Paskelbus karantiną, daugeliui šeimų tenka derinti darbus, buitį ir buvimą kartu. Tarp keturių sienų praleistos valandos kai kuriems atrodo kaip galimybė daugiau pabūti kartu, o kai kuriems kelia baimę dėl atsiradusios trinties. Anot psichologo Antano Mockaus, staiga pasikeitusi situacija gali tapti iššūkiu santykiams ir paskatinti pratrūkti seniai pulsuojantį santykių problemų pūlinį.
Užsienio žiniasklaida skelbia, jog kur kas anksčiau nei Lietuva karantiną paskelbusioje Kinijoje pastarosiomis savaitėmis pastebimas rekordinis skyrybų skaičius. Vien Dadžou mieste nuo vasario 24 d. prašymus išsiskirti pateikė daugiau nei 300 porų. Šis skaičius, anot miesto santuokų registravimo institucijos darbuotojo Lu Shijuno, yra pastebimai didesnis nei iki koronaviruso protrūkio.
Kaip rašo portalas „Business Insider“, netikėtus skaičius galėjo nulemti dvi priežastys, susijusios su koronavirusu. Pirmoji – rekordiškai daug skyrybų prašymų instancijas užgriuvo todėl, kad šios dėl karantino kuriam laikui buvo užsidariusios. Antroji – daugybė namuose karantinuotų žmonių buvo priversti praleisti daug laiko kartu, tai ir privertė suabejoti pasirinkto partnerio tinkamumu.
Depresijos gydymo centro psichologas A. Mockus sako neprognozuosiantis, kad panašus likimas galėtų ištikti ir Lietuvą, tačiau pritaria, jog staiga pasikeitęs įprastas gyvenimo ritmas ir priverstinis nuolatinis buvimas kartu iš tiesų gali tapti iššūkiu poros santykiams.
Svarbu nerimu nesitaškyti, o jį sąmoningai reflektuoti.
„Jeigu santykiai ir anksčiau nebuvo itin geri, pora dėl kažko nesutarė, karantino metu gali paaštrėti problemos ir į paviršių iškilti neišspręsti klausimai. Kitaip tariant, karantinas greičiausiai nebus konfliktų ar išsiskyrimų priežastis, tačiau jis gali tapti paskutiniu lašu į perpildytą taurę, po kurio santykių problemų pūlinys ims ir pratrūks.
Kita vertus, karantinas gali paveikti ir santykius žmonių, kurie iki šiol neturėjo didelių problemų, kadangi krizinėje situacijoje yra daug dedamųjų: kai kurie šiuo metu galbūt susiduria su finansiniais sunkumais, nėra tikri, kaip toliau seksis darbuose, nerimauja, kur palikti vaikus ir pan. Žmonėms šiuo metu kyla daug nerimo tiek dėl savęs, tiek dėl kitų“, – portalui LRT.lt sako psichologas A. Mockus.
Nerimą jausti normalu – svarbu, kaip su juo elgiamasi
„Europos psichotraumatologijos specialistai nurodė, kad saviizoliacija žmonėms kelia stresą ir nerimą. Visgi pirmasis žingsnis norint to išvengti – sąmoningumas ir supratimas, kad viskas yra sprendžiama, išsprendžiama ir kad karantino laiką galima kažkaip įprasminti. Juk buvimą kartu galima matyti kaip galimybę paaugti, o kalbantis apie santykius – suprasti, kad jais reikia rūpintis, apie juos galvoti, į juos investuoti“, – kalba A. Mockus.
Kaip teigia psichologas, įtemptu metu patariama stengtis į iškilusias problemas ir susiklosčiusias situacijas pažvelgti tarsi iš šono. „Labai svarbu suprasti, kad nerimą ir baimę dėl susiklosčiusios situacijos šiuo metu jaučiame visi. Nerimas savaime nėra bloga emocija – ją jaučia visi gyvi žmonės. Kur kas svarbiau, ką mes su tuo nerimu darome.
Svarbu tuo nerimu nesitaškyti, o jį sąmoningai reflektuoti. Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. Mindfulness) praktika moko suprasti, kas vyksta čia ir dabar, neužbėgti įvykiams už akių, stebėti savo vidinį pasaulį, kylančias emocijas ir fantazijas, jų neišsigąsti, jas ramiai priimti. Pavyzdžiui, jaučiant baimę, verta atsakyti į klausimus, ko aš bijau, kodėl bijau. Ramiai priėmę ir pabuvę su jausmu, pastebėsite, jog jis nuplauks tarsi debesis“, – kalba A. Mockus.
Pasak psichologo, dėl padidėjusio žmonių dirglumo šeimose gali kilti daugiau konfliktų. „Jeigu šiuo metu abu partneriai yra labiau „įsielektrinę“, jie greičiau susierzina, o konfliktą įžiebti gali net ir ne taip ištartas žodis. Beje, fizinis buvimas kartu taip pat gali sukurti situacijų, kuriose kils neišspręstų klausimų, išsiskirs nuomonės.
Pavyzdžiui, kai esame įnikę į darbus, dar daug laiko atima buitis, dažnai nelieka laiko pasikalbėti apie santykius. Gali būti, jog, praleisdami daugiau laiko kartu, partneriai ims kalbėtis, išsakyti savo lūkesčius, galbūt net pasidalins abejonėmis dėl buvimo kartu ar nuogąstavimais, kad santykyje jaučiasi nesaugiai. Tokie pasikalbėjimai gali sukelti jausmą, kad santykio nebeliko, jis tapo neapibrėžtas“, – teigia psichologas.
Jeigu nutiko taip, kad santykiuose buvo prisikaupę daug neišsakytų dalykų ir partneriai pratrūko, svarbu neišsigąsti, kalbėti, spręsti kilusius klausimus.
Konfliktų ragina nebijoti
Šeimoje kylančių konfliktų A. Mockus skatina nebijoti, tačiau pabrėžia – labai svarbu tinkamai juos spręsti. „Konfliktų bijoti nereikia, nes poroje ar šeimoje esame skirtingi, o, po vienu stogu gyvenant keliems žmonėms, vienokie ar kitokie susikirtimai yra neišvengiami. Skirtingi gali būti partnerių požiūriai, dar kitokių norų ir poreikių turės vaikai.
Todėl reikia priimti vienam kito skirtumus ir suprasti, kad nėra vieno teisingo standarto. Partneriai turi kalbėtis – abu išdėstyti, kaip supranta situaciją, kaip ją mato iš savo perspektyvos, pasidalinti lūkesčiais ir bandyti suprasti tiek savo, tiek kito žmogaus požiūrį“, – dėsto psichologas.
Pasak A. Mockaus, net jei iki šiol poros nebuvo linkusios kalbėtis apie santykius, o krizinis metas paskatino sprogti santykių problemų burbulą, į tai reikėtų reaguoti ramiai.
„Jeigu nutiko taip, kad santykiuose buvo prisikaupę daug neišsakytų dalykų ir partneriai pratrūko, svarbu neišsigąsti, kalbėti, spręsti kilusius klausimus. Vienas arba abu partneriai gali paskambinti psichologui, paskaityti literatūros apie tai, kaip spręsti konfliktus. Svarbu suprasti, kad sąmoningumas reikalauja pastangų ir darbo, šį įgūdį reikia treniruoti“, – aiškina A. Mockus.
Konfliktinėje situacijoje žmogus bando nusiraminti ne per vidinius įgūdžius, o kontroliuodamas kitus.
Svarbu pabūti atskirai
A. Mockaus teigimu, šiuo metu labai lengva pasiduoti panikai ir isterijai, o emocijas kontroliuoti daug lengviau tada, kai žmogus būna pailsėjęs.
„Kai esame pavargę, mums darosi sunku kontroliuoti emocijas. Tada tampame suirzę, imame šaukti ant vaikų, partnerio. Pavyzdžiui, pavargęs ir neigiamoms emocijoms pasidavęs žmogus gali įsižiebti kaip degtukas. Pats jausdamas nerimą dėl finansų, neužtikrintumo, nežinios, jis gali apšaukti partnerį: kaip dabar viskas bus, kaip uždirbsi pinigus, kur dėsime vaikus, ką darysim.
Tokioje situacijoje žmogus bando nusiraminti ne per vidinius įgūdžius, o kontroliuodamas kitus. Jeigu tokius žodžius išgirdęs partneris ima reaguoti ne į emociją, bet į turinį, kyla konfliktas: kodėl kabinėjiesi, tau visada viskas blogai. Tokiu atveju labai svarbu vienam kitą nuraminti, suprasti, kad sunku šiuo metu yra visiems. Kai kuriems toks susimąstymas tikrai padeda: žmogus supranta, kad „įkrito“ į kažkokią isteriją, jį apėmė nerimas“, – kalba A. Mockus.
Psichologas teigia, kad kai žmogus yra pailsėjęs, jis tarsi sugrįžta į save, jam lengviau neprarasti savistabos ir matyti, kas vyksta aplink. Todėl jei daug laiko praleidžiama po vienu stogu, būtina nepamiršti skirti laiko sau ir savo pomėgiams.
„Pabuvimas vienam yra psichohigienos dalis. Kiekvienoje poroje partneriams svarbu pabūti atskirai vienam nuo kito, dviese be vaikų, atskirai su kiekvienu vaiku. Natūralu, kad, kartu praleidžiant daug laiko, gali atsirasti trintis, todėl labai svarbu sąmoningai sugalvoti, kaip duoti kitam erdvės.
Pavyzdžiui, kol vienas partneris būna su vaikais, kitam tuo metu reikia leisti nurimti, užsidaryti kitame kambaryje, paskaityti knygą, pasėdėti prie kompiuterio, išeiti į lauką, išgerti arbatos, telefonu pasikalbėti su draugu ar drauge, o tada apsikeisti, perduoti estafetę kitam“, – dėsto A. Mockus.
Karantino metu neprarasti ramybės gali padėti ir „informacinė dieta“. „Kiekvienam svarbu kontroliuoti informacijos kiekį ir sąmoningai ją atsirinkti. Žinios labai greitai įtraukia, todėl svarbu šiek tiek riboti jų kiekį ir savęs neįaudrinti.
Pavyzdžiui, galima nusistatyti žinias sekti tik ryte ir vakare arba atsirinkti tik tam tikrus informacijos kanalus. Labai svarbu neįsisukti į naujienų ratą ir nepamiršti kasdienos darbų ar malonių veiklų – juk reikia ir darbus nudirbti, ir su vaikais pabūti, ir knygą paskaityti“, – sako psichologas.
Kiekvienoje poroje partneriams svarbu pabūti atskirai vienam nuo kito, dviese be vaikų, atskirai su kiekvienu vaiku.
Per daug nenutolti nuo įprasto gyvenimo režimo gali padėti ir konkretaus plano susidarymas. „Daug laiko praleidžiant namuose, pravartu atlikti nerimą keliančius darbus, ramiai atsisėsti ir susiorganizuoti ateinančių poros savaičių planą.
Tarkime, partneriai gali į kalendorių susirašyti, kokią dieną ir kur bus vaikai, kas juos prižiūrės, kokius buities darbus reikės atlikti ir kaip jie bus pasidalijami. Nereikėtų pamiršti, jog buities darbai ir vaikų priežiūra yra abiejų partnerių reikalas“, – dėsto A. Mockus.
