„Tele Bim-Bam“ įkūrėja Neringa Čereškevičienė buvo pirmoji, kovojusi už tai, kad vaikams už darbą televizijoje būtų mokama. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“ ji paatviravo, kad, nors jos auklėtinių gyvenimai susiklostė gerai, jie persirgo ir žvaigždžių liga, ir, būdami žinomi, kentė patyčias.
Laidos „Tele Bim-Bam“ mama tituluojama N. Čereškevičienė – ir kelių ugdymo įstaigų vadovė. Pašnekovė įsitikinusi, kad tai, kaip suprojektuojamas vaiko gyvenimas, priklauso tik nuo tėvų. Nors dėl feisbuko draugų viešai demonstruojamų atžalų pasiekimų ji stengiasi laikytis neutraliai, N. Čereškevičienė neslepia – keletas draugų, kasdien po kelis kartus įkeliančių savo vaikų nuotraukas, ją vis tik erzina.
„Aš turbūt taip nedaryčiau. Aišku, mano pačios vaikai augo tuo metu, kai dar neturėjome visų šitų viešųjų erdvių. Dabar pasidalinu tik savo vaikų pasisakymais ar vaizdo įrašais, bet vaikai jau suaugę. Tai ribinis klausimas“, – kalba pašnekovė.
Laidos vedėjo Algio Ramanausko švelniai pašiepta, kad buvo pati pirmoji, Lietuvoje pradėjusi pelnytis iš vaikų, ilgametė „Tele Bim-Bam“ vedėja pasakoja, kad nebuvo atvejų, kai užaugę mažieji herojai sakytų, jog ši laida jiems sugadino gyvenimą. Tačiau moteris atvira – vaikams teko sumokėti tam tikrą viešumo kainą.
„Jie buvo po padidinamuoju stiklu. Patyrė patyčias mokykloje dėl to, kad buvo iš „Tele Bim-Bam“, dainavo vaikiškas dainas. Tai tikrai rimta. Mano pačios vaikai dalyvavo šitoje veikloje. Apie tai yra ir šeiminių istorijų.
Mano sūnus Justas kažkada startavo su daina „Musė“. Kai jis tapo paaugliuku, tos dainos dainuoti nebenorėjo – jam buvo gėda. Mačiau savo vaiką, kuris į sceną išeina raudonais skruosteliais ir nuleistomis akimis. Buvo reikalų. Buvo vadovė mama, kuri sakė: prašau dainuoti pilna koja. Bet kai jam buvo 16 metų, jis tą dainą vėl smagiai traukė“, – kalba N. Čereškevičienė.
Dar ir dabar matau daug vaikiškų grupių, kurios viską atlieka pagal fonogramas. Mes visada dainuodavome gyvai, po kiekvieno koncerto turėdavome labai rimtą aptarimą. Tai būdas kilti, nestovėti vietoje – kad nestovėtų prieš tris metus įrašytoje fonogramoje.
Ji svarsto, kad paanalizavus jos, kaip mamos, elgesį, būtų galima pasakyti, jog vaiko atžvilgiu buvo vykdomas „lengvas smurtelis“. Tačiau pašnekovė pažymi, kad visa tai atsveria džiaugsmas, jog nemažai vaikų dėl „Tele Bim-Bam“ nuėjo muzikiniu keliu.
Be to, N. Čereškevičienė sako esanti pradininkė Lietuvoje to, kad vaikams už darbą televizijoje būtų mokami pinigai. Visgi, pasak laidos herojės, labai svarbu, kaip daromas šou ir už ką vaikams mokamas atlygis.
„Dar ir dabar matau daug vaikiškų grupių, kurios viską atlieka pagal fonogramas. Mes visada dainuodavome gyvai, po kiekvieno koncerto turėdavome labai rimtą aptarimą, koncertas praėjo gerai ar blogai. Dažnai tekdavo spausti vieną ar kitą atlikėją, nes žinodavau, kad jis gali geriau. Bet tai būdas suvokti ir kilti, nestovėti vietoje – kad nestovėtų prieš tris metus įrašytoje fonogramoje.
Dabar turime „Free Finga“, Eglę Gadeikytę, kuri dainuoja „The Backs“, mano pačios dukra turi grupę „Okata“, dar yra dainuojanti aktorė Gabrielė Malinauskaitė. Tikiu, kad tuos vaikus pastūmėjau eiti muzikos keliu“, – pasakoja „Tele Bim-Bam“ įkūrėja.
Nors N. Čereškevičienės auklėtinių gyvenimai susiklostė gerai, Lietuvoje yra buvęs atvejis, kai užaugusi mergina apkaltino savo dainavimo mokytoją atėmus vaikystę. Tai buvo Neringa Nekrašiūtė, kurią nuo 6 metų dainuoti mokė Laima Lapkauskaitė.
Labai svarbu pasišnekėti, žmogui pasakyti „stop“. Vaikai viską jaučia, kaip ir mes jaučiame, kada į mus žiūri tiesiai, kada iš viršaus, kada iš apačios. Bet reikia padėti taškelį – ir tai vadovo pareiga, jeigu jis tą pastebi, yra išmintingas ir jam tai svarbu.
„Michaelas Jacksonas visada sakė, kad jo tėvas buvo despotas. Jis irgi neturėjo vaikystės. Tai ir yra riba – perspaudimo sindromas, žiūrėjimas, kiek vaikas gali patempti. Ypač, kai prasideda paauglystė – tai sunkus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Tada atsakingas ir vadovas, ir tėvai“, – įsitikinusi laidos „Visi kalba“ pašnekovė.
Anot moters, didelė bėda, kai tėvai labai nori, o vaikas dar negali arba apskritai neturi tokių duomenų, kurie leistų pasiekti norimą rezultatą – tada prasideda vaiko „sparnelių užlaužimas“. Nors su tokiais tėvais jai pačiai neteko susidurti, N. Čereškevičienė sako, kad tai užaugina palaužtą žmogų, kuris tampa piktas ir nori viską atmesti. Puikus ir sykiu labai liūdnas pavyzdys – Macaulay`is Culkinas, vaikystėje tapęs didžiule žvaigžde, o užaugęs paniręs į depresiją ir narkotikus bei alkoholį.
„Su juo tikrai nebuvo atidirbta iki galo. Jeigu jis tempė tokį krūvį, kaip aš skaičiau, per tuos filmavimus visai nelankė mokyklos... Jis buvo išmestas iš savo pasaulio ir įdėtas į suaugusiųjų“, – kalba pašnekovė.
Visą gyvenimą vaikų apsupta N. Čereškevičienė pabrėžia, kad ir vaikai serga žvaigždžių liga. Sykį pastebėjus, kad „Tele Bim-Bam“ nariai, atvažiavę į Visagino kantri muzikos festivalį, jaučiasi „žvaigždukais“, iškart buvo pamokyti.
„Labai svarbu tą sulaikyti, pasišnekėti, žmogui pasakyti „stop“. Jie viską jaučia, kaip ir mes jaučiame, kada į mus žiūri tiesiai, kada iš viršaus, kada iš apačios. Bet reikia padėti taškelį – ir tai vadovo pareiga, jeigu jis tą pastebi, yra išmintingas ir jam tai svarbu“, – mintimis dalijasi ji.
Dar vienas dalykas, kuriam kritikos negaili vaikų ugdymo įstaigų vadovė N. Čereškevičienė – mergaičių grožio konkursai, kuriuose jos pasirodo išdažytais veidais, priklijuotomis blakstienomis ir netgi seksualiais rūbais. Pasak moters, tokios penkiametės vilioklės – visiškas nesusipratimas ir mamų bandymas įgyvendinti savo lūkesčius ar nepasiektas svajones.
Plačiau – vasario 28 d. laidos „Visi kalba“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
