Gyvenimas

2020.05.13 07:12

Dietologas Edvardas Grišinas įspėja: nesupratę ketogeninės mitybos esmės, tiesiog nutuksite

„Yra žmonių, įsitikinusių, kad, pavyzdžiui, salotos yra sveika, tad galima jų valgyti, kiek tik nori. Taip nėra, jei valgysite, kiek norėsite, svoris tikrai nekris“, – portalui LRT.lt sako gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, daugiau papasakojęs apie šiuo metu vis daugiau susidomėjimo keliančią ketogeninę dietą.

– Norėdami sulieknėti žmonės neapgalvotai išbando viską, kad tik numestų nereikalingų kilogramų, kartais net aiškiai nesuprasdami, kas iš tiesų yra viena ar kita dieta. Vis dažniau išgirstame apie ketogeninę mitybą, kurios sąvoka daugeliui vis dar nauja, tad kas tai yra?

– Iš tiesų, ketogeninė dieta buvo sukurta neurologiniams sutrikimams, o tiksliau, vaistais nekontroliuojamai epilepsijai gydyti. Ir šiais laikais šios dietos efektyvumas pripažintas gydant neurologinius ar neurologinius ir onkologinius susirgimus, dieta vis dažniau taikoma gydant II tipo cukrinį diabetą ir nutukimą. Lietuvoje tai galbūt yra ganėtinai nauja sąvoka, tačiau Vakarų šalyse ši dieta ganėtinai populiari.

Remiantis ketogeninės mitybos principais, žmogus suvartoja mažiau angliavandenių (vaisių, daržovių, kruopų, iš miltų pagamintų produktų), tačiau suvalgo daugiau riebalų, pavyzdžiui, riebios mėsos, žuvies, sūrio (gyvulinės kilmės riebalų).

Taip pat besilaikantys šios dietos žmonės gali į patiekalus dėti įvairių sėklų, riešutų, avokadų, alyvuogių ar jų aliejų (kitaip tariant, augalinės kilmės riebalų). Kalbant apie daržoves, reikia nepamiršti, kad daugelyje jų taip pat yra angliavandenių, taigi šiuo atveju labiau tinkamos yra lapinės daržovės.

– Paminėjote sūrį, o kaipgi pienas? Kai kurie dietistai rekomenduoja jo atsisakyti...

– Visi maisto produktai, išskyrus aliejų (riebalai) ir cukrų (angliavandeniai), susideda daugiau nei iš vienos maistinės medžiagos. Pienas taip pat. Jame yra baltymų, riebalų, laktozės (natūralus pieno cukrus). Kažkiek pieno vartoti galime, bet labai nedaug. Geriau rinktis fermentuotus pieno produktus, pavyzdžiui, sūrį. Tačiau ir juos reikia valgyti saikingai.

Nebus taip, kad galėsite valgyti, kiek norite, o riebalai tirps. Svarbu suvokti, kad maistinės medžiagos panaudojamos vienam ar kitam tikslui: baltymai naudojami raumeninio audinio sintezei, fermentų veiklai, ląstelių funkcionavimui, riebalai – energijai gauti. Angliavandeniai taip pat panaudojami energijai ar struktūrinėms funkcijoms palaikyti.

Tačiau visų medžiagų perteklius kaupiasi organizme kaip riebalai. Jei laikydamiesi ketogeninės mitybos suvartosime per daug riebalų ir jie nebus panaudoti energijai ar kitoms organizmo funkcijoms, pvz: hormoninei veiklai palaikyti, jie virs riebalais ir kaupsis. Jei aiškiai nesuprasite ketogeninės mitybos esmės, valgysite riebiai ir daug, tiesiog nutuksite. Galiu tik dar kartą patikinti, kad jei valgysite tiek, kiek norėsite, riebalai tiesiog kaupsis.

– O kaip žinoti, kad suvalgome ne per daug? Turėtume skaičiuoti kalorijas?

– Galima naudotis skirtingais matavimo būdais, taip pat ir skaičiuoti kalorijas. Galima tiesiog stebėti savo svorį ir palaikyti jį stabilų. Tačiau svarbiausia, kad žmogus suprastų, ką jis valgo.

Yra žmonių, įsitikinusių, kad, pavyzdžiui, salotos yra sveika, tad jų galima suvalgyti tiek, kiek nori. Tačiau tai klaidingas požiūris į mitybą.

Nesakau ir to, kad kiekviename žingsnyje turime save riboti ar skaičiuoti, kiek suvalgome, tačiau dažniau turime atsižvelgti į tai, kas yra mūsų lėkštėje: kurie produktai yra riebalai ar baltymai, o kurie angliavandeniai. Tik suvokdamas šiuos principus žmogus galės atsikratyti nereikalingų kilogramų ir pasiekti ilgalaikių rezultatų.

– Vienais atvejais rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną, protarpinio badavimo atveju valgoma kas keliolika valandų. Kiek kartų reikėtų valgyti laikantis ketogeninės mitybos?

– Kiek kartų valgyti, priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, atsižvelgiant į jo biologinius ritmus, taip pat ir į tai, kiek ir kada jis gali patogiai ir ramiai pavalgyti. Svarbu, kad nesutriktų jo virškinimas ir pan. Viskas labai individualu – kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam.

– Ką reikia žinoti pasirinkus ketogeninę mitybą? Yra kokių nors pavojų?

– Kiekviena dieta turi teigiamą ir neigiamą puses. Kalbant apie ketogeninę dietą, svarbu suvokti, kad jos laikydamiesi turime atsisakyti daugybės maisto produktų, o tai gali nepalankiai paveikti virškinamąjį traktą. Pavyzdžiui, jei žmogui operuota tulžies pūslė, atsakinga už riebalų skaidymą, ar jis kenčia nuo dirgliosios žarnos sindromo, jam ketogeninė mityba – ne geriausia išeitis.

Taip pat laikantis ketogeninės dietos žmogaus maiste sumažėja skaidulų kiekis. Tai gali pasireikšti vidurių užkietėjimu. Bet tai tik keli iš svarbių aspektų, kuriuos privalo žinoti ketogeninės dietos planuojantis besilaikyti žmogus.

Kalbant apie ketogeninę dietą yra ir tikimybė nuslysti – aplink mus apstu maisto produktų, kurių sudėtyje yra cukraus ar jo pakaitalų, tad labai sunku išvengti jų savo racione. Šiuo atveju labai svarbu, kad žmogus išliktų sąmoningas ir suvoktų, kodėl laikosi šios dietos.

Apskritai nerekomenduoju aklai pulti ir laikytis vienos ar kitos dietos – nė viena iš jų nėra magiška. Pirmiausia reikia atsižvelgti, kiek ji yra naudinga ir tinkama kiekvienam individualiai. Nuspręsti, kokia dieta yra tinkama, gali padėti gydytojas dietologas, jis įvertins bendrą sveikatos būklę ir atsižvelgs į kiekvieno organizmą, ligos istoriją.