Gyvenimas

2020.05.07 08:53

Neurologas Julius Neverauskas: nenorime senti, nes bijome ko nors netekti, bet gyvenimas – vien netektys

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.05.07 08:53

Yra 40-mečių, mąstančių kaip 6-mečiai, dėl to neurologas Julius Neverauskas kalendorinio amžiaus nesureikšmina. LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovas pabrėžia, kad visos blogos emocijos, kuriomis negebate atsikratyti, – pyktis, nerimas ir bloga nuotaika, – savo pėdsakus palieka ne tik viduje, bet ir veide bei laikysenoje, dėl to siekdami ilgiau išlikti jauni privalėsite susitvarkyti savo psichologiją.

Ar šiais laikais žmonės labiau bijo senti nei anksčiau? Keblus ir gana nelengvas klausimas. Medicinos mokslų daktaras, neurologas, psichiatras, psichoterapeutas J. Neverauskas tvirtina – senatvės žmonės bijojo visais laikais. Pirmasis Lietuvoje pradėjęs taikyti kognityvinę ir elgesio terapiją specialistas pastebi, kad senėjimo prevencija mūsų laikais yra labai perspektyvi. Kitaip tariant, yra šansų nesenti.

Žmonės linkę bijoti ir baimių sąrašą ilgas, tačiau baimę pasenti šiuolaikiniame pasaulyje dauguma, ko gero, būtų linkę įrašyti sąrašo viršuje. Baisu, kad praradę jaunystę iškrisime iš darbo rinkos, praradę fizinį patrauklumą būsime atstumti mylimųjų, liksime vieniši ir niekam nereikalingi, o galiausiai – numirsime. J. Neverauskas pažymi, kad dažniausiai visos liguistos baimės tėra mūsų nusiteikimo ir įsitikinimų reikalas.

„Bijo senti tie, kurie savęs nerealizuoja. Nes jeigu žmogus visą laiką irkluoja ir kažką daro, jis turi gyvenimo prasmę – jis visai nebijo senti. Aš, pavyzdžiui, manau, kad senti nebijau, nes turiu dar tiek planų, kad kažin ar juos visus ir įgyvendinsiu. Greičiausiai nespėsiu. Tai ko man bijoti senti?

Jeigu mes bijome senti, užpildykime savo gyvenimą turiniu ir tada to nebijosime. Mes bijome netekti darbo, pajamų, grožio, santykių, bet iš tikrųjų nuo pat gimimo visą laiką kažko netenkame. Visas mūsų gyvenimas yra vien tik netektys: netenkame savo darželio draugų, savo naminių gyvūnėlių, mokytojų, santykių ir t. t. Jeigu kas nors aukštesniųjų jėgų prašo ilgo gyvenimo, tegul tai daro atsargiai – jei gyvensite 90 ir daugiau metų, labai daug šansų, kad būsite netekę visko, būsite vienas. Taip, kad laimi tie, kurie išmoksta susitvarkyti su netektimi, užpildydami savo gyvenimą naujais dalykais“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Ar žmonės dabar bijo senti labiau nei anksčiau, psichoterapeutas vienareikšmio atsakymo neturi. Skuba lemia spaudimą neatsilikti nuo šiuolaikinio pasaulio, būtent ji reikalauja nemenkų pastangų spėti daug, bet, kita vertus, aktyvus senėjimas nėra didelė naujiena, vis daugiau vyresnių žmonių prisižiūri sveikatą, nepaliauja lavintis, yra aktyvūs ir keliauja po pasaulį. Tik vis dėlto ar yra realių šansų patekti į lekiantį jaunystės traukinį?

„Ir taip, ir ne. Žmonės bijo senti dėl to, kad yra jaunystės kultas. Gyvenimas toks intensyvus, kad, jeigu mes neirkluojame prieš srovę, tai srovė mus neša atgal. Tada jaučiame, kad atsiliekame nuo to, kas vyksta gyvenime. Kitas dalykas priešingas – šiuo metu vyresni žmonės labai aktyvūs ir labai tuo didžiuojasi. 60-mečiai yra sveiki – man greitai bus 59 metai ir aš drąsiai sakau per savo paskaitas, mokymus, seminarus, kad man 59 metai. Visiškai nejaučiu metų naštos“, – tikina jis.

Kiekviename amžiaus tarpsnyje atliekame skirtingas funkcijas: jeigu esame jauni, vaisingo amžiaus, mes patrauklūs vienaip, jei esame vyresni, galime būti patrauklūs kitaip: per išmintį, pagalbą, patirtį.

Savo savijautos pavyzdžiu psichikos mokslų specialistas nori parodyti, jog senstame nevienodai greitai ir skirtingai intensyviai. Todėl nustatyti, kada žmogus jau yra senas, nėra paprasta. Neurologas teigia, kad yra kelios amžių identifikuojančios kategorijos. Gali nesutapti biologinio ir psichologinio amžiaus sąvokos, o žvelgti vien į kalendorinį amžių, užrašytą asmens dokumente, irgi nėra racionalu.

„Ne pasas lemia žmogaus amžių. Tik vienas iš žmogaus amžiaus kriterijų yra kalendorinis amžius, bet jis nieko nepasako apie kitus mūsų amžiaus kriterijus, apie mūsų biologinį amžių. Žmonės savo biologija labai skiriasi. Per savo praktiką esu matęs daug atvejų, kai 40-mečiai vyrai jau savo viduje yra seniai. Ir net biologiškai, nes jie paskendę cheminėse medžiagose, kažkokiame neigiamame gyvenimo būde – jų kūnai kaip 70-mečių. Ir priešingai – yra 70-mečių, kurių kūnai kaip 40-mečių.

Būdų nesenti atrandantis neurologas Julius Neverauskas: pasenti bijo tik tie, kurie savęs nerealizuoja

Dar vienas amžius yra psichologinis, kuris irgi labai svarbus. Čia atsiranda vaikystė: jeigu per kūną negalime būti vaikai, tai psichologiškai mes galime būti vaikai. Yra žmonių, kurie labai nekompetentingi psichologiškai. Jiems jau 40, 50, 60 metų, bet jie mąsto kaip 6-mečiai. Ir gyvena tokį gyvenimą, ir kuria santykius, ir blogiausia – turi vaikų. Būna, du 6-mečiai turi vaiką. Tai kokį vaiką jie gali užauginti?“ – svarsto psichiatras.

Tačiau branda dažnai siejama su nevaldomais senėjimo procesais. Akivaizdu, visais laikais senti labiau bijojo moterys. Tas buvo ir bus visada, pastebi medicinos mokslų daktaras. Anksčiau taip klostėsi dėl išlikimo instinkto, o dabar – dėl jaunystės kulto bei visuomenės primestų amžiaus cenzo standartų.

„Moterų noras būti patrauklioms, jaunoms, gražioms yra instinktyvus. Tik tokia moteris galėdavo gimdyti, sulaukdavo dėmesio. Bet kiekviename amžiaus tarpsnyje atliekame skirtingas funkcijas: jeigu esame jauni, vaisingo amžiaus, mes patrauklūs vienaip, jei esame vyresni, galime būti patrauklūs kitaip: per išmintį, pagalbą, patirtį.

Man ypač gražu žiūrėti į kokioje nors Prancūzijoje einančią senutę, gražiai pasipuošusią, orią, savimi patenkintą, besišypsančią – man ji yra labai patraukli, bet patraukli kitaip negu 20-metė. Ir tai yra gerai. Balzakas sakė, kad 30 metų moteris jau sena. Šiuo metu tai kelia šypseną net moterims, nes 30-metė dar tik pradeda save atrasti“, – kalba J. Neverauskas.

Žmogaus biologinį amžių galima nusakyti iš jo mikrojudesių

Psichoterapeutas tikina, neverta švaistyti gyvenimo baimei dėl artėjančios senatvės. Kur kas vertingiau ir prasmingiau atsigręžti į save, kasdienybę, įpročius, gyvenimo būdą ir jo kokybę. Neurologo teigimu, pristabdyti bėgančius metus ir kuo ilgiau išlaikyti jaunystę gali kiekvienas.

„Prevencija yra visavertė mityba, kad gautumėme reikalingą kiekį medžiagų: visų pirma, baltymų, mineralų, angliavandenių, riebalų. Riebalai yra labai svarbūs, ypač sveikieji. Ir kuo mažiau gauti arba, dar geriau, išvis negauti greitųjų cukrų. Kai buvau vaikas, pyragas būdavo retenybė, o dabar pyragaičiai – kasdienybė. Tai antgamtiškas dalykas, nes jie neauga ant medžių“, – pažymi jis.

Nors tokios mintys visų ne kartą girdėtos ir žinomos, tačiau laikantis sveikų nuostatų efektas yra. J. Neverauskas tai teigia remdamasis savo patirtimi ir žiniomis. Siekiant ilgai išlikti sveikais ir darbingais žmonėmis gali būti ypač veiksmingas ir fizinis aktyvumas.

Siūlau atsigręžti į gamtą, eiti paliesti medį, žolę, atsigulti ant jos, pakvėpuoti. Viename medyje yra per 100 mikroorganizmų: jeigu mes jį liesime, juo pakvėpuosime, susijungsime su savo ištakomis, tapsime sveikesni. Tą sako ir moksliniai tyrimai.

„Jeigu norime būti jaunesni biologiškai, turime daryti keleto rūšių fizinius pratimus. Vieni yra ištvermės: ėjimas, bėgimas, plaukimas – jie labai svarbūs ir biologiškai būtini. Kiti pratimai yra jėgos: tai pratimai su svoriais, su savo kūno svoriu.

Dar vieni pratimai – pusiausvyros. Jeigu mes darome pusiausvyros pratimus, pavyzdžiui, šokame ar užsiimame pilatesu, išmokome savo kūną valdyti mikrojudesius. Žmogus biologiškai senas ar jaunas, mes sprendžiame pagal jo mikrojudesius, nes senstantis žmogus visas sustingsta, o jeigu žmogus mankštinasi, jo kūno judesiai yra laisvi, jis atrodo jaunesnis“, – aiškina medicinos mokslų daktaras.

Pasak gydytojo, senėjimą labai greitina ir negatyvi psichologija. Pyktis, nerimas ir bloga nuotaika savo pėdsakus palieka ne tik viduje, bet ir veide bei laikysenoje. Laikas bėga visiems vienodai, tačiau jį kur kas lengviau suvaldo tie, kurie siekia gyventi harmonijoje su savimi ir gamta.

„Jeigu žmogus nuolat piktas, įsitempęs, nerimastingas, nusivylęs, tai matosi jo veide. Aš kartais sakau su šypsena: jeigu pas mane ateina 40-metis žmogus, ypač, jeigu moteris, nes moters veido oda plonesnė negu vyrų, galiu pasakyti, kokius jausmus ir emocijas jis jaučia, ką yra patyręs. Tai matosi raukšlelėse. Jeigu norime gyventi jaunesnio žmogaus gyvenimą, turime mokytis nušviesinti savo veidą skaidresne psichologija, atsiverti pasauliui, matyti šviesiąją gyvenimo pusę, kad veide įsitvirtintų šypsena, o ne pyktis arba nerimas.

Gamta yra milžiniškas resursas mūsų psichologijai ir biologijai dėl to, kad mes prisitaikę gyventi gamtoje. Siūlau atsigręžti į ją, eiti paliesti medį, žolę, atsigulti ant jos, pakvėpuoti. Viename medyje yra per 100 mikroorganizmų: jeigu mes jį liesime, juo pakvėpuosime, susijungsime su savo ištakomis, tapsime sveikesni. Tą sako ir moksliniai tyrimai“, – tvirtina pašnekovas.

Apibendrinant norus, nusiteikimus, baimes ir emocijas, gydytojas siūlo prisiminti mokslu grįstos šiuolaikinės psichoterapijos esmę. O ji byloja, jog ne įvykiai lemia gyvenimą, bet mūsų mintys apie juos. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas, dėl to ir pasaulis yra toks įvairus bei spalvingas.

„Mes visi turime apie save įsitikinimus: ar aš esu mylimas, ar esu priimamas šiame pasaulyje, ar esu galintis kažką keisti. Mes turime įsitikinimą apie pasaulį, ar jis saugus, ar nesaugus, turime įsitikinimus apie kitus žmones, ar kiti geri, ar ne. Kai manęs klausia, ar pasaulis saugus, aš sakau, kad visoks, bet labiau saugus negu nesaugus, nes mes esame gyvi. Žmonės geri ar blogi? Žmonės yra visokie, bet labiau geri negu blogi, nes esame gyvi.

Labai svarbu suprasti, kaip funkcionuoja mūsų smegenys – tada mes tai galime keisti. Nes tai, kas vienam žmogui yra problema, kitam yra galimybė. Du verslininkai, batų pirkliai, prieš 100 metų važiavo į Afriką, vienas laiške rašė: koks aš kvailys, kad čia važiavau, tiek pinigų išleidau, o nėra ką veikti, visi basi vaikšto. O kitas rašo: kaip man pasisekė, tai pati didžiausia mano gyvenimo ir verslo sėkmė, nes čia visi basi vaikšto“, – palyginimu pokalbį baigia J. Neverauskas.

Plačiau – kovo 14 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Būdų nesenti atrandantis neurologas Julius Neverauskas: pasenti bijo tik tie, kurie savęs nerealizuoja
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.