Gyvenimas

2020.03.05 11:17

Iliustratorė Jekaterina Budrytė: mėgstu kūrinius, kurie kontaktuoja su žmonėmis, o ne tiesiog kabo ant sienų

žiūrėkite įrašą

Šūkius, straipsnius ar knygas spalvingais piešiniais paverčianti Jekaterina Budrytė sako, kad būtent tokia forma paliesti žmones jai – smagiausia. „Tikslas dažniausiai būna sujaudinti, „užkabinti“, tačiau tai – vaizduotės dalykas“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako Jekaterina. Na, o vaizduotės jai netrūko nuo vaikystės.

„Visą laiką nuo mažens iliustravau. Piešimas man reiškia daug: tai – laisvalaikis, savirealizacija. Kai įstojau į Čiurlionio menų mokyklą, o vėliau – į Dailės akademiją, man savo hobį pavyko monetizuoti, kaip dabar madinga sakyti. Tada buvo didelė laimė.

Vaikystėje, kai pradėdavau piešti, pamiršdavau paruošti pamokas ir gaudavau velnių. Dabar, kadangi piešimas yra mano darbas, jį teko struktūrizuoti, kad nesugaiščiau tam per daug laiko“, – pasakoja menininkė.

Paklausta, kaip pati apibūdintų savo stilių, Jekaterina sako: „Norėčiau, kad būtų labiau minimalistinis, tačiau kol kas nepavyksta.“ Ir nors atsižvelgia į tai, ką tenka iliustruoti, kūrėja nevengia paslėptų detalių, mėgsta ironiją.

„Kai turiu laiko, mėgstu kuri paprastas miniatiūras. Kad būtų paprasti maži dalykai, net ne logiukai, o siužetėliai. Mėgstu vaizde paslėpti vaizdo ir minties žaismą“, – sako Jekterina.

Pastaruoju metu iliustruotoja nemažai dirba projektuose socialinėmis, politinėmis, istorinėmis temomis. Vienas labiausiai įsiminusių darbų – Šeimos dienai sukurti pašto ženklai.

„Paštas, mano nuostabai, pareiškė pageidavimą, kad ženkle atsispindėtų truputį platesnė vizija, negu strandartinė – tėvas, mama, seneliai, vaikai. Tai gali būti vienišas tėvas ar vieniša mama, bevaikiai tėvai, tos pačios lyties partneriai, vienišas žmogus su gyvūnu.

Mane tai labai pradžiugino. Atrodė, kad tai bus skirta platesnei auditorijai. Pastaruoju metu man pradėjo darytis įdomu užkabinti jautresnes temas socialiai, finansiškai, ekonomiškai“, – kalba iliustruotoja.

Jekaterina taip pat sukūrė ir plakatą Sausio 13-ajai, kuriame – Loreta Asanavičiūtė ir kiti žuvę Televizijos bokšto gynėjai.

„Kurti plakatą buvo įdomu. Reikėjo pasikuisti archyvinėse nuotraukose, paskaityti sausio aukų istoriją. Žinoma, teko nusivilti, kad apie jas yra labai nedaug informacijos, kuklūs net artimųjų prisiminimai. Užduotis buvo tą plakatą padaryti ne tokį ideologinį, portretinį, bet paversti jį herojiniu epu, žmones nušviesti truputį iš kitos pusės.

Suvokiau, kad yra bendras bruožas, kuris daro tuos projektus man patrauklius – tai jų kontaktas su plačia auditorija. Ir tas plakatas, ir pašto ženklai buvo skirti platesnei auditorijai. Tai nebuvo meno kūrinys, skirtas pasikabinti namuose, jis kontaktavo su žmonėmis“, – pasakoja Jekaterina.

Svajonių viršelio ar projekto iliustruotoja sako neturinti ir neieškanti – kur kas reikšmingesnė jai dabartis. Kūrėja įsitikinusi, kad svarbu spėti pasimėgauti tuo, ką darai, ir neprarasti gebėjimo savo kūryba paliesti žmones.

Visas pokalbis – laidos įraše

Iliustratorė Jekaterina: svarbu spėti pasimėgauti tuo, ką darai, ir neprarasti gebėjimo kūryba paliesti kitus