Gyvenimas

2020.03.07 21:40

Psichologė papasakojo, kokie psichologiniai testai patikimi ir ar iš paveikslėlių galima ką nors nustatyti

LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt2020.03.07 21:40

Ne vienas susidūrė su situacija, kai kur nors darbinantis reikėjo atlikti tam tikrą testą. LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ pašnekovė, psichologė Sigita Girdzijauskienė teigia, kad nieko blogo vertinti tam tikras būsimo darbuotojo savybes, tačiau problema kyla tada, kai naudojami neprofesionalūs testai, o vėliau jų rezultatai daliai potencialių darbuotojų sudaro geresnes sąlygas įsidarbinti.

Turbūt kiekvienas žino, kad psichologijoje naudojami testai, tačiau ar tai, ką randame internete ar žurnaluose, galime laikyti testais? Ką psichologiniai testai iš tiesų apie mus atskleidžia? Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentę daktarę Sigitą Girdzijauskienę kalbina LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ vedėjas Antanas Kairys.

– Kas yra testas?

– Yra profesionalūs ir neprofesionalūs testai. Žodis „profesionalus“ kelia tam tikrus reikalavimus: testas turėtų būti tikslus ir kažką matuoti. Testas visada susijęs su matavimu, o matuojame labai daug dalykų, kurie yra žmoguje: intelektinius gebėjimus, asmenybę, tam tikras psichopatologines reakcijas, bet svarbu tai, kad matavimas būtų tikslus.

Psichologai naudoja dvi sąvokas, kurios svarbios atskiriant tikslų instrumentą nuo bet kokio. Viena iš sąvokų – „patikimumas“. Kiekvieną kartą atlikus testą gausiu maždaug tą patį rezultatą – kad nebūtų taip, jog vieną kartą pamatavus intelektinius gebėjimus būsiu daugmaž protinga, kitais atvejais išeis, kad aš kvaila. Negalime gauti priešingo rezultato.

Kita svarbi sąvoka – „validumas“. Jeigu noriu pamatuoti intelektinius gebėjimus, tai tai ir matuoju, o ne kokios akys ar kaip žmogus jaučiasi. Pagal tai galime atskirti profesionalius testus nuo neprofesionalių. Dažniausiai matas išreiškiamas skaičiais, kuriuos gali interpretuoti tik profesionalas, tas, kuris turi kompetencijos tai daryti.

Jeigu nustatoma, kad vaikas turi žemus intelektinius gebėjimus, jam gali būti pritaikoma atitinkama programa. Mes priimame sprendimą, dėl kurio gali būti nulemtas visas tolesnis vaiko ugdymas ir net karjera.

– Kiek teoriškai reikėtų atlikti testų, kad visapusiškai pažintum žmogų? Intelekto testas neparodo emocinio žmogaus pasaulio.

– Reikėtų atskirti du dalykus. Testas – kaip pramoga, kito žmogaus pažinimas. Tada gal geriau su žmogumi tiesiog pasikalbėti, pabūti įvairiose situacijose ir tokiu būdu jį pažinti. O kalbant apie situaciją, kai testai būtini, netaikome aibės testų – jeigu testas reikalingas vykdant atrankas, reikia tam tikrų savybių, turime tam tikrą testų arsenalą, kuris gali pamatuoti šias savybes. Ar turime baigtinį sąrašą testų, kuriais galėtume „pamatuoti“ visą žmogų? Ne.

– Bet tai susiję su noru pažinti save, sužinoti, koks esi. Turbūt kai kurių psichologų klientai turi šitą norą, ateina gauti atsakymų, esu intravertas ar ekstravertas, aukšto ar žemo intelekto.

– Greičiausiai psichologai tokiu tikslu testus naudoja retai. Vis tik testai naudojami kokiai nors problemai spręsti. Dėl pramogos turime masę žaidimų, kai iš paveiksliuko bandoma atsakyti, koks tu žmogus esi. Tai pramoga, o jei kalbame apie rimtus profesionalius testus, tai ši „pramoga“ kainuoja gana didelius pinigus.

– Turbūt testai turi ir ribotas galimybes – ne kiekvienai savybei išmatuoti sukurtas profesionalus testas ir ne kiekvienas prieinamas Lietuvoje.

– Tikrai taip. Jeigu kalbėtume apie profesionalius testus, mes jų turime gana nedaug lyginant su angliškai kalbančiomis šalimis. Tenka išgirsti nuomonių, kad, kadangi esame multikultūriniame kontekste, ypač jaunimas laisvai valdo anglų kalbą, gal galime tuos testus naudoti. Profesionalus psichologas aiškiai pasakytų, kad to daryti negalima, nes neaišku, kas išeis: pamatuosime tą savybę ar anglų kalbos žinias.

Mes bandome adaptuoti – pritaikyti lietuviškam kontekstui, lietuviškai populiacijai. Turime nenusisekusį pavyzdį, kai bandėme iš anglų kalbos versti ir adaptuoti testą, skirtą vaikų ir paauglių temperamentui nustatyti, tačiau turėjome pripažinti, kad rezultatas, kokį gavome, netenkina – Lietuvoje vaikai, paaugliai taip nekalba, tokių sąvokų nevartoja. Nežinome, ką tuo testu galime iš jų ištraukti. Testas buvo padėtas į šalį.

– Kokios praktinės psichologo veiklos sritys negali apsieiti be testų?

– Galėtume galvoti, kokiais tikslais testai naudojami. Vienas iš jų – diagnostika. Lietuvoje ne tiek daug diagnostinių testų, kuriais remdamiesi priimame net tokius sprendimus, kurie gali nulemti tolesnį žmogaus gyvenimą.

Žmonės išstatomi į eilutę vykdant atrankas. Kai kuriais atvejais naudojami testai tikrai profesionalūs, bet ne visada vadovaujamasi profesionaliais testais, nors žmonės suklasifikuojami ir vieniems teikiama pirmenybė įsidarbinant.

Pavyzdžiui, jeigu vaikui nesiseka mokykloje, mokytojai dažnai pasiūlo tėveliams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą, kad būtų įvertinti visapusiški vaiko gebėjimai. Vertinamas ne vien intelektas, bet ir mokymasis, kalba ir daug daug kitų dalykų. Jeigu nustatoma, kad vaikas turi žemus intelektinius gebėjimus, jam gali būti pritaikoma atitinkama programa. Mes priimame sprendimą, dėl kurio gali būti nulemtas visas tolesnis vaiko ugdymas ir net karjera.

Testai naudojami įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose kalbant ir apie diagnostiką, bet ne vien tik tai – tai gali būti testai, naudojami bandant įvertinti, kaip žmogus priima esamą situaciją, „pasiduoda“ gydymui, jį priima. Reikėtų kalbėti apie situacijas, kai žmonės išstatomi į eilutę vykdant atrankas. Kai kuriais atvejais naudojami testai, kai kada jie – tikrai profesionalūs. Kita bėda, kad ne visada vadovaujamasi profesionaliais testais, bet žmonės suklasifikuojami ir vieniems teikiama pirmenybė įsidarbinant. Testai gali būti naudojami ir taikant įvairias intervencijas, pavyzdžiui, psichoterapines.

Yra testų, kurie turi aiškius ir griežtus matavimo vienetus, kaip skaičiai, bet psichologai turi ir kitą dalį testų, kurie vadinami projekciniais instrumentais.

– Kas yra projekcinis testas? Kuo jis skiriasi nuo klausimyno?

– Projekciniuose testuose naudojami įvairūs paveikslėliai, prašoma žmogaus nupiešti. Paveikslėliai dažnai būna neapibrėžto pavidalo. Vienas plačiausiai ir istorijoje ilgiausiai naudojamas testas – Roršacho rašalo dėmių testas. Priklausomai nuo to, ką žmogus įžvelgė neapibrėžtame pavidale, bandomi priimti sprendimai.

Tačiau teko skaityti studiją, kurioje buvo pasakyta: jeigu šiuos projekcinius instrumentus naudojame diagnostiniais tikslais, t. y. bandydami priskirti kokią nors diagnozę, to daryti negalima. Tai nėra testas, kuriuo galime pamatuoti patikimai ir validžiai. Tokie testai gali būti naudojami, bet psichoterapiniame procese, pavyzdžiui, su žmogumi, kurį sunku prakalbinti: galime matyti, į ką žmogus reaguoja ir kaip, bet svarbesni ne atsakymai, o reakcijos.

Kaip psichologinį testą atlieka vaikas ir ar jis supranta, ko jo klausia? Ar Lietuvoje kur nors nemokamai galima atlikti tikslų intelekto testą? Visas pokalbis – kovo 2 d. laidos „Čia ir dabar“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.