Gyvenimas

2020.03.09 21:58

Banko kortelė arba butelio dangtelis – tiek plastiko per savaitę patenka į žmogaus organizmą

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.03.09 21:58

Plastiko dalelių ne tik prisivalgome, bet ir prisikvėpuojame. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia – mokslininkų skaičiavimais, žmogus per gyvenimą suvartoja net apie 20 kilogramų plastiko. Susikaupęs organizme plastikas gali ne tik pažeisti mūsų ląsteles, bet ir sukelti plaučių ligas, nevaisingumą ar vėžį.

„Ar norėtumėte suvalgyti banko kortelę? Nustebsite, bet būtent tiek plastiko per savaitę jūs ir suvalgote. Eilinis žmogus per savaitę suvalgo apie 5 gramus plastiko – tai maždaug viena banko kortelė arba plastikinis butelio dangtelis. Kaip tai nutinka ir kaip gali atsiliepti sveikatai?“ – sako A. Unikauskas.

Nors dedama daug pastangų, kad pasaulyje plastiko būtų pagaminama ir naudojama kuo mažiau, jo mūsų kasdienybėje vis dar labai daug. Irdamas plastikas pavirsta į mikroplastiko daleles, kurios patenka ir į mūsų vandenis, ir į maisto grandinę, todėl net ir išmesta plastikinė pakuotė gali turėti įtakos mūsų sveikatai.

Pagrindiniai keliai, kuriais plastikas atkeliauja į žmogaus organizmą:

Per geriamąjį vandenį. Įvairių tyrimų metu mikroplastiko dalelių randama požeminiame, paviršiniame, vandentiekio vandenyje ir vandens buteliuose.

Mokslininkai apskaičiavo, kad jeigu vidutiniškai žmogus gyvena 80 metų, per gyvenimą jis suvartoja apie 20 kilogramų plastiko, o tai yra toks pats svoris, kaip ir telpantis dviejuose įprasto dydžio plastikiniuose konteineriuose.

Per plastikines maisto pakuotes. „Kol maistas patenka ant mūsų stalo, ypač tas, kuris keliauja iš toliau, liečiasi su įvairiomis pakuotėmis, taip prikaupia savyje plastiko. Manoma, kad į buteliukus supilstytą vandenį labiausiai teršia plastikiniai dangteliai“, – aiškina medikas.

Įkvepiant iš aplinkos. Plastiko į mūsų organizmą patenka net kvėpuojant. Naujausi tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per valandą įkvepia 11,3 mikroskopinių plastiko gabalėlių. Patalpų ore aptinkamoms plastikinėms dalelėms priskiriami sintetiniai pluoštai, tokie kaip poliesteris, polietilenas ir nailonas, taip pat nesintetinės dalelės, sudarytos iš baltymų celiuliozės. Ypač užteršiamas retai vėdinamų patalpų oras.

„Kai Niujorko valstybinio universiteto tyrėjai ištyrė daugiau nei pustrečio šimto skirtingų populiarių prekės ženklų vandenį, jie rado vidutiniškai 325 vienetus mikroplastiko dalelių litre. Mokslininkai apskaičiavo, kad jeigu vidutiniškai žmogus gyvena 80 metų, per gyvenimą jis suvartoja apie 20 kilogramų plastiko, o tai yra toks pats svoris, kaip ir telpantis dviejuose įprasto dydžio plastikiniuose konteineriuose“, – tvirtina A. Unikauskas.

5 gramai, arba banko kortelė: tiek plastiko į žmogaus organizmą patenka kas savaitę

Laidos „Klauskite daktaro“ svečias, mokslininkas, Kauno technologijos universiteto tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas pasakoja, kad plastikas yra polimerų ir tam tikrų priedų mišinys. Įprastai tai – sintetinis gaminys.

Ne pats plastikas yra kenksmingas gamtai – žmogus, kuris teršia, yra kenksmingas gamtai.

„Kai vartojame maistą, supakuotą į plastiką, tai į patį maistą gali migruoti ne plastikas, bet plastike esantys molekulinės masės junginiai, vadinamieji priedai. Paprastas plastikinis maišelis yra priklausomai nuo plastiko rūšies, bet į aplinką patenka 10 metų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne pats plastikas yra kenksmingas gamtai – žmogus, kuris teršia, yra kenksmingas gamtai“, – teigia mokslininkas.

Tyrimų, kaip plastikas išties kenkia žmogui, nėra daug. Mokslininkai sutaria, kad plastiko pavojus sveikatai nėra mirtinas, tačiau pasekmės vis tik nemenkos.

Mikroplastiko dalelės kaupiasi mūsų organizme ir kelia riziką sveikatai:

– veikia citotoksiškai, t. y. pažeidžia mūsų organizmo ląsteles,

– didina jautrumą,

– paskatina atsirasti keistas imuninės sistemos reakcijas: uždegiminius procesus, ūmų atsaką hemolizę, kai kraujas nenori krešėti,

– dėl įkvėptų plastikinių tekstilės pluoštų sukelia plaučių ligas,

– lemia nevaisingumą,

– didina vėžio riziką,

– didina širdies ligų riziką.

Kad apsisaugotumėte nuo plastiko kaupimosi organizme, jau šiandien imkitės šių priemonių:

– venkite plastikinių maišelių, įskaitant tų, į kuriuos dedamas maistas,

– nenaudokite vienkartinių šiaudelių,

– rečiau skalbkite sintetinius drabužius,

– rinkitės ne plastikinį dantų šepetėlį, o, pavyzdžiui, iš bambuko,

– venkite vienkartinių plastikinių butelių, kavos, arbatos puodelių,

– visada turėkite su savimi ir naudokite daugkartinio naudojimo buteliuką ar kavos puodelį.

„Europos Sąjungoje vienkartinių plastikinių gaminių draudimas įsigalios jau mažiau nei po metų, tačiau niekas nedraudžia jų naudojimą mažinti jau šiandien – ne šiaip sau, o dėl savo sveikatos“, – sako A. Unikauskas.

Plačiau – kovo 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

5 gramai, arba banko kortelė: tiek plastiko į žmogaus organizmą patenka kas savaitę