Gyvenimas

2020.03.06 08:14

Teksase augusi lietuvė: draugės pietums gaudavo sumuštinį su riešutų sviestu, aš – su paštetu ir agurkėliais

LRT RADIJO laida „Pasaulio puodai“, LRT.lt2020.03.06 08:14

Teksase užaugusi lietuvė Lindrė Silenas-Pudžiuvelienė, atvykusi į Lietuvą, labiausiai pasigedo jai įprasto maisto, tad visą gyvenimą apie darbą su maistu svajojusi mergina, padrąsinta vyro, atidarė čia restoraną, kuriame galima paragauti tikrų teksasietiškų takų. LRT RADIJO laidoje „Pasaulio puodai“ ji papasakojo, kokių gėrybių pilna teksasietiška virtuvė ir dėl ko Teksase visada jausdavosi kitokia.

Teksase lietuvių šeimoje gimusi ir užaugusi L. Silenas-Pudžiuvelienė prieš keliolika metų trumpam užsuko į Lietuvą mokytis. Bet viskas baigėsi tuo, kad ji įsikūrė Vilniuje ir dar atidarė restoraną. Apie Teksaso ir Lietuvos skirtumus ir panašumus L. Silenas-Pudžiuvelienę kalbina LRT RADIJO laidos „Pasaulio puodai“ vedėjas Vytaras Radzevičius.

– Ko labiausiai trūko čia, užaugus Teksase?

– Tikriausiai maisto. Teksase maistas nepakartojamas. Aišku, daržovėms ir vaisiams daug duoda šiltas klimatas, bet yra labai daug įvairovės. O čia prieš 11 metų nebuvo tiek restoranų, kiek yra dabar. Labai pasiilgdavau įvairovės, kai važiuodavau pas tetas ir vis gaudavau tą patį...

– Užaugote tautų katile, kur susilieja įvairiausios pasaulio virtuvės. Ar yra teksasietiška virtuvė? Kas tai būtų?

– Taip. Yra Teksaso virtuvė ir yra Tex-Mex`as [teksasietiškas ir meksikietiškas maistas – red. past.]. Tex-Mex`ą daug kas nurašo, nes sako, kad tai netikras meksikietiškas maistas. Bet iš tikrųjų tai yra sena virtuvė, kuri iš meksikiečių pasiskolino tam tikrus ingredientus, stilius ir padarė savaip. Ji, kaip atskira virtuvė, egzistuoja jau keletą šimtų metų – tai nėra kažkokios virtuvės kopija. Ji pasižymi kvietinėmis tortilijomis, pusrytiniais teksasietiško stiliaus takais, yra tokių dalykų, kaip Tex-Mex lėkštės, kuriose būna ryžių, pupelių, mėsos, tortilijų – visko.

Teksaso virtuvė labiau asocijuojama su kaubojais. Kaip angliškai sakoma, „sticks to your ribs“ – limpa prie šonkaulių. Tai labai sotus, riebesnis maistas, kurio pavalgius pusryčiams visą dieną, kol jojama laukuose, jaučiamas sotumas.

Senais laikais būdavo chili stands – gatvėje daromas aitriųjų paprikų troškinys. Tai visiškai ne tai, kas gaminama Lietuvoje. Tai tiesiog kapota mėsa su įvairiais džiovintais čiliukais, kažkiek sultinio, be jokių pupelių, pomidorų, ryžių ar kukurūzų. Tokius dalykus patogu valgyti ir jie labai sotūs. Tokia yra Tex-Mex virtuvė.

Teksaso virtuvė labiau asocijuojama su kaubojais. Kaip angliškai sakoma, sticks to your ribs – limpa prie šonkaulių. Tai labai sotus, riebesnis maistas, kurio pavalgius pusryčiams visą dieną, kol jojama laukuose, jaučiamas sotumas. Chicken fried stake – jautiena, kepta kaip vištiena tešloje. Biscuits and gravy – tankios bandelės su baltu padažu ir mėsa. Yra tokių skolinių, kaip shrimp and grits – kukurūzų košė su krevetėmis. Mano mėgstamiausias dalykas – pusryčių takas: kiaušinienė, rūkyta šoninė, pupelės, suvyniotos į tortiliją.

– Atsimenu, kai su Martynu Starkumi keliavome po Jungtines Valstijas ir buvome Teksase, pirmą vakarą užėjome į teksasietiškos virtuvės restoraną. Mūsų atsiprašė, kad virtuvė jau nebedirba, bet dar yra kažko truputį likę. Sakė nedaug – ir atnešė nedaug kepsnio, kurio mes niekaip neįveikėme. Tai buvo milžiniška porcija. Iš tiesų amerikiečiai tiek daug valgo?

– Taip, ir aš tiek daug valgydavau, ir mano tėvai tiek daug valgydavo, ir mes niekada nebuvome tokie dideli. Nebesuprantu, kaip mes taip sugebėdavome. Bet porcijos yra didžiulės. Iš dalies manau dėl to, kad išlaikytų stilių, be to, Amerikoje visą laiką duodama išsinešti tai, ko nesuvalgai. Man kartais Lietuvoje to trūksta.

– Tu turi maisto verslą. Kokia šiaip tavo specialybė?

– Baigiau Lietuvos viduramžių istoriją. Tuo metu tas mane labai traukė, buvo labai įdomu. Teko studijuoti magistrantūrą, nes neturėjau kito būdo likti Lietuvoje. O kai baigiau, supratau, kad reikia galvoti, ką daryti su gyvenimu. Vyras ir pasiūlė: jei gyvenimo svajonė – dirbti su maistu, ne dabar – niekada, pabandyk. Ir pabandžiau.

– Pasirinkai Teksaso virtuvę – takus. Kas tai yra?

– Tai tortilijos paplotėlis su įdaru. Dauguma lietuvių turbūt yra pripratę prie meksikietiško varianto – kukurūzų paplotėlio su vienu ar dviem ingredientais. O teksasietiški – labai laisvos formos. Gali būti pusrytiniai, su įvairiomis mėsomis, Teksaso pietuose, arčiau Meksikos įlankos, naudojamos netgi austrės ar krevetės. Būna vienas pagrindinis ingredientas ir padažas. Tai ne buritas, turintis 5–6 ingredientus, kurį reikia laikyti su abiem rankomis. Taką reikia suvalgyti 3–6 kąsniais. Tai labai netvarkingas maistas – privalo visur varvėti.

Ten negalėčiau gyventi, bet labai pasiilgstu oro, gamtos, gyvos muzikos ir žmonių, kurie labai draugiški. Lietuviams gal atrodo paviršutiniška, bet pasiilgstu to, kai įeini į parduotuvę ir tau šypsosi, paklausia, kaip tau sekasi.

– Ar pasiilgsti Teksaso?

– Labai. Ten negalėčiau gyventi, bet labai pasiilgstu oro, gamtos, gyvos muzikos ir žmonių, kurie labai draugiški. Lietuviams gal atrodo paviršutiniška, bet pasiilgstu to, kai įeini į parduotuvę ir tau šypsosi, paklausia, kaip tau sekasi. Norisi užmegzti ryšį, o Lietuvoje žmonės vis dėlto šaltesni.

– Kartais lietuviai mėgsta sakyti, kad amerikiečių šypsenos – tuščios ir dirbtinės. Kaip pakomentuotum?

– Gal Niujorke ar Čikagoje. Teksase aš nuoširdžiai tikiu, kad visi yra labai draugiški. Jie gal nenori išgirsti visų tavo problemų, bet jie iš prigimties labai draugiški žmonės.

– Kai augote, jūsų šeimoje buvo puoselėjama lietuvybė, bet ar turėjote galimybę valgyti lietuviškai?

– Mama per Kūčias visada ruošdavo 12 patiekalų. Gamindavo „ausytes“ – virtinukus su džiovintais grybais. Kisielius būdavo kaip tiršta sriuba, į ją būdavo dedami kūčiukai. Per metus mama darydavo balandėlių. Kai pagalvoju, visada būdavau išskirtinė tarp draugių per pietus mokykloje. Kai draugės gaudavo sumuštinį su riešutų sviestu ir uogiene, aš gaudavau su paštetu ir agurkėliais ar marinuotomis daržovėmis. Visi susiraukdavo ir sakydavo, kad smirdi. Visada buvau kažkiek kitokia nei visi kiti.

Visas pokalbis – vasario 19 d. laidos „Pasaulio puodai“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.