Gyvenimas

2020.03.02 11:02

Detektyvo darbui prilygstančios fotografo kelionės po apleistus pastatus – tam, kad ir kiti pajustų šiurpuliukus

žiūrėkite įrašą
LRT TELEVIZIJOS laida „Euromaxx“, LRT.lt2020.03.02 11:02

Daugelio konkursų nugalėtojas fotografas Stefanas Hefele žavisi apleistais pastatais. Su fotoaparatu keliaudamas po Alpių regioną, jis ieško nykstančių kaimų, pastatų ir apleistų gamyklų. Po detektyvo darbui prilygstančių paieškų gimsta nepaprastai poetiškos nuotraukos.

Griuvėsių ir apleistų pastatų paslaptys visuomet traukia žmones. Smalsu sužinoti, kas kadaise juose gyveno, ir kas jiems nutiko. Stefanas su draugu Feliksu tyrinėja tokius pastatus ir gilinasi į jų istorijas.

„Aiškiai matosi: stogas įgriuvęs, langai išdužę, aptrupėjęs sienų tinkas“, – vardija Stefanas, žiūrėdamas į 1920 m. statytą pastatą, kuriame buvo įsikūrusi vasaros stovykla. Žvelgiant į pastatą atrodo, kad tuoj pasigirs besijuokiantys vaikai, nes iki pat praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio jie čia leisdavo vasaros atostogas.

„Savo fotografijomis noriu perteikti jausmus, kurie mane apima patekus į tokias erdves. Truputį baisoka, apima nerimas, širdis daužosi, jaučiu, jog plūsta adrenalinas. Būtent tokius jausmus norėčiau atkurti naudodamas šviesą ir šešėlius. Noriu, kad žmonės tai pajustų. Patalpa neturi būti tolygiai apšviesta. Turėtų būti juntama erdvė, kaip ir peizažo fotografijose“, – sako įspūdingų kadrų autorius.

Profesionalas kraštovaizdžių fotografas S. Hefele keliauja po pasaulį ir fiksuoja tokius vaizdus kaip Didysis kanjonas Jungtinėse Amerikos Valstijose ar džiunglės Havajuose. Daugybė jo nuotraukų buvo įvertintos įvairiais apdovanojimais, jis gerai žinomas pasaulyje kaip vienas ryškiausių kraštovaizdžio fotografų.

Jį nuo vaikystės žavėjo apleisti pastatai, jo išleistuose fotografijų albumuose užfiksuotos kadaise buvusios prabangios vilos, Pirmojo pasaulinio karo bunkeriai, pasislėpusios bažnyčios ir gamyklos su dešimtmečiais neveikiančiomis staklėmis.

Fotografas niekad neišduoda, kur stūkso jo įamžinti pastatai, nes nenori, kad lankytojai juos nuniokotų. Beje, daugelis jų – seni, pavojingi ir juos sunku pasiekti.

Į senus pastatus S. Hefele niekad neina vienas – juokauja, kad, jei susilaužytų koją, būtų ramiau, kad šalia darbuotųsi artimas bičiulis, kuris galėtų padėti. Laimei, iki šiol fogorafui panašių incidentų pavyko išvengti.

Visas pasakojimas – laidos įraše

Labas rytas, Lietuva I d. Darbas iš namų – ne tik koronaviruso akivaizdoje: teisiniai atvejai, kai darbuotis galite nuotoliniu būdu

Taip pat skaitykite