Gyvenimas

2020.03.02 12:27

Kodėl paaugliai nenoriai pasakoja, ką veikia internete, ir kaip suaugusiesiems atpažinti, kad vaikas kenčia patyčias

žiūrėkite įrašą

Kovas – sąmoningumo mėnuo. Šiemet nuspręsta akcentuoti vaikų neigiamas patirtis internete. Kaip jas apeiti? Kaip apsisaugoti nuo elektroninių patyčių? Į šį klausimą atsako LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėję „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė ir „Low Air“ šokio teatro įkūrėjai Airida Gudaitė-Žakevičienė ir Laurynas Žakevičius.

Anot psichologės J. S. Jasiulionės, kovą paskelbus sąmoningumo mėnesiu norima akcentuoti nemalonias ir neigiamas vaikų patirtis internete ir kviesti suaugusiuosius domėtis, ką vaikai veikia internetinėje erdvėje.

„Kartais pakanka labai trumpai internete praleisto laiko, kad vaikas pasijustų įskaudintas ir patyčios internete išplistų žaibišku greičiu. Todėl ir organizuojame įvairias iniciatyvas, kurių metu kalbame, kaip vaikams padėti susidoroti su internetinėmis patyčiomis ir ką reikia žinoti bei kaip atpažinti patyčias suaugusiems“, – sako psichologė J. S. Jasiulionė.

Apie tai, kas vyksta internete, vaikai neretai kalba nenoriai arba išvis to nepasakoja. Pasak J. S. Jasiulionės, tai lemia kelios priežastys.

„Viena iš jų – suaugusiųjų reakcija sužinojus apie patyčias internete. Tai – draudimas lankytis internete, žaisti tam tikrus žaidimus ir lankytis tam tikrose platformose, kurios yra tapusios vaiko kasdienybės dalimi. Jeigu mes, suaugusieji, sunerimę tai uždraudžiame, vaikams tai tampa bausme ir jie nebenori kreiptis pagalbos“, – pastebi psichologė.

„Low Air“ šokio teatro įkūrėjai A. Gudaitė-Žakevičienė ir L. Žakevičius sako, jog šokis – vienas iš būdų atkreipti dėmesį į patyčių problemą ir padrąsinti paauglius kalbėti šia tema.

„Paaugliai baiminasi įvairių reakcijų – pavyzdžiui, kaip kiti sureaguos, kad aš esu kitoks, galbūt silpnesnis ir pan. Paauglius kamuoja daug įvairių „kabliukų“ ir klaidingų stereotipinių jausenų, todėl per šokį ir kultūrą bandome kalbėti nepatogiomis temomis ir parodyti, kad galima „išsišokti“.

Dažnai susikaupia daug emocijų, su kuriomis sunku susigyventi. Jeigu negali ar nedrįsti su kažkuo pasikalbėti, įvairios meno formos – šokis, dainavimas – gali padėti išreikšti savo emocinį susirūpinimą“, – sako L. Žakevičius.

Vyras sako Lietuvoje pastebintis besikeičiančią patyčių problemą. „Kai pradėjau dirbti su patyčiomis 2008 m., kas trečias mokinys Lietuvos mokykloje patirdavo patyčias. Dabar tyrimai rodo, kad situacija gerėja, suaugusieji tampa sąmoningesni, išmoksta atpažinti ir reaguoti į patyčias“, – kalba L. Žakevičius.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad užkirsti kelią patyčioms geriausiai padeda dialogas ir atviras pokalbis.

„Pirmasis žingsnis – vaiko elgesio stebėjimas, – įspėja psichologė J. S. Jasiulionė. – Kartais nutinka taip, kad visą savaitę mažai matomės, galbūt nedaug pasikalbame, kaip vaikui sekasi. Visgi galime pastebėti jo elgesio pasikeitimus: galbūt vaikas tapo liūdnesnis nei paprastai, dirglesnis, kažko nebenori veikti. Pastebėję tam tikrus vaiko elgesio pokyčius, turime gilintis, kas nutiko. Tai nebūtinai visada bus patyčios, bet gali būti ir jos.“

Visas pokalbis – laidos įraše

Kovas – sąmoningumo mėnuo: kaip vaikams apsisaugoti nuo patyčių internete?