Nuo 49 metų su kiekvienais metais mirti nuo koronavirusinės infekcijos rizika didėja. Tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas perspėja – net jei jums negresia susirgti sunkia koronaviruso forma, tai nereiškia, kad neturite imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.
Mokyklose nėra mokinių, universitetuose – studentų, o vidudienį darbingo amžiaus žmogų dabar lengviau rasti namuose nei darbe. LRT nusprendė ir filmuoti laidas be žiūrovų. Lietuvos ritmas stoja, Europos šalys užsidaro – pasaulis izoliacija ginasi nuo plintančio koronaviruso.
„Teko girdėti visokių kalbų, kad perlenkta lazda, kad tai visai nebūtina. Paaiškinti, kodėl tai taip svarbu, galima vienu labai paprastu pavyzdžiu: prieš 100 metų siautė ispaniškasis gripas, nuo kurio mirė per 50 milijonų žmonių.
Filadelfijoje, kai kilo gripo epidemija, imtasi izoliacijos: buvo uždaromos mokyklos, atšaukti renginiai, kad žmonės kuo mažiau kontaktuotų. Jie tai padarė po dviejų savaičių nuo epidemijos pradžios. Filadelfijoje mirė daugybė žmonių. Tuo tarpu kitoje valstijoje priemonių buvo imtasi po dviejų dienų – dėl to mirčių skaičius buvo žymiai mažesnis. Štai ką reiškia laiku uždaryti visus įmanomus kanalus“, – sako A. Unikauskas.
„Klauskite daktaro“ laidos komanda surengė specialią laidą, kurioje atsakė į žiūrovams rūpimus klausimus apie koronavirusą. Suteikti žmonėms svarbią informaciją padėjo ir viena kompetentingiausių koronaviruso eksperčių Lietuvoje, Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos doktorantė, lektorė, infekcinių ligų gydytoja Monika Kuliešė.
Jeigu šeima izoliuojasi namuose, ar šeimos nariai turi izoliuotis skirtinguose kambariuose vienas nuo kito?
„Jeigu kalbame apie asmenis, kurie yra grįžę iš rizikos šalių, jeigu jie sveiki, neturi simptomų, tačiau jiems būtina 14-os dienos saviizoliacija, nėra būtinybės atsiriboti vieniems nuo kitų. Tokio reikalavimo nėra. Jeigu yra simptomai, įtariama virusinė infekcija, viskas turėtų vykti jau nebe namuose“, – pažymi M. Kuliešė.
Pasak A. Unikausko, ir saviizoliacija yra gana griežtas kovos su virusu būdas. M. Kuliešė priduria, kad kol virusas neplinta visuomenėje, tol ši virusinė infekcija gydoma ligoninėje. Jeigu atsitiktų taip, kad viruso plitimas taptų visuotinis, būtų tikimybė užsikrėsti vieniems nuo kitų ne tik grįžus iš rizikingų šalių, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja lengvai sergantiems pacientams sveikti namuose, tačiau tada būtų labai svarbu izoliuotis ir nuo kitų šeimos narių, gyvenančių tuose pačiuose namuose.
Tokiu atveju pacientui turėtų būti skirtas atskiras kambarys, tokią patalpą privalu vėdinti. Jeigu įmanoma, toks žmogus turėtų naudotis atskiru vonios kambariu, nenaudoti tų pačių indų ar stalo įrankių, kuriuos naudoja kiti šeimos nariai. Tokio asmens sukauptas buitines atliekas reikėtų įdėti į dar vieną šiukšlių maišelį, o jį išmesti į bendrą konteinerį tik po 72 val.
„Tai labai svarbu, nes įrodyta, kad virusas plinta ne tik oro lašeliniu būdu. Tie lašeliai gali nusėsti ant paviršių, mes galime juos arba įkvėpti, arba suvalgyti, nuryti, arba per pirštus pernešti ant savęs“, – aiškina infekcinių ligų gydytoja.
Apsauginiai antikūnai organizme susiformuoja, tačiau kiek ilgai jie išlieka, dar nėra aišku, o tai, kad jie cirkuliuoja kraujyje, dar nereiškia, kad užtikrina pakankamą apsaugą nuo užsikrėtimo virusu dar kartą.
Ar tikrai rankų plovimas gali apsaugoti nuo koronaviruso plitimo?
„Mes turime suprasti, kad jeigu kažką liečiame, liečiame su pirštais, pirštų galiukais“, – pažymi A. Unikauskas. Jis perspėja, kad svarbu ne tik plauti rankas, bet ir tai daryti teisingai: atsakingai trinti visus pirštus, ypač – pirštų galiukus, nepamiršti nykščių ir, be abejo, visų kitų rankos paviršių, tarpupirščių. Plauti rankas reikia 20–40 sekundžių po šiltu vandeniu, būtinai su muilu.
Nusiplovus rankas jų papildomai dezinfekuoti nereikia. Apskritai rankų dezinfekcija būtina tada, kai rankos nėra matomai suteptos – kai jos matomai suteptos, jas reikia plauti. Naudojamas dezinfekcinis skystis turėtų būti bent su 62 laipsnių alkoholiu – įrodyta, kad tokia priemonė nužudo virusą. Svarbu paminėti, kad dezinfekante alkoholis neturėtų būti stipresnis nei 80 laipsnių – tokia priemonė virusą ne žudys, o užkonservuos, t. y. jis tuo metu neteks galios užkrėsti, bet vėliau ją gali vėl įgyti.
Ar galima koronavirusu užkrėsti savo šunį arba ar įmanoma užsikrėsti nuo jo?
„Koronavirusų pasaulyje yra daug – daugiau negu 500 rūšių. Jie cirkuliuoja, sukelia ligas gyvūnams, tačiau dažniausiai ne naminiams, o laukiniams: kupranugariams, civetams, skujuočiams. Šiandien įrodymų, kad naminiai gyvūnai galėtų pernešti ir sukelti pavojų žmogui, nėra“, – teigia M. Kuliešė.
Tačiau svarbu paminėti, jog žmogus šunį užkrėsti koronavirusu gali, nes šis virusas išsiskiria kosint, čiaudint, lašiukai gali patekti į šuns nosiaryklę ar burną.
Ar nėščia moteris, užsikrėtusi koronavirusu, gali perduoti virusą vaisiui? Jei sergu, ar galiu žindyti kūdikį?
„Naujasis koronavirusas buvo nustatytas prieš 2,5 mėnesio. Gruodžio 31 d. pasaulis iš Kinijos mokslininkų sužinojo, kad yra nauja grėsmė. Šis virusas naujas, duomenų apie jį dar trūksta. Šiandien tiksliai atsakyti į šį klausimą negalima – nėra pakankamai medžiagos, kuri leistų formuoti atsakymą“, – kalba lektorė.
Visgi tikimybė užsikrėsti nėščiai moteriai tikrai yra, tad nėščiosios turėtų ypač save saugoti. Be to, keli viruso perdavimo vaisiui atvejai užfiksuoti, tačiau daryti iš jų apibendrintų išvadų dar negalima. Kad virusas plistų per pieną, nepastebėta, bet moters ir kūdikio kontaktas ypač artimas, dėl to užsikrėtusi žindyvė turėtų naudoti kaukę, prieš žindydama dezinfekuoti rankas.
Ar guminės pirštinės gali būti veiksmingesnės nei veido kaukės?
Rankų higiena yra pakankama priemonė, apsauganti nuo užsikrėtimo virusu, tačiau nusprendus, kad saugiau dėvėti vienkartines pirštines, reikėtų prisiminti, kad yra tam tikros pirštinių dėvėjimo taisyklės.
„Jeigu pirštinės dėvimos parduotuvėje, žmogus apsipirkinėja ir grįžta prie mašinos, maunantis pirštines reikėtų jas versti į vidinę pusę, kuri laikoma švari“, – sako M. Kuliešė.
Ar koronavirusu persergama, ar juo galima sirgti kad ir 10 kartų?
Infekcinių ligų gydytoja pažymi, kad ir į šį klausimą atsakymo dar nėra: „Apsauginiai antikūnai organizme susiformuoja, tačiau kiek ilgai jie išlieka, dar nėra aišku, o tai, kad jie cirkuliuoja kraujyje, dar nereiškia, kad užtikrina pakankamą apsaugą nuo užsikrėtimo virusu dar kartą. Bet atvejų, kad būtų sergama kelis kartus, dar nebuvo nustatyta.“
Kol kas visi Lietuvoje nustatyti atvejai buvo įvežtiniai, todėl panikuoti neturėjus kontakto tikrai nereikėtų. Nepamirškime, kad ne viename mieste paskelbta ir gripo epidemija.
Ar teisybė, kad vaikai šiuo virusu nesuserga? Jei ne, kuo koronaviruso poveikis skiriasi vaikui ir suaugusiajam?
Pasak M. Kuliešės, šiai infekcijai imlūs tiek vaikai, tiek suaugusieji, tačiau kinų mokslininkų pastebėta, kad maži vaikai gali sirgti lengvesne koronaviruso forma, jei neserga lėtinėmis ligomis. Be to, nė vienas vaikas iki 9 metų nuo koronaviruso nemirė.
Simptomai iš esmės nesiskiria. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali karščiuoti, kosėti, abiem gali skaudėti gerklę, abeji gali jausti dusulį, oro trūkumą, silpnumą, raumenų skausmus. Apsikrėtęs koronavirusu žmogus gali imti ir viduriuoti.
Kaip pasitikrinti, ar neužsikrėčiau koronavirusu?
Tikrintis dėl koronaviruso reikėtų tiems, kurie: lankėsi šalyse, kuriose paplitęs koronavirusas, arba turėjo kontaktą su koranavirusine infekcija sirgusiu asmeniu. Atsiradus simptomams svarbiausia ne eiti pas šeimos gydytoją, o skambinti numeriu 1808, nes jūs galite būti pavojingas aplinkiniams.
„Kol kas visi Lietuvoje nustatyti atvejai buvo įvežtiniai, todėl panikuoti neturėjus kontakto tikrai nereikėtų. Nepamirškime, kad ne viename mieste paskelbta ir gripo epidemija“, – ramina M. Kuliešė.
Daugiau žmonių numiršta ar pasveiksta nuo koronaviruso? Ar nuo šio viruso miršta tik seni žmonės, ar gali mirti ir jauni?
Anot laidos viešnios, šiuo metu 47 proc. apsikrėtusių koronavirusu asmenų jau pasveiko. Mokslininkai pastebi, kad tikimybė numirti nuo šios infekcijos priklauso nuo amžiaus – nuo 49 metų su kiekvienais metais mirti nuo koronavirusinės infekcijos rizika didėja. Rizika didėja ir jauniems asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis: širdies, kraujagyslių, plaučių ligomis, cukriniu diabetu, turi padidėjusį kraujospūdį.
Ar įmanoma užsikrėsti koronavirusu atėjus į laidotuves žmogaus, kuris nuo jo mirė?
„Šis virusas ypač ilgai išsiskiria iš sirgusio žmogaus organizmo, gali būti ilgai nustatomas ir tarp pasveikusių asmenų – vidutiniškai 20 dienų. Pacientų, kurie neišgyveno ir mirė nuo koronavirusinės infekcijos, organizmuose virusas buvo aptinkamas iki pat mirties laiko. Vadinasi, tikimybė užsikrėsti nuo mirusiojo yra. Kokia ji, šiandien nėra žinoma.
Dalyvaujant laidotuvėse reikėtų laikytis visų žinomų apsaugos priemonių: vengti kontakto, t. y. vengti liesti mirusiojo kūną, nesiglebėsčiuoti, nesibučiuoti su kitais laidotuvių dalyviais, laikytis rankų higienos“, – pataria doktorantė.
Gripo epidemija baigiasi, kai ateina pavasaris. Ar ir koronavirusas pasitrauks, kai atšils?
„Ne tik aš, bet ir visi mes norėtume žinoti atsakymą į šį klausimą, tačiau, deja – kadangi tai visiškai naujas virusas, tokios informacijos apie jį neturime. Galime tik laukti ir žiūrėti, kas bus“, – sako M. Kuliešė.
Kaip sužinoti, jei užsikrėsiu, sirgsiu sunkia forma ar lengva?
80 proc. susirgusių koronavirusine infekcija serga lengvai, tačiau 20 proc. pacientų gali išsivystyti sunkios infekcijos formos, tokios kaip plaučių uždegimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, antrinės bakterinės komplikacijos, kitų organų nepakankamumas. Į tuos 20 proc. patenka vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Tad atsakę į tris klausimus galite sužinoti, ar jums gresia didesnė rizika susirgti sunkesne COVID-19 forma su komplikacijomis, jei virusas jums bus diagnozuotas.
Kiek jums metų?
A. Daugiau nei 60
B. Mažiau nei 60
Kokia jūsų sveikatos būklė?
A. Turiu vieną ar daugiau iš šių sveikatos sutrikimų: LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas kraujospūdis, onkologinė liga
B. Esu santykinai sveikas
Ar rūkote?
A. Taip
B. Ne
Jei atsakydami į visus klausimus pasirinkote A variantą, galite būti aukštos rizikos pacientas. Kol nėra skiepų ir vaistų nuo COVID-19, veiksmingiausia priemonė – izoliacija, pažymi A. Unikauskas, tad venkite masinių susibūrimo vietų, viešojo transporto, prekybos centrų ir sergančių žmonių.
„Jeigu jūsų visi atsakymai buvo B, jums pasisekė, tačiau žema rizika nereiškia, kad turėtumėte nesiimti atsargumo priemonių. Dažnai plaukite rankas, naudokite dezinfekcinį skystį, reguliariai valykite telefoną ir kitus virusams pasiekiamus paviršius, venkite sergančių žmonių“, – pataria laidos vedėjas.
Europiečiai gana atsipalaidavę žmonės, mėgstantys demokratiją, laisvę, laisvą judėjimą ir tas nepriveda prie gero. Turime daryti kaip Bismarko kareiviai: ką valdžia pasakė, tą turime daryti, laikytis taisyklių, nors ir pažeidžiamos demokratinės vertybės.
Ilgą laiką buvo manoma, kad vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti 2–3 žmones. Kokie yra dabartiniai duomenys?
Kauno klinikinės ligoninės direktorius prof. Albinas Naudžiūnas sako, kad šiuo metu galvojama, jog vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo užkrečia dar 6 žmones, o galbūt ir daugiau. Pasak jo, ši infekcija – ypač laki ir lengvai plinta.
„Mes daug ko apie ją nežinome. Dar prieš 2–3 savaites net ir labai žymūs Lietuvos savo srities specialistai sakė, kad Europos medicina žymiai aukštesnio lygio negu Kinijos, Europa, plintant šitai infekcijai, lengviau arba lengvai susitvarkys, bet matome, kad taip nebus, nes esmė ne medicinos lygis, o pačios infekcijos agresyvumas, disciplinos bei apsaugos pritaikymas.
Europiečiai gana atsipalaidavę žmonės, mėgstantys demokratiją, laisvę, laisvą judėjimą ir tas nepriveda prie gero. Turime daryti kaip Bismarko kareiviai: ką valdžia pasakė, tą turime daryti, laikytis taisyklių, nors ir pažeidžiamos demokratinės vertybės“, – pabrėžia jis.
Ką daryti vairuotojų artimiesiems, jei vairuotojas grįžta iš užsienio, o po kelių dienų jam vėl reikia išvažiuoti? Ar artimieji turi nuolat laikytis karantino režimo?
Anot Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjos Estelos Tamašauskienės, jeigu kontaktuojame su žmogumi, kuris vyko į rizikos šalis, kitos išeities nėra, kaip dvi savaites laikytis saviizoliacijos.
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius priduria, kad netgi yra rekomendacija, esant tokiai situacijai ir gyvenant nuosavame name, pasidalyti aukštus, kad artimieji kuo mažiau kontaktuotų su galimai užsikrėtusiu asmeniu.
„Rekomenduojama pasidalyti zonas, kambarius, vairuotojams dviem savaitėms persikelti gyventi į sodų namelius, kad jie neužkrėstų savo artimųjų, ypač vyresnio amžiaus žmonių“, – sako jis.
Plačiau – kovo 16 ir 17 d. laidos „Klauskite daktaro“ įrašuose.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
