Gyvenimas

2020.03.17 19:19

Rankų dezinfekcija – ne tik apsauga nuo virusų, bet ir išbandymas odai: sausėja, raudonuoja, peršti

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.03.17 19:19

Šiandien net mažieji žino, jog vienas pagrindinių būdų, padedančių apsisaugoti nuo virusų plitimo, yra dažnas rankų plovimas. Koronaviruso akivaizdoje nestinga priminimų, kaip taisyklingai plauti rankas, kas suspėjo, pasirūpino ir dezinfekciniais skysčiais. Tačiau atsakinga virusų prevencija atvėrė kelią kitai problemai – dažnai plaunamų rankų oda ima sausėti, raudonuoti, perštėti.

Medicinos klinikos „Narmeda“ gydytoja dermatologė, venerologė Aušra Bičkauskienė sako, jog nemalonius rankų odos pojūčius sukelia muilas ir dezinfekantuose esantis alkoholis.

„Rankų odos sudirgimai atsiranda nuo muilo, net jei jis ir kokybiškas, ir nuo dezinfekantų, kuriuose dažniausiai yra etilo alkoholio. Oda ima trūkinėti, niežėti, atsiranda uždegimas. Žmonėms, kuriems pasireiškia egzema, dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas bei jaučiamas stresas gali sukelti ir šios ligos paūmėjimą“, – portalui LRT.lt sako gydytoja dermatologė.

Pasak jos, jeigu liekate namuose, plauti rankų nereikėtų pernelyg dažnai. „Rankas plauti reikėtų ne paniškai, o, pavyzdžiui, sugrįžus iš miesto ar parduotuvės, išnešus šiukšles, prisilietus prie lifto mygtukų ar durų rankenų. Jeigu liekate namuose, rankų taip dažnai plauti nereikia“, – teigia gydytoja dermatologė A. Bičkauskienė.

Beje, kruopščiai nusiplovus rankas, papildomai jų dezinfekuoti nepatartina, o dezinfekantus naudoti reikėtų tik tada, kai nėra galimybės nusiplauti rankų.

„Rankas reikia plauti taip, lyg būtume jas išsitepę kokiu nors lipniu skysčiu – ilgai ir kruopščiai. Toks rankų plovimas prilygsta dezinfekcijai, todėl papildomai dezinfekcinio skysčio naudoti nereikia. Jis reikalingas tokiais atvejais, kai žmogus keliauja, yra ne namuose ir neturi galimybės nusiplauti rankų“, – aiškina gydytoja dermatologė A. Bičkauskienė.

Jei rankų oda neteko drėgmės, paraudo, ėmė pleiskanoti ir niežėti, rankas patariama tepti drėkinamaisiais kremais. „Pirmoji pagalba norint atstatyti nuplautų rankų odos riebalų kiekį yra kremai. Jeigu sudėtyje nebus labai daug bioaktyvių medžiagų, padės ir paprastas drėkinamasis kremas.

Į pagalbą atskubės ir nereceptiniai preparatai, vadinami emolientais. Jų vaistinėse yra įvairių rūšių, skirtingo riebumo, su šlapalu, raminamosiomis medžiagomis ir pan. Emolientai riebalų netekusiai odai grąžina drėgmę. Beje, kremus patartina tepti tiesiai iš tūbelės arba dozatoriaus“, – sako gydytoja dermatologė.

Pagalbos kreiptis į gydytojus vertėtų tik tada, jeigu minėtieji kremai neišsprendžia problemos. „Tokiu atveju internetu ar telefonu reikėtų pasirūpinti elektroniniu receptu gydomiesiems tepalams. Jų taip pat yra įvairių – hormoninių, jei pasireiškė infekcija, ir su antibiotikais“, – pažymi gydytoja dermatologė A. Bičkauskienė.

Jeigu nutinka taip, jog namų lentynose kremo nėra, o jo įsigyti taip pat nėra galimybės, nuo per dažno plovimo suskerdėjusią rankų odą atkurti gali padėti ir namuose randamos priemonės. Viena tokių – majonezas.

„Kai kurie sako, kad majonezas yra nuostabus kremas. Jame yra ir acto, ir aliejaus. Jeigu namuose neturite jokių kremų, galima pabandyti užsidėti ir tokią kaukę. Kurį laiką palaukti, kol susigers, ir nuplauti“, – sako gydytoja dermatologė A. Bičkauskienė.

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt