Gyvenimas

2020.03.19 06:57

Kad namai netaptų karo lauku – kaip patiems išvengti konfliktų ir spręsti vaikų barnius

Eimantė Juršėnaitė, LRT RADIJO laida „Čia ir dabar“, LRT.lt2020.03.19 06:57

Tik nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėjus, galima priimti sprendimus, kurie tenkina visus šeimos narius, portalui LRT.lt sako psichologas Antanas Kairys. O kaip išvengti nesutarimų tarp vaikų ir juos spręsti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Čia ir dabar“ tėvams papasakojo psichologės Ieva Šuipė ir Jurgita Smiltė Jasiulionė.

„Dabartinė situacija šalyje – daugelio žmonių gyvenime yra naujas dalykas, ypač kalbant apie jaunesnę kartą, kuri per savo gyvenimą panašių situacijų nematė. Natūralu, kad ir į naują, dar nepatirtą grėsmę reaguojame skirtingai – vieni kaupia maisto atsargas, kiti teigia, kad viskas yra gerai ir susitvarkys.

Turbūt svarbiausia šioje situacijoje klausytis, ką sako oficialūs šaltiniai ir vykdyti jų nurodymus, laikytis rekomendacijų“, – portalui LRT.lt sako psichologas Antanas Kairys.

Jei pastebite, kad didelis informacijos srautas potencialiai kelia daugiau nerimo, tuomet verčiau apribokite medijų vartojimą ir socialinius tinklus ar portalus įsijunkite rečiau – pavyzdžiui, kartą ar porą per dieną. Tokiu atveju ir informacijos srautas vargins mažiau, pataria pašnekovas.

„Be to, kiekvienam labai sunku suvokti, kad karantinas – pagalba kitiems. Būdamas namie ir nesiveldamas į nereikalingus socialinius kontaktus atlieku altruistinį veiksmą ir darau tai, kas būtina, kad nenukentėtų patys pažeidžiamausi žmonėms.

Net jei priklausau mažos rizikos grupei, esu jaunas, sveikas ir žvalus, turiu pagalvoti apie tai, kad galiu perduoti virusą vyresniems žmonėms, kurie nuo to nukentės. Toks priminimas sau, kad vien savo buvimu namie padedu kitiems yra labai svarbus“, – patikina psichologas.

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo

Susikurkite naują rutiną ir naujus ritualus

Socialiniuose tinkluose žmonės nuogąstauja, kad per porą savaičių karantino namuose padaugės nesutarimų ir konfliktų. „Iš tiesų, per artimiausias dvi savaites vieni su kitais praleisime daug daugiau laiko nei įprastai. Jei anksčiau su namiškiais susitikdavome tik po darbo dienos, dabar visą dieną ir visą vakarą praleisime kartu.

Svarbu pripažinti, kad mūsų poreikiai gali būti skirtingi, tad nuo pat pradžių reikia atvirai kalbėtis ir nebijoti išsakyti savo lūkesčių bei poreikių. Ne mažiau svarbu priimti kito žmogaus nuomonę ir suteikti jam laisvės bei galimybę turėti savo rutiną. Tik nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėjus, galima priimti sprendimus, kurie tenkina visus šeimos narius. Žinoma, su mažais vaikais susitarti gali būti sunkiau, tačiau bandykite“, – kalba psichologas.

Anot jo, šiuo laikotarpiu vienas didžiausių iššūkių – sugriuvęs įprastas dienos ritmas. Anksčiau atsibudę ryte pasiklodavote lovą, eidavote į dušą, pusryčiaudavote, keliaudavote į darbus, bendraudavote su kolegomis, per pietų pertrauką eidavote pavalgyti, po darbų važiuodavote namo – keitėsi erdvės ir kontaktai, tačiau tam tikra dienos struktūra vis tiek buvo.

„Struktūros nebuvimas pradeda varginti, todėl svarbu susikurti naują rutiną. Atsibudus ryte ir toliau pasikloti lovą ir papusryčiauti, o vietoje kavos puodelio kavinėje susigalvokite naują kavos gėrimo ritualą namuose. Mūsų nustatyta struktūra gali suteikti mums kontrolės ir ramybės jausmą“, – pastebi A. Kairys.

Gauname lėtojo laiko dovaną

Ne mažiau svarbu, kad dirbantys iš namų nusistatytų aiškią ribą tarp darbo ir laisvalaikio – pasibaigus laikui dirbti, darbus reikėtų atidėti į šalį. O laikas, kurį praleistume važiuodami namo ar tiesiog laisvas vakaras turėtų būti išnaudotas dalykams, kurie mus džiugina.

„Gauname ypatingą lėtojo laiko dovaną. Mūsų gyvenimas įprastą darbo dieną iš tiesų yra bėgimas, mūsų laikas dėl šiuolaikinių medijų yra tarsi subyrėjęs į gabalus, padalytas akimirkomis. Šiuo laikotarpiu turime unikalią galimybę pagyventi lėtai – vykdyti tik vieną veiksmą vienu metu: skaityti knygą, lėtai gaminti valgyti, tiesiog žiūrėti per langą, bendrauti su vaikais, skirti laiko savo pomėgiams“, – portalui LRT.lt vardija psichologas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad labai svarbus yra fizinis aktyvumas, nes jis taip pat glaudžiai susijęs su kiekvieno iš mūsų gerove, psichologine savijauta. „Judėjimas, kiek tai yra įmanoma šioje situacijoje, padės mums lengviau išbūti namuose per karantiną“, – priduria psichologas.

Konfliktai – natūrali bendravimo dalis

Kaip jau pastebėjo A. Kairys, suaugusiems susitarti tarpusavyje yra lengviau, nei su mažaisiais šeimos nariais, tačiau psichologės Jurgita Smiltė Jasiulionė bei Ieva Šuipė LRT RADIJO laidoje „Čia ir dabar“ patikina, kad tėvai turi aiškiai pasakyti mažiesiems, kad jiems reikia laiko netrukdomai atlikti darbus.

„Tiesiog paaiškinkite, kad tėvai turi padirbėti prie kompiuterio ir jiems laiko tuo metu skirti negali. Jei galimybės leidžia, tėvai su atžalomis turėtų iš anksto susitarti, ką mažiejį veiks tą valandą ar daugiau, kai tėvai dirbs. Tačiau tėvai turi nusiteikti, kad vaikai vis tiek vienu ar kitu metu įsiterps“, – sako I. Šuipė.

Kadangi, anot J. S. Jasiulionės, konfliktai yra natūrali bendravimo dalis, jų išvengti tikriausiai taip pat nepavyks: „Viena vertus turime daugiau laiko, kurį galime praleisti su vaikais, tačiau turime ir sumažėjusias galimybes kažkur išeiti ar suplanuoti vaikams kažkokius atskirus užsiėmimus. Nuolat teks daugiau laiko praleisti toje pačioje erdvėje, kartu kažką veikti, natūralu, kad padidės trintis.“

Jai antrina ir I. Šuipė, teigianti, kad konfliktų gali pasitaikyti, tačiau ji įžvelgia ir teigiamų pusių: „Optimistiškai manau, kad konstruktyviai sprendžiant iškilusius konfliktus, vaikų ir visos šeimos santykiai gali sustiprėti.“

Be to, kiekvienam vaikui, net ir turinčiam brolį ar sesę, labai svarbu žinoti, kad tėvai skiria asmeninio laiko būtent jam. „Kad ir kaip smagu leisti laiką kartu su visa šeima, vaikų poreikiai gali būti labai skirtingi. Tačiau kai tėvai sugeba atsižvelgti į juos ir kiekvienam skirti jam reikiamo dėmesio, konkurencija tarp vaikų mažėja. Net ir vaikams pykstantis, kiekvienas iš jų žino, kad ir jam bus parodytas dėmesys, tad jo palaukti bus lengviau“, – pasakoja J. S. Jasiulionė.

Konflikto metu tėvai turi išlikti objektyviais

Vis dėlto, veikiausiai kiekvienam tėvui gerai žinoma situacija, kai vaikams tuo pačiu metu prisireikia tos pačios knygutės ar to paties žaislo, nors aplink yra daugybė kitų.

„Dažnai vaikai vienas kitą kopijuoja, o pavyzdžiu jaunesniam dažniau tampa vyresnėlis. Taigi abu vaikai pradeda kovoti dėl to paties daikto. Ką tokioje situacijoje daryti tėvams? Dažniausiai emocijoms pasidavę vaikai negirdi tėvų pamokymų, tad pirmiausia reikėtų nuraminti mažuosius (jei tėvai taip pat pasidavė emocijoms, pirmiausia jie patys turi nusiraminti). Taip pat labai svarbu išlikti kiek įmanoma objektyvesniais ir nebūti vieno ar kito vaiko pusėje. Kad ir kaip kartais tai sunku“, – pastebi I. Šuipė.

Psichologė nepataria tėvams priimti skubotų sprendimų – tai gali tik dar labiau supriešinti vaikus, o išeities ieškoti ji siūlo drauge su atžalomis. Jei vaikai nuo mažens mokomi ieškoti kompromisų, tikėtina, kad sprendimą šiai situacijai pasiūlys vienas iš jų, be to, nejaučiant spaudimo dalintis, vaikai linkę žaislą atiduoti iškart.

Vis dėlto, pasak I. Šuipės, labai svarbu tėvams laiku įsiterpti ir pamokyti. Pirmiausia tėvai turi apsaugoti vaiką, kuris turi žaislą, kad šis nebūtų per jėgą atimtas, taip pat tėvai turi paaiškinti antram vaikui, kad šiuo metu su tuo daiktu žaidžia jo brolis ar sesuo. Jei dėl to vaikas nusimena ar pradeda verkti, suaugusysis turėtų paguosti jį, parodyti jam, kad supranta, jog jam nelengva ar padėti palaukti drauge, kol pirmasis vaikas žaislu pasidalins.

„Jei žaislas yra rankose vaiko, kuris jį atėmė iš brolio ar sesers, o tėvai tai matė, svarbu paskatinti vaikus daiktą grąžinti“, – pataria I. Šuipė.

Konfliktų sprendimo vaikai mokosi namuose

J. S. Jasiulionė priduria, kad kai kuriose situacijose pravartu daiktą, kurio vaikai nepasidalija, tiesiog pasiimti į rankas ir palaikyti, kol bus priimtas tam tikras susitarimas. „Tarkime, jei vaikai nepasidalija mašinėlės, gali vienas iš tėvų ją paimti ir neatiduoti tol, kol mažieji nesusitars. Juk svarbiausi žingsniai sprendžiant konfliktą – problemos įvardijimas, pasiūlymai, kaip spręsti problemą, abiejų pusių išklausymas. Kai vaikai turės įgūdžius susitarti, tėvų įsikišimo reikės rečiau“, – sako ji.

Kartais tėvai sureaguoja spontaniškai ir, pavyzdžiui, iš vis pasiima daiktą, dėl kurio kilo barnis bei jį išsineša. „Galbūt pasaulis nuo to nesugrius, tačiau geriau taip nesielgti – susidaro situacija, kai vaikai tarsi lieka nubausti, o ne pamokomi. Aišku, tokiu atveju nėra laimėjusių, o paliūdėję vaikai suras naujos veiklos.

Tačiau labai svarbu įvardyti, ko mes siekiame – jei mūsų tikslas yra išmokyti vaiką spręsti konfliktus, kurie vyksta ne tik namuose, bet ir darželyje ar mokykloje, to mažuosius išmokyti galima būtent sprendžiant konfliktus namuose“, – paaiškina J. S. Jasiulionė.

Apie tėvų daromas klaidas, vaikų santykius ir konfliktus karantino laikotarpiu ir ne tik – LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ įraše.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt