sergančiųjų odos vėžiu su nesergančių šia liga gyvenimo trukmė.

„Sirgusiųjų melanoma vidutinė gyvenimo trukmė nesiskyrė nuo nesirgusiųjų melanoma. Turime suprasti, kad tai vidurkis, ne personalinės tragedijos atvejai. Bet yra kitas odos vėžys, bazinis ar plokščiųjų ląstelių odos vėžys – sirgusių šiuo vėžiu ir gaudavusių saulės vidutinė gyvenimo trukmė buvo didesnė nei nesirgusių. Ir skirtumas buvo 10 metų. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad ne visų tyrimų tokie pat rezultatai, tačiau jie parodo, kad net esant odos vėžiui saulės spindulių poveikis turi privalumų“, – teigia daktaras.

Kad suprastume, kodėl taip yra, turime perprasti įvairių ultravioletinių spindulių veikimą. Yra ultravioletiniai A spinduliai ir yra ultravioletiniai B spinduliai. Ultravioletiniai A spinduliai pasiekia žemę iki pat jos paviršiaus. Jie ateina iki mūsų ir nė kiek nesusilpnėja – kitaip tariant, kiek jų ateina nuo saulės, tiek jų mus ir veikia.

Ultravioletiniai B spinduliai ateina panašiai kaip A, bet juos slopina atmosfera, tad jų mus pasiekia mažiau. Ultravioletiniai B spinduliai yra pagrindinė mūsų įdegio priežastis, tačiau būtent B spinduliai yra ir dažniausia odos vėžio priežastis.

Kita vertus, dėl ultravioletinių B spindulių poveikio mūsų odoje iš cholesterolio pagaminamas vitaminas D. Ir nors šis vitaminas yra labai svarbus mūsų sveikatai, žymaus poveikio ilgaamžiškumui – ne sveikatai, o gyvenimo trukmei, – neturi.

„Ultravioletiniai A spinduliai daug rečiau sukelia odos vėžį, nors, pavyzdžiui, skatina odos senėjimą, bet pats svarbiausias dalykas, kurį noriu pasakyti, kad ultravioletiniai A spinduliai odoje išlaisvina azoto oksidą, o azoto oksidas yra ta medžiaga, kuri leidžia mums gyventi ilgiau“, – aiškina medikas.

Šis azoto oksidas išplečia mūsų kraujagysles ir sumažina kraujo spaudimą nepriklausomai nuo jo gamybos organizme. Mažesnis arterinis kraujo spaudimas yra tolygus ilgesnei gyvenimo trukmei, nes aukštas kraujo spaudimas dažniau sukelia infarktą ar insultą. Beje, šių ligų visada daugiau būna žiemą, kai saulės mažiau.

Yra dar viena puiki priemonė sumažinti odos vėžio riziką – tai omega-3 riebalų rūgštys. 11 tyrimų metaanalizė parodė, kad omega-3 riebalų rūgštys dvigubai padidina saugaus buvimo saulėje laiką.

„Azoto oksidas ir yra toji substancija, kuri suriša mažesnį mirtingumą su saulės poveikiu mūsų kūnui. Kuo ilgiau mus veikia ultravioletiniai A spinduliai, tuo daugiau azoto oksido išskiriama odoje. Negana to, azoto oksidas didina atsparumą insulinui, o tai visada gerai, nes automatiškai mažina cukraus kiekį kraujyje. Tą įrodo geresnė diabetikų cukraus kontrolė vasarą – diabetu sergantiems žmonėms vasarą lengviau kontroliuoti cukrų“, – svarbią informaciją atskleidžia A. Unikauskas.

Apsauginiai kremai nuo saulės – ir nauda, ir trikdis

Ultravioletiniai B spinduliai, dažna odos vėžio priežastis, bus labiau nuslopinti ryte arba vakare, kai saulė ties horizontu – tuo metu rizika susirgti odos vėžiu nedidėja, bet iš saulės gaunate naudos. Tad saulėje geriausia būti būtent tada, kai saulė žemai – ryte arba vakare.

„Kai mus veikia ir ultravioletiniai A, ir ultravioletiniai B spinduliai, mes gaminame ir vitaminą D, ir azoto oksidą. Vitaminas D yra tik bonusas, nors jis yra labai svarbus sveikatai, kaulų stiprumui užtikrinti, nes be vitamino D į kaulus nepatenka kalcis. Bet gyvenimo trukmei, ilgaamžiškumui, panašu, svarbesnis yra azoto oksidas. Kita vertus, tų, kuriems trūksta vitamino D, mirties rizika didelė“, – perspėja A. Unikauskas.

Sakoma, kad jeigu jūsų šešėlis yra tokio pat ūgio kaip jūs, drąsiai saulėje galite praleisti 30 minučių be rizikos nusvilti. Tačiau nevertėtų sutapatinti aplinkos temperatūros pojūčio su ultravioletinių spindulių poveikiu – tai skirtingi dalykai. „Aukščiausia temperatūra lauke būna apie 6 valandą vakaro, kai ultravioletinė radiacija tuo metu jau yra nedidelė“, – pažymi gydytojas.

O deginimosi vidurdienį venkite – būtent deginimasis šiuo laiku kelia didžiausią riziką susirgti odos vėžiu. Tačiau būtina atminti, kad odos vėžio riziką žymiai padidina ir cukrinis diabetas. Riziką susirgti odos vėžiu sumažina apsauginiai kremai nuo saulės, tačiau, kaip bebūtų liūdna, jie taip pat neleidžia gauti teigiamo saulės poveikio, t. y. trukdo išsilaisvinti azoto oksidui.

„Yra dar viena puiki priemonė sumažinti odos vėžio riziką – tai omega-3 riebalų rūgštys. 11 tyrimų metaanalizė parodė, kad omega-3 riebalų rūgštys dvigubai padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Saulės spinduliai slopina imuninę sistemą, tą reikia pripažinti, o šį poveikį neutralizuoja pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis maiste“, – teigia A. Unikauskas.

Tad atsisakykite rafinuotų aliejų, papildykite organizmą omega-3 riebalų rūgščių atsargomis, t. y. valgykite riebią žuvį ar silkę, ir išnaudokite akimirkas, kai mūsų padangę nušviečia saulė, tik geriau tai darykite ryte arba vakare.

Plačiau – lapkričio 25 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

LRT.lt primena, kad nuo kovo 16-osios Lietuvoje įvestas karantinas. Šią savaitę Vyriausybė sugriežtino karantino sąlygas. Gyventojams bus rekomenduojama viešose vietose dėvėti apsaugines veido kaukes, respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Gyventojai įpareigoti parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus tėvus su vaikais, laikytis saugaus kontakto, vengti tiesioginio fizinio kontakto, paisyti asmens higienos reikalavimų.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

Patraukime odos vėžį iš saulės šviesos: saugūs būdai įsisavinti spindulius, nenaudojant apsauginių kremų