Gyvenimas

2020.02.28 13:45

Į užšalusius krioklius užsienyje kopiantys lietuviai tam ruošiasi gimtinėje – kopia į medžius

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.02.28 13:45

Kopimas ledkirčiais į medžius – tai ne skandinaviška tradicija, o lietuvių alpinistų laisvalaikis. Apie kopimą ledu ir pasiruošimą išvykoms – pasakoja alpinistai.

Pomėgis keliauti gali nuvesti į labai netikėtas vietas. Kai miestų gatvės tampa neįdomios – atrandami kalnai ir užšalę kriokliai.

Tam, kad ledo krioklių viršūnėje Vasario 16-osios proga suboluotų Lietuvos trispalvė, būrys alpinistų pradeda ruoštis likus kelioms savaitėms prieš išvyką.

„Mes esame alpinistų klubas „Virvė laisva“. Dažnai važiuojame į keliones: į Norvegiją, Vidurinę Aziją. Ir dažnai važiuojame laipioti ledo kriokliais. Bet čia Lietuvoje ledo krioklių nėra ir mes turime didelę problemą pasiruošti tai kelionei, tai todėl sugalvojome, kad būtų galima lipti į medį ir imituoti tą lipimą. Kaip ir Norvegijoje į ledo krioklį su ledo įranga kapoti į medį. Aišku, mes medžius pasirenkame tink negyvus. Gamtos nežalojame“, – sako alpinistas Gintaras Čepas.

Miškingose vietovėse Vilniaus pakraštyje, šalia Neries, alpinistų klubo nariai renkasi po darbų ar savaitgaliais. Radę sausą, negyvą medį jie treniruočių vietos gali nekeisti net kelis mėnesius.

Lipant ledu svarbi rankų ir kojų jėga, naudojami ledkirčiai, ledo plaktukai, ledsraigčiai, kitą įranga. Alpinistas Gytis sako, kad kopimas labai priklauso nuo sąlygų: „Nulipti, tai nuleidžia kolegos. O lipti aukštyn... Na žiūrint koks medis, arba koks ledas. Jei jis bent kažkiek nuožulnus, tai nesudėtinga. Bet jei ledas kietas ir stati siena – tuomet reikalauja ir fizinių jėgų ir sudėtinga būna. Trupinėja, skilinėja, lūžinėja ledas. Reikia patį ledą pajausti kaip jis laiko ir veikia.“

Labas rytas, Lietuva I d. Kopimui į užšalusius krioklius alpinistai ruošiasi medžiuose: svarbiausia, kad visada saugo šalia esantys

Ne tik kelionėse, bet ir treniruotėse labai svarbūs komandos nariai bei pasitikėjimas vienas kitu.

„Labai svarbu alpinizme, kad ne vienas žmogus lipa, o kažkas saugo. Kad jei kažkas atsitiktų – visada pagautų. Tai čia yra tokie specialūs įrenginiai, visada esame susirišę virvėmis ir jeigu įvyktų kritimas – jis užsikerta, neleidžia nukristi. Ir mes turime visą laiką surinkti virvę, jei kažkas atsitinka – sutraukiame. Na, o treniruojantis tai po to ir nuleidžiame“, – sako alpinistas Julius Žilinskas.

Kopiant į ledo krioklius reikia turėti ištvermės. Iššūkiu gali tapti ne tik pats krioklys, bet ir kelionė iki jo, kai reikia nusinešti įrangą: virvę, ledkirčius, saugos priemones, batų apkaustus. Išėję kopti apie 6-ą valandą ryto, alpinistai neretai į stovyklavietę grįžta tik temstant.

„Ledo laipiojimas yra tikrai fiziškai labai aktyvi veikla. Dėl to tu turi būti fiziškai stiprus. Kuo būsi stipresnis – tuo tau bus lengviau lipti. Kadangi esu pradedančioji, tai tikrai labai daug fiziškai ruošiuosi. Prieš kelionę praktiškai gyvenu sporto klube. Man labai padeda funkciniai pratimai, dirbu su TRX. Tai man labai gerai, nes visą kūną stiprina, jėgos pratimai ir, aišku, kapojimai į medį“, – sako alpinistė Renata Autukevičiūtė.

Lietuvoje ledo alpinistų mažai, bet jų daugėja. Alpinizmas – pasirengimo reikalaujanti veikla. Prieš pirmąją treniruotę duodamas sąrašas daiktų , kurių gali prireikti, o patyrusieji noriai dalijasi sukauptomis žiniomis.

Išsamiau – reportaže:

Labas rytas, Lietuva I d. Kopimui į užšalusius krioklius alpinistai ruošiasi medžiuose: svarbiausia, kad visada saugo šalia esantys