Gyvenimas

2020.03.06 12:12

Nuo verbos iki dešros: Vilniaus gatvėmis pražygiavęs Kaziukas atidarė kasmetinę mugę

atnaujinta 17.38
LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2020.03.06 12:12

Medus, rūkyta žuvis, mediniai šaukštai, verbos, rankų darbo papuošalai – šiuos ir dar daug kitų dalykų jau galima įsigyti Vilniaus senamiestį užliejusioje kasmetinėje Kaziuko mugėje. Ką nuveikti per tris dienas truksiančią mugę ras kiekvienas – čia bus galima pačiupinėti, paragauti, susipažinti su aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių, žemaičių ir Mažosios Lietuvos gyventojų tradiciniu paveldu.

Kada įvyko pirmoji Kaziuko mugė nėra žinoma, tačiau jos ištakos – 17 a. pradžia, kai iš Romos buvo atvežta popiežiaus pašventinta karalaičio Kazimiero vėliava, o vilniečiai tai paminėjo procesija.

Žinoma, kokia Kaziuko mugė be verbų? Manoma, kad jų popierinės pirmtakės labiau priminė lelijas – šventojo Kazimiero simbolį, – ir buvo naudojamos Lietuvos globėjo garbei surengtose procesijose, jomis puošdavo amatininkų gildijų vežimus.

„Pasiruošti rišti verbą reikia labai daug laiko, reikia pririnkti visokiausių žolelių. Verbos paklausios, tiek Lietuvos gyventojai, tiek svečiai dažnai nori ją išsivežti kaip simbolį. Caro laikais tai buvo tarsi raktas, padedantis išeiti iš Kaziuko. Jei neturėdavai verbos ir piernikų, tave laikydavo keistu pirkėju“, – apie Kaziuko mugės tradicijas LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ pasakoja Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vadovė Janina Norkūnienė.

Įspūdžiai iš šių metų mugės:

Kaziuko mugės ištakomis laikomi 1604 m., kai vilniečiai eisena pasitiko iš Romos atvežtą Popiežiaus pašventintą karalaičio Kazimiero vėliavą. 15 a. gyvenęs karalaitis Kazimieras garsėjo pamaldumu.

Sulaukęs 26-erių, 1484 m. kovo 4-ąją pasiligojęs Kazimieras mirė. Daugiau nei po šimto metų jis buvo paskelbtas šventuoju. Šventojo Kazimiero atminimo dieną Katedroje kasmet vyko atlaidai, į kuriuos suplaukdavo minios žmonių. Jiems būdavo patogu kartu ir apsipirkti, todėl jau 17–18 a. per atlaidus vyko ir jomarkas.

„Amatininkai Kaziuko laukia kaip didžiausios šventės. Tai jų atlaidai, kur gali pristatyti savo sukurtus gaminius. Prieš 40 metų žmonės eidavo iš širdies, be jokių biurokratinių dalykų, kur reikia išsipirkti vietas. Tai buvo šventė iš širdies, savi muzikantai, gera nuotaika.

Dabar viskas keičiasi, perėjome į kitą amžių ir nieko nepadarysi, kad keičiasi požiūris ir poreikis. Bet vis dėlto šita tradicija išliko ir tai – džiugiausia akimirka ir ženklas, kad atėjo pavasaris“, – kalba Tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos vadovė Ramutė Kraujalienė.

Visais laikais Kaziuko mugės prekeiviai pirmą pavasario savaitgalį susirinkdavo neraginti, o pirkėjai daugiausia pirkdavo tai, ko gali prireikti artėjančiai sėjai. Skirtingais laikais Kaziuko mugė vyko ir skirtingose vietose: iš pradžių šalia Katedros, 20 a. pr. iškelta į Lukiškių aikštę, o sovietmečiu – Kalvarijų turguje.

Visgi tada Kalvarijų turguje išsakytas pageidavimas buvo išgirstas – Kaziuko mugė Vilniaus senamiesčio gatvelėmis nusidriekė 1989-aisiais.

„Verbų rišėjos pasakoja, kad reikėdavo keltis 3 val. nakties ir su dideliu krepšiu verbų ir kiaušinių joti su arkliuku. Vien su verbom vykti neapsimokėjo, nes nebuvo aišku, ar pirks“, – kalba J. Norkūnienė.

Moteris atkreipia dėmesį, kad jeigu norime, jog Kaziuko mugė išliktų kultūriniu renginiu, komercija neturėtų būti pirmoje vietoje. „Tai – kultūrinis renginys, etnografinis reiškinys, čia galima pamatyti, kaip amatai nyksta, atsiranda. Šiandien verba jau pateko į UNESCO paveldą ir jau išėjo už Lietuvos ribų.

Čia kaip tikėjimas – juk sovietmečiu niekas neleido eiti į bažnyčias, bet viskas išliko. Yra tokių dalykų, kurie patys išsilaiko. Būtų gerai, jei į renginį galėtų ateiti ir palapinę pasistatyti bet koks žmogus, ir nebūtinai baltą. Pas mus tik balta ir tai man labiau primena ligoninės palatą. Norėčiau Kaziuką matyti spalvingą, nekalbant apie tai, kad ten jau labai spalvingas asortimentas“, – kalba J. Norkūnienė.

Senųjų amatų puoselėtojams labiausiai ir liūdna dėl to, kad dabartinėje Kaziuko mugėje jie pasijuto išstumti pigesnių įvežtinių prekių prekeivių, o pati mugė tampa labiau šiuolaikiškai komerciška nei tradicinė.

Šiais laikais skaičiuojama, kad tris dienas vykstančioje mugėje apsilanko iki pusės milijono žmonių tiek iš Lietuvos, tiek iš svečių kraštų. Ir nors susidomėjimas tradicine muge – milžiniškas, kone kiekvienais metais pasigirsta ir raginimų atsisakyti šios ne vieną šitmetį gyvuojančios tradicijos.

Žinios. Sostinėje prasideda Kaziuko mugė: dėl koronaviruso grėsmės šventėje vyks mažiau renginių

„Tas, kuris nepatenkintas tokiais reiškiniais, tegul pagalvoja, kas jis būtų buvęs, jeigu iš jo būtų atimtos šaknys. Jis gi turėjo savo senelius. Negalima spjauti į šulinį, iš kurio reikia gerti.

Kita vertus, jei žinome, kokia pasaulio egzistencijos prasmė, tai viskas gali prasidėti iš naujo. Turėdamas pinigų, žmogus nežinos, kaip ugnį užkurti.

Tegul tie amatai, kurie nuo seno egzistuoja, būna tokie, kokie yra, nes nuo to niekas nenukentės. Gal tada Kaziuko mugė bus greičiau įtraukta į UNESCO paveldą, nes ji gali būti įtraukta, kadangi yra išskirtinė“, – kalba Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vadovė.

Visgi Kaziuko mugė į UNESCO sąrašą įtraukta negali būti, kol jos nėra Nacionaliniame nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade.

Vilniaus Kaziuko mugė vyks kovo 6–8 d. Mugė šurmuliuos Gedimino prospekte, Lukiškių, Rotušės, Vinco Kudirkos ir Katedros aikštėse, Žemaitės, Odminių ir Konstantino Sirvydo skveruose, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžiojoje gatvėse, Vokiečių gatvės neporinių namų pusėje.

Kovo 6 d. nuo 14.30 iki 15.15 val. vyks Kaziuko mugės dalyvių eisena Gedimino prospektu nuo Lukiškių iki Katedros aikštės.

Kaziuko mugės akimirkos – nuotraukų galerijoje

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.