Gyvenimas

2020.04.07 21:00

Medicinos pažanga nepriklausomoje Lietuvoje: kaip per 30 metų tapome žinomi visame pasaulyje?

Visa tai – ne iš fantastinės knygos: tai, kas kažkada atrodė it nuskristi į Mėnulį, dabar – medicinos kasdienybė. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ – trijų nepriklausomos Lietuvos dešimtmečių proveržio medicinos srityje apžvalga: Lietuvą žinomą medicinos pasaulyje padarė ne tik mažiausia išgyvenusi per anksti gimusi mergytė, bet ir unikalios operacijos.

Balandžio 7-ąją pasaulis mini Sveikatos dieną, šiemet švenčiamas ir Lietuvos nepriklausomybės jubiliejus. Šių švenčių sandūra – puiki proga prisiminti, kaip per 30 nepriklausomos Lietuvos metų pasikeitė medicina mūsų šalyje, o pasikeitė ji neatpažįstamai. Lietuvos sveikatos mokslų universieto profesorius Alvydas Unikauskas įsitikinęs, kad svarbu pasidžiaugti ne tik pažanga, padaryta atkuriant mūsų valstybę, bet ir medicinos srityje.

Laidoje viešėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, kardiochirurgas prof. Rimantas Benetis sako, kad, nors jo vadovaujamos klinikos pagrindinis tikslas gydyti, tai – ir rimtas tarptautinis centras, kuriame ir mokomasi, ir mokoma, ir dalijamasi patirtimi su užsienio šalimis.

Tyrimų smaigalys – vožtuvo korekcija neatidarant krūtinės ląstos. Pasak R. Benečio, viena iš dabar augančių patologijų – mitralinio vožtuvo nesandarumas, arba aortos vožtuvo stenozė, o medicinos pramonė sukūrė gan tobulus širdies vožtuvus, kurie jau ir patikrinti laiko.

„Jau visiems žinomos aortos vožtuvo pakeitimo, protezavimo neatidarant krūtinės ląstos operacijos, kai per kirkšnies kraujagysles specialiais kateteriais kylama į aortą, ateinama į širdį, pereinama per vožtuvą. Sukalkėjęs, blogai funkcionuojantis vožtuvas išplečiamas, atidaromas, į jo vietą įstatomas specialus tinklelis su biologiniu vožtuvu. Kuo mes džiaugiamės ir didžiuojamės, kad pasidarėme įdomūs užsienio specialistams ir medicininėms kompanijoms. Mes esame tie, kurie atlieka studijas su naujais produktais“, – kalba pašnekovas.

Šiuo metu studijuojama triburio vožtuvo patologija, t. y. jo nesandarumas, atliekama triburio vožtuvo anulio plastika, kai susiaurinamas į angą išsiplėtęs triburis vožtuvas. Įdomu tai, kad ši procedūra gali būti atliekama netgi be narkozės, per kaklo kraujagysles einant į širdį. „Su žmogumi galima kalbėtis, jeigu jam tai komfortabilu, jis gali klausytis muzikos, knygos ir pan.“, – pažymi R. Benetis.

Šioje klinikoje atlikta ir tokių operacijų, kurios Lietuvą išgarsino visame pasaulyje. „Užpernai buvome pirmieji, per kirkšnies kraujagysles implantavę mitralinį vožtuvą. Drąsiai galiu sakyti, kad šiandien pasaulyje turime didžiausią vožtuvų implantavimo patirtį. Dar daugiau, kad artimiausiu laiku pradėsime studiją – lyginsime šią operaciją su atvira operacija, nes dar nežinome, kuri operacija pacientui geresnė. Niekas tokio atsakymo neturi“, – pasakoja laidos svečias.

Turėdami manipuliatorių, galime nustatyti kateterio kelią per konkrečią širdį. Žinant kelią, kiekvienos širdies struktūrą galima užprogramuoti kompiuterį, nereikia chirurgo, tą gali daryti robotas-manipuliatorius.

Kas dar naujo? IT technologijos ir skaitmenizavimas. Gydytojai gali naudotis rentgeno, echovaizdais, 3D struktūromis.

„Atliekamos kompiuterinės tomogramos ir 3D spausdintuvais atspausdinamos kiekvieno individualaus paciento širdies kopijos. Mes, turėdami manipuliatorių, galime nustatyti kateterio kelią per konkrečią širdį, kaip jis turi praeiti, kur turi atsidurti. Tą mes galime teoriškai atgaminti kompiuteryje. Ką noriu pasakyti? Žinant kelią, kiekvienos širdies struktūrą galima užprogramuoti kompiuterį, nereikia chirurgo, tą gali daryti robotas-manipuliatorius“, – sako kardiochirurgas ir pažymi, kad tokie dalykai vos prieš 30 metų neegzistavo.

Kardiochirurgas Rimantas Benetis: turime didžiausią mitralinių vožtuvų implantavimo patirtį pasaulyje

Apie žmogų galima sužinoti viską iki smulkiausių detalių

Didžiulė pažanga, stulbinantis progresas padarytas ir genetikos srityje. Prieš kelis dešimtmečius kai kurios procedūros vykdavo be vaistų nuo skausmo, o dabar smegenų operacijos atliekamos ir be skalpelio.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovės doc. Virginijos Ašmonienės, apibrėžti, kas yra genetika, ir paprasta, ir sudėtinga.

„Kad kiekvienas suprastume, užtenka atsistoti prieš veidrodį ir pasižiūrėti į save: tai, kaip atrodo mūsų akys, nosis, lūpos, kokia yra mūsų natūrali plaukų spalva, kaip veikia mūsų širdis, kepenys, inkstai – viskas nulemta mūsų genų. Kiekvienas iš mūsų esame unikalus ir vienintelis toks pasaulyje, net ir identiški dvyniai nebus visiškai identiški“, – pasakoja ji.

Prieš 30-metį buvo galima nustatyti tik chromosomines ligas, t. y. chromosomų skaičių, šiek tiek jų struktūrą, pavienes monogenines ligas ir tik specifinį jų pokytį. Šiuo metu turime galimybę išanalizuoti visą žmogaus genomą.

Kokios yra chromosominės ligos? Visi žinome Dauno sindromą – tai 21-os chromosomos trisomija. Chromosomos paprastai turi porą, o chromosominių ligų atvejais chromosomų gali būti viena daugiau ar mažiau, gali būti pakitusi chromosomų struktūra. Tai buvo galima nustatyti ir prieš 30 metų, tačiau, kaip teigia V. Ašmonienė, šiais laikais pokyčius kiekvieno iš mūsų genome galime nustatyti vieno nukleotido tikslumu. Kaip pavyzdį galima pateikti knygą – pavienės raidės būtų nukleotidai.

Ką duoda šie tyrimai? Anot specialistės, galime sužinoti, kodėl vystosi viena ar kita liga, kas atsitinka su žmogumi, o kai žinome priežastį, galime pradėti ieškoti, kaip kovoti su problema.

„Įdomu tai, kad ir tai, kaip vaistas veiks organizmą, priklauso nuo mūsų genetikos, nes dauguma vaistų metabolizuojami mūsų kepenų. Kepenyse yra specifinės fermentų sistemos ir jos skatina greičiau vaistą metabolizuoti arba kaip tik jį slopina. Mes galime sužinoti, ar vaistas veiks, ar neveiks“, – sako pašnekovė.

Genetikos sritis dabar Lietuvoje – europinio lygio. V. Ašmonienė pažymi, kad kone po dviejų parų, paėmus mėginius, apie žmogų galima žinoti viską. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje egzistuoja įsakymai, dėl kurių, esant specifinėms indikacijoms, pacientams genetiniai tyrimai atliekami visiškai nemokamai.

„Prieš 30 metų atlikdavome daugybę įvairiausių tiek laboratorinių, tiek iš kraujo, tiek invazinių, tiek neinvazinių tyrimų, o dabar genetikos proveržis padarė perversmą. Pacientas ateina, gydytojas su juo susipažįsta, išklauso ligos, šeimos istorijas, iš karto gali atlikti genetinius tyrimus ir mato priežastį. Nebegaištame laiko visiems kitiems tiek laboratoriniams, tiek kitokiems tyrimams“, – genetikos pažanga džiaugiasi doc. V. Ašmonienė.

Genetikos srities proveržis Lietuvos medicinoje: situacija dabar ir prieš 30 metų – kaip diena ir naktis

Tokio mažo paciento nesame turėję ir net nėra specialių metodinių rekomendacinių, kaip tokius mažus naujagimius gydyti. Jeigu ji būtų gimusi nepriklausomybės pradžioje, įtariu, kad net minties nebūtume turėję, jog galėtų išgyventi.

350 g svėrusios ankstukės šansai išgyventi būtų buvę lygūs nuliui

Pernai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje gimęs kūdikis nesvėrė tiek, kiek sveria du pakeliai sviesto. Naujagimio svoris buvo vos 350 gramų. Ji – mažiausias išgyvenęs naujagimis šalyje, taip pat vienintelė tokia išgyvenusi mergaitė pasaulyje. Tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio medicinos istorija.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė pažymi, kad ši mergaitė – tikras stebuklas. Nors šiuo metu jai dar reikia papildomo deguonies, mergytė gyvena ir auga namuose su tėčiu ir mama.

„Kai ji gimė, buvo labai didelis iššūkis, nes įprastos slaugos priemonės jai buvo per didelės. Tokie maži vaikučiai patys negali kvėpuoti, valgyti, reikėjo ir akytes žiūrėti, ir kaip jos širdutė plaka, pagelbėti dėl visų kitų dalykų, ko anksčiau tikrai nebūtume galėję. Tokio mažo paciento mes nesame turėję ir net nėra specialių metodinių rekomendacinių ar algoritmų, kaip tokius mažus naujagimius gydyti. Jeigu ji būtų gimusi nepriklausomybės pradžioje, įtariu, kad net minties nebūtume turėję, jog galėtų išgyventi. Jos šansai būtų buvę lygūs nuliui, o dabar mes turime augantį vaikutį“, – kalba R. Tamelienė.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovės doc. Eglės Machtejevienės, priešlaikinis gimdymas vyksta nuo 22 nėštumo savaitės, kai vaisius turėtų sverti apie 500 gramų. Anksčiau priešlaikiniu gimdymu buvo vadinamas gimdymas nuo 28 savaitės, tad laiko ribos kinta. Be to, matoma, kad net ir tie ankstukai, kurie gimsta būdami vos 22 savaičių, nesveria tiek, kiek turėtų.

„Lietuvoje prieš laiką gimdo gana mažai moterų – apie 5–6 proc. Pavyzdžiui, JAV – 12 proc., Vokietijoje – apie 9 proc. Mes lygiuojamės į Skandinavijos šalis, kurios turi labai gerus rezultatus. Neonatologija pradėjo kurtis prieš 30 metų. Būtent laisvos Lietuvos metais buvo kuriami skyriai, gaunama aparatūra, žmonės tobulinosi, kaip suteikti pagalbą mažo svorio naujagimiams“, – pasakoja E. Machtejevienė.

Viena dažnesnių priežasčių, dėl ko gimsta neišnešioti naujagimiai, tai vaisiaus raidos ydos. Kartais netgi tenka paskatinti priešlaikinį gimdymą, jei matoma, kad vaisius gyventi gimdoje nebegali, jam ten tampa nebesaugu – taip išgelbėta ne viena gyvybė.

Dar vienas neįtikėtinas dalykas – vaisiui atliekamos operacijos, t. y. kūdikiui, kuris dar yra gimdoje. Gali būti perpilamas kraujas ar vykdomos kitos itin sudėtingos, bet gyvybę išgelbėjančios procedūros. Tai ypač aktualu besilaukiančioms dvynių.

„Nėštumas – ypatinga situacija. Mes kalbame apie nėščiąją ir apie vaisių. Kartais nėščioji gali visiškai gerai jaustis, bet mes matome problemą su vaisiumi ir tam vaisiui kartais reikia padėti jau gimdoje. Pavyzdžiui, jeigu yra dvyniai, reikia atlikti operaciją, kad abu vaikai gautų vienodą kiekį kraujo. Galbūt jie gims prieš laiką, tačiau jiems bus galima padėti“, – teigia laidos viešnia.

Šios operacijos gimdoje, kai tenka pataikyti į 1–2 mm kraujagyslę, išsiskiria savo ypatingu sudėtingumu ir yra itin rizikingos, tačiau E. Machtejevienė pabrėžia, kad nieko nedarant kartais vaisius bus prarandamas, dėl to tokios procedūros – neabejotinai vertinga ir svarbi pažanga. Tiesa, tai itin reti atvejai, tačiau, pavyzdžiui, kalbant apie dvynių lazerio koaguliacijas, naujagimių išgyvenamumas siekia net 92 proc.

Dramatiškos ankstukų istorijos keitėsi laisvės metais: kiekvienas išgyvenimas tapo Lietuvos medicinos pergale

Odontologai gydydavo be pirštinių, pacientai alpdavo

Naujovės neaplenkė ir odontologijos srities. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė, gydytoja ortodontė prof. Alina Pūrienė sako, kad odontologija nužingsniavo septynmyliais žingsniais į priekį.

Tais laikais kepuraitės buvo reikalingos ir dėl to, kad odontologinės įrangos dalis buvo besisukantis „šniūras“, kuris įsiveldavo į šukuosenas. Atsimenu kaip košmarą: girdime, jau kokia gydytoja klykia, jau plaukai įsisuko ir negali to sustabdyti.

„Beveik viskas yra pasikeitę. Pirmiausia, ko gero, pasikeitę saugumo reikalai. Odontologai užsidėjo pirštines – dabar net neįsivaizduojame, kaip galėjo gydytojas dirbti su tiek infekcijų rizikos be pirštinių. Saugesnė ir aparatūra. Ji save dezinfekuoja, išsivalo.

Gydytojos nebenori gadinti savo šukuosenų – gydydamos užsidedame kepuraites. Tais laikais kepuraitės buvo reikalingos ir dėl to, kad odontologinės įrangos dalis buvo toks besisukantis šniūras, kuris įsiveldavo į mūsų šukuosenas. Atsimenu kaip košmarą: girdime, jau kokia gydytoja klykia, jau plaukai įsisuko ir negali to sustabdyti. Į nepriklausomybę atėjome dar su tais šniūrais“, – prisimena A. Pūrienė.

Dar vienas košmaras, kurį profesorė prisimena net iš vaikystės – žodis „pakentėk“: „Visi pakentėdavo. Turėjome labai mažą vaistų arsenalą. Dar atsimename stiklinius švirkštus, tą didelę adatą. Tuos švirkštus, adatas virindavo, jie būdavo daugkartiniai. Be to, vaistus suleisdavome, o pacientas nualpdavo, nes beveik visi pacientai sėdėdavo, o ne gulėdavo, kėdės buvo sėdimos. Daktarai, visaip išsilenkę, bandydavo prieiti prie tos paciento burnos... Toks buvo gydymas. Šitoje srityje technologinė pažanga yra labai didelė. Rūpinamės, kad pacientas neišeitų su mintimi, jog į tą vietą niekada negrįš, kad čia kaip skerdykla, kaip mums anksčiau dar pasakydavo.“

Ortodontė taip pat didžiuojasi technologine revoliucija, dėl kurios procedūros atliekamos kur kas tiksliau. „Pradėjome naudoti mikroskopus, didinančius akinius – tie prietaisai leidžia daug geriau matyti, daug tiksliau gydyti. Panaudoję mikroskopą, jau matome įvairias kanalų sistemas – matome tai, ko anksčiau visai nematydavome. Būdavo daroma aklai“, – atvirai pasakoja laidos viešnia.

Anksčiau – lyg košmaras, dabar – malonumas: kaip per nepriklausomybės laikotarpi pasikeitė odontologija?

Odos vientisumo nepažeidžiantis gama peilis – vienintelis Baltijos šalyse

Gama peilį Lietuvoje ir Baltijos šalyse vienintelės turi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos. Anksčiau pacientai arba likdavo be gydymo, arba būdavo siunčiami operuotis į Šveicariją. Gama peiliu atliekamos sudėtingos smegenų operacijos, kurios prieš 30 metų Lietuvoje buvo tiesiog neįmanomos.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurgo dr. Andriaus Radžiūno, gama peilis leidžia atlikti unikalias operacijas be kraujo lašo – nepažeidžiant odos vientisumo įmanoma pasiekti įvairius patologinius darinius galvos smegenyse ar pačios galvos dalyje.

„Gydome ne tik galvos smegenų navikus ar kraujagyslines patologijas, bet ir akių navikus, taip pat išlaisviname žmones nuo ilgai besitęsiančio ir vaistams nepasiduodančio lėtinio skausmo, gydome ir Parkinsono liga sergančius žmones. Prieš 30 metų egzistavo pačios pirmos modifikacijos gama peiliai, operacija trukdavo iki 8 valandų. Šiuo metu per dieną galime atlikti iki 7 operacijų. Po operacijos žmogus yra visiškai sąmoningas, pats atsikelia ir savo kojomis keliauja į skyrių, kitą dieną, jeigu gerai jaučiasi, gali grįžti netgi ir į darbą“, – sako jis.

Tad žodžio „peilis“ tikrai nereikėtų išsigąsti – tai neinvazinis gydymo būdas, kai nereikia ničnieko pjauti, nes operuojama nematomais gama spinduliais. Be to, šiai operacijai atlikti nėra reikalinga net narkozė, o ją atliekant pacientui leidžiama klausytis muzikos.

Nors šia technologija lietuviai džiaugiasi dar neilgai, tai, kaip sako A. Radžiūnas, puiki inovacija, kuri padeda ir mažiausiems Lietuvos vaikams, netgi ką tik gimusiems, suteikti reikiamą gydymą. Be to, neretai manoma, kad šis gama peilio aparatas sukelia vėžį, tačiau neurochirurgas skuba paneigti šį mitą – taip tikrai nėra.

Gama peilis gali padėti gydyti keturias ligų grupes: piktybinius galvos smegenų navikus, gerybinius navikus, funkcinius susirgimus, pavyzdžiui, Parkinsono ligą, judėjimo sutrikimus, drebulį, ir kraujagyslines patologijas.

„Noriu pabrėžti, kad gama peilis tikrai nėra pakaitalas tikrai neurochirurgijai, kai atveriama kaukolė. Tai nėra aparatas, kuris visiems laikams pakeitė neurochirurgiją ir daugiau žmonėms nebereikės, tarkime, atverti kaukolės. Deja, taip nėra, bet šitas aparatas mus įgalina suteikti pagalbą tiems žmonėms, kurie anksčiau jos negavo“, – pažymi A. Radžiūnas.

Plačiau apie medicinos proveržį nepriklausomoje Lietuvoje žiūrėkite kovo 9, 10 ir 12 d. laidų „Klauskite daktaro“ įrašuose.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Neurochirurgas apie gama peilio technologiją: kol atliekame smegenų operaciją, pacientas klausosi muzikos
Klauskite daktaro. Nepriklausomos Lietuvos medicina: kaip per 30 metų tapome žinomi visame pasaulyje?
Klauskite daktaro. 3 dekados – ištisi pokyčiai Lietuvos medicinoje: nuo išsaugoto mažiausio kūdikio iki atnaujintos odontologijos technikos
Klauskite daktaro. Kokius stebuklus atlieka gama peilis ir kokia yra kovos su liga instrukcija?