Gyvenimas

2020.03.05 10:49

Lėlinės animacijos kūrėjai kviečia pažvelgti, iš ko gaminamos lėlės ir kaip kuriamos jų veido išraiškos

žiūrėkite įrašą
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.03.05 10:49

Kuriantys lėlinę animaciją puikiai žino, kad tam reikia kantrybės ir kruopštumo. Ir nors žiūrovai išvysta galutinį rezultatą, ilgas kūrybos procesas neretai lieka paslaptyje. Naujo lėlinio animacinio filmo „Matilda“ kūrėjai nusprendė pasielgti kitaip ir žiūrovams visus kūrybos užkulisius pristatyti parodoje.

„Idėja kilo po pokalbio su dailininku Antanu Dubra, kai nutarėme, kad reikia kurti filmus. Jis atsinešė Milošo Macoureko knygą „Du šimtai sienelių“, ir sako: „Štai, čia stilius, kuris mums patinka – vaikiškas, bet ir truputį sarkastiškas, mielas, bet vietomis ir groteskiškas“, – apie kilusią idėja LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja animacijos režisierius Ignas Meilūnas.

Dar vienas garsių pasakų „Bonifacijaus atostogos“ ir „Begemotas, kurs bijojo skiepų“ autoriaus čekų dramaturgo Milošo Macoureko kūrinys apie mergaitę Matildą su atsargine galva neužilgo pasirodys Lietuvos kino teatruose kaip lėlinės animacijos trumpametražis filmas.

Iki tol Vilniuje veikia paroda, kurioje pristatomi šio žanro animacijos kūrimo užkulisiai. Pasak filmo režisieriaus Igno Meilūno, į procesą įdėta tiek rankų darbo, kad buvo tiesiog gaila jo neparodyti, juo labiau, kad į filmavimo aikštelę dar bedirbant veržėsi visi, kas tik galėjo.

„Kiekvienos lėlės lūpos keičiasi – jeigu ji kalba ar keičia emociją, reikia pakeisti ir jos lūpas. Taigi, kiekvienas personažas turėjo lūpų rinkinį, tie, kurie kalbėjo, turėjo raides. Pavyzdžiui, jeigu lėlė išsigandusi, lūpos tiesiog prisiklijuoja prie veido. Kartais, kad lėlė kalbėtų, per sekundę lūpų išraišką tenka pakeisti 10 kartų“, – apie lėlinės animacijos kūrimo užkulisius pasakoja Ignas.

Lėles, kurių apie porą dešimčių, ir dekoracijas filmo autoriai kūrė patys. Jie neslepia, jog kruopštumo ir kantrybės prireikė išties daug. Sako padarę daug klaidų, bet daug ir išmokę.

„Galva buvo sudėtingiausias inžinerinis sprendimas. Pasidarėme ją iš modelino, bet ji labai daug svėrė, todėl nepavyko lėlės animuoti. Tada supratome, kad galvą reikėjo daryti tuščiavidurę.

Tačiau tada galva deformuojasi, nepavyksta į tas pačias vietas įstatyti akių. Kai kurių personažų buvo po du, kad galėtume juos atskirai animuoti. Lėlės galva šiuo metu yra atspausdinta 3D spausdintuvu, tuščiavidurė, ant viršaus yra plonas sluoksnis modelino“, – pasakoja režisierius.

Scenarijų Ignas Mailūnas kūrė kartu su Dangiru Bugu. Parodoje eksponuojamas ir procesas, kaip tekstas virsta vaizdais, pirmiausia – kadruotėmis.

Anot parodos kuratorės Aušros Trakšelytės, paroda skirta nebūtinai vaikams. Kaip ir pasaka – nors ji apie mergaitę, kuri, gavusi atsarginę galvą, išmoko telefonų knygą mintinai, kad galėtų padėti mamai, tačiau mokymosi bei gebėjimą savarankiškai mąstyti temos, teigia kuratorė, šiandien aktualios visiems.

Paroda „Matilda: lėlinio animacinio filmo anatomija“ veiks Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje iki kovo 24 dienos. Jos metu vyks ir edukaciniai užsiėmimai vaikams. Filmas didžiajame ekrane turėtų startuoti kovo 21 d.

Visas pasakojimas – laidos įraše

Lėlinės animacijos užkulisiai: kaip gimsta toks filmas, kūrėjai nusprendė parodyti parodoje
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt