Kol imuniteto koronavirusui neįgis dauguma, tol jis plis, o imunitetas įgyjamas persirgus liga arba nuo jos pasiskiepijus. Tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas ramina – net pabendravę su apsikrėtusiuoju nebūtinai susirgsite, o laidos svečias prof. Saulius Čaplinskas ragina naudotis šiuo metu veiksmingiausia vakcina – sveiku protu.
Su pirmu koronaviruso Lietuvoje atveju atkeliavo ir panika. Paskelbta ekstremali situacija, naujienų srautas didelis, tačiau, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus A. Unikausko, į viešumą patenka ir daug netikslios ar tiesiog melagingos informacijos – būtent dėl to dažnai bereikalingai panikuojama.
„Gyventojai šluoja parduotuvių lentynas, policijai tenka reaguoti į keisčiausius iškvietimus, o medikams – nuolat priminti, kad panikuoti nėra reikalo. Užsikrėsime ar ne, didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų pačių“, – sako medikas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo centro vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje situacija dar gana rami: nors vis imami ir tiriami nauji mėginiai, užfiksuotas tik vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis.
Pasak specialistės, žmonės, grįžę iš koronaviruso paveiktų teritorijų, privalo laikytis tam tikrų atsargumo priemonių, o pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje tik parodė, ši prevencija – ypač veiksminga.
„Asmenims, kurie buvo tose teritorijose, siūlomas nuotolinis darbas. Jeigu jie taip dirbti negali, siūlomas nedarbingumas – Šiaulių atvejis įrodė, kad šita priemonė yra reikalinga, nes moteris parskrido būtent iš Šiaurės Italijos ir turėjo nedarbingumo lapelį. Žmonės sako, kodėl aš turiu sėdėti namie 14 dienų? Bet tai būtent viena iš pagrindinių priemonių, kaip reikia suvaldyti viruso plitimą“, – pasakoja D. Razmuvienė.
Kol kas nėra nė vieno vaikučio iki 9 metų amžiaus, mirusio nuo koronaviruso infekcijos.
Kaip aiškina ekspertė, kasmet Europoje gripu perserga apie 20 proc. gyventojų, o iš 2–3 tūkst. susirgimų mirtimi pasibaigia 2–3 atvejai. Iš 100 koronaviruso susirgimų mirtimi baigiasi 2–3 atvejai. Be to, koronaviruso inkubacinis periodas žymiai ilgesnis, šis virusas plinta greitai, o iš organizmo pasišalina lėtai. Visa tai rodo, kad teigti, jog gripas pavojingesnis už koronavirusą, negalima. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija šį koronavirusą jau vertina kaip aukščiausios grėsmės, tad gali būti skelbiama ir pandemija. Šis virusas, anot D. Razmuvienės, net gali tapti sezoniniu.
„Kiekvienas turime pradėti galvoti nuo savęs. Jeigu mokėsime saugoti save, tikrai apsaugosime ir kitus“, – apie tai, kaip svarbu vadovautis specialistų rekomendacijomis siekiant suvaldyti viruso plitimą, kalba laidos pašnekovė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. S. Čaplinskas pabrėžia, kad 85 proc. užsikrėtusiųjų koronavirusu perserga lengvai – tik kai kuriems iš jų liga gali pasiekti lengvos pneumonijos stadiją.
Pneumonija – plaučių uždegimas, sukeltas būtent šio viruso. Beveik 20 proc. žmonių ligos eiga gali būti sunkesnė, o apie 5 proc. gali atsidurti ir reanimacijos palatoje. Vis dėlto išsivysčiusiose šalyse mirštamumas nuo šio viruso yra mažesnis nei 2 proc. Tiesa, svarbu paminėti, kad iš atliktų tyrimų matyti, jog net 0,9 proc. mirusiųjų nuo koronaviruso nesirgo jokiomis sunkiomis chroninėmis ligomis.
A. Unikauskas vardija, kas padidina riziką susirgus koronavirusu neišgyventi: širdies, kraujagyslių, plaučių ligos, diabetas, vėžys, nutukimas, rūkymas ar kitos ligos ar būklės, dėl kurių jūs priverstas nuolat vartoti vaistus. S. Čaplinskas priduria, kad labai svarbus ir amžius.
„Kas labai įdomu, kad kol kas nėra nė vieno vaikučio iki 9 metų amžiaus, mirusio nuo šitos infekcijos“, – sako jis.
Nors ši liga lyginama su gripu, pasak S. Čaplinsko, būtina suprasti, kad lyginimas tik sąlyginis: „Tai visiškai kitas virusas. Nuo jo nėra vaistų, kol kas neaišku, kaip seksis jį gydyti. Antras dalykas, naujas virusas peršokęs į rūšinį barjerą – niekas neturime imuniteto, nėra skiepų ir neaišku, kada jie bus. Aišku tai, kad kai kurie gali užsikrėsti ir antrą kartą, bet neaišku, kiek laiko persirgus gali išsilaikyti imunitetas. Pavyzdžiui, po 3 mėnesių ištyrus žmones, persirgusius SARS ir MERS virusais, 10 proc. jų imunitetas buvo silpnesnis, o praėjus dar daugiau laiko imunitetas buvo nusilpęs dar labiau. Lyginti koronavirusą su koronavirusu aiškiau gydytojams, bet ne žmonėms.“
Kodėl pavyko suvaldyti SARS ir MERS virusus? Anot medicinos mokslų daktaro S. Čaplinsko, šiuos virusus diagnozuoti, izoliuoti ir gydyti buvo paprasčiau, nes jų inkubacinis periodas buvo gana trumpas – truko apie 5 dienas. Naujo koronaviruso inkubacinis periodas gali būti net iki mėnesio, o yra duomenų, kad šį virusą dar kurį laiką gali platinti ir nuo jo pasveikę žmonės.
Naujas koronavirusas ypatingas dar ir tuo, kad gali būti randamas ne tik žarnyne, daugintis ne tik plaučių ląstelėse, bet ir nosiaryklėje. Tai reiškia, kad jo plitimas yra lengvesnis negu gripo, bet gydymas už gripo – sudėtingesnis.
Visiškai eliminuoti šio viruso, ko gero, nepavyks tol, kol didelė dalis žmonių neturės imuniteto. O jį galima įgyti arba pasiskiepijus, arba persirgus.
„Reaguoti į tai, kad atsirado naujas patogenas, naujas mikroorganizmas, reikia labai rimtai. Nenoriu būti blogu pranašu, bet, ko gero, bus taip, kad turėsime gyventi su šituo virusu, jis galbūt taps dar vienu peršalimo ligas sukeliančiu virusu. Jeigu atitinkamai nereaguosime, nesisaugosime, tai galėsime paprasčiausiai užsikrėsti. Deja, kai kas sirgs sunkesne forma. Visiškai eliminuoti šio viruso, ko gero, nepavyks tol, kol didelė dalis žmonių neturės imuniteto. O jį galima įgyti arba pasiskiepijus, arba persirgus“, – aiškina laidos svečias.
Šis virusas pasinaudojo proga įsikurti žmoguje, atrado sau tinkamą vietą maitintis ir daugintis, tad toliau ten ir tarps. Jeigu virusui patiko žmonių ląstelės, jis toliau jas ir atakuos, teigia S. Čaplinskas. „Nors virusai neturi smegenų, bet yra protingi. Jiems neapsimoka išžudyti visų savo šeimininkų – tada jie patys žus, jiems nebus kur daugintis“, – pažymi jis.
Tad koronaviruso sūkuryje nepamirškite vienintelės tikrai veiksmingos prevencinės priemonės – reguliariai plauti ar kitaip dezinfekuoti rankų. Ir prisiminkite – kaukės jūsų nuo koronaviruso neapsaugos; jos saugo tik nesergančiuosius, kad sergantieji neplatintų viruso.
„Susidarė klaidingas įspūdis. Ten, kur virusas labai plačiai paplito, pradžioje – Kinijoje, žmonės įpratę nešioti medicinines kaukes dėl cheminio oro užterštumo. Bet labai svarbu, kad kaukę nešiotų žmogus, kuris jau turi peršalimo ligų simptomų, t. y. kad sergantis neplatintų viruso. Tas pats galioja sergant bet kokia peršalimo liga ar gripu. Būtų labai gerai, kad sergantys žmonės įprastų – jeigu peršalimas, užsidėti kaukę ir saugoti aplinkinius“, – aiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.
Didžiausią riziką užsikrėsti, žinoma, turi artimą kontaktą su sergančiuoju turintys žmonės, t. y. šeimos nariai, tačiau tai tikrai nereiškia, jog pabendravę su koronavirusu sergančia mama iškart užsikrėsite, ramina A. Unikauskas. Ir nors šiuo metu vakcina dar nesukurta, S. Čaplinskas ragina pasinaudoti kita, ne mažiau veiksminga vakcina – sveiku protu.
Plačiau – kovo 4 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
