Gyvenimas

2020.03.01 07:00

Du vaikus su partneriu auginantis Izraelio ambasadorius pristatė knygą apie netipišką tėvystę

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2020.03.01 07:00

„Manyje – du vaidmenys. Vienas yra ambasadoriaus, kitas – rašytojo. Žmogus tas pats, bet yra tam tikra literatūrinė šizofrenija“, – sako Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossi Avni-Levy. Vilniaus knygų mugėje pristatyta jo naujausia knyga „Meilės prekeiviai“ pasakoja apie netipišką vyrų poros tėvystę, analizuoja ne tik tai, ką reiškia būti tėvu, bet ir ką reiškia būti sūnumi.

Y. Avni-Levy biografija išties spalvinga – buvęs žvalgybos agentas, istorikas, teisininkas, dirbęs diplomatinį darbą Berlyne, Bonoje, Belgrade, Varšuvoje. Jo mama kilusi iš Irano, tėtis – iš Afganistano, o pats gimė Izraelyje, kur jo tėvai atvyko būdami labai jauni, neturėdami nieko, išskyrus dideles svajones.

Aštuntoji Y. Avni-Levy knyga „Meilės prekeiviai“ – apie netipišką tėvystę, čia aprašomas procesas, kaip tėvais tampa homoseksualų pora. Kūrinyje taip pat atskleidžiama, ką reiškia turėti tėvą ir pačiam juo būti.

Paklaustas, kiek ši knyga yra biografinė, Y. Avni-Levy sakė, kad ji yra labai asmeniška, o rašyti jis visada stengiasi kuo atviriau.

„Tokio tipo rašytojai kaip aš mėgsta rašyti apie save, jie turi rašyti apie save, tai lyg kultūrinė terapija. Kai buvau labai jaunas, rašymas man buvo tarsi pabėgimas nuo sunkaus suaugusiųjų gyvenimo. Augau mažame Izraelio mieste, skyriausi nuo draugų, buvau gana vienišas. Rašiau tam, kad jausčiausi geriau. Todėl man reikia rašyti tiesą. Tai beveik biografija“, – Knygų mugėje pristatydamas savo naujausią kūrinį kalbėjo Y. Avni-Levy.

Jis pasakojo, kad rašydamas neturi jokio plano, dažniausiai rašo naktimis, o dienomis viską trina: „Manyje yra du Yossi: vienas, kuris nori viską papasakoti, kitas – labai atsargus, tai ambasadorius, pasveriantis savo žodžius. Kai parašau, stengiuosi ištrinti – tai labai sunku. Skaitytojų akimis skaitau tai, ką parašiau, ir klausiu, ar tikrai gerai sakyti visą tiesą. Ar gerai rašyti apie savo tėvą? Mudviejų santykiai sudėtingi. Mano tėvai buvo geri, bet buvau artimas su mama, buvau mamos berniukas.“

Žinote, vyrui tapti tėvu neturint žmonos nėra lengva. Kai tapau tėvu, tai buvo vėlokai, 48-erių, tada supratau, ką reiškia, kai tavo sūnus pasirenka kažką kitą. Tai truko ne metus ar dvejus, o 50. Mane ėmė graužti sąžinė.

Nuo vaikystės Y. Avni-Levy žinojo, kad jo tėtis daug dirba, mažai kalba, jautėsi jo nepažįstantis. Todėl nuo pat mažens atrama jam buvo mama, su ja iki šiol jis palaiko labai artimą ryšį. Autorius sakė, kad pastarosios knygos rašymas jam buvo tarsi pažintis su tėčiu.

„Žinote, vyrui tapti tėvu neturint žmonos nėra lengva. Kai tapau tėvu, tai buvo vėlokai, 48-erių, tada supratau, ką reiškia, kai tavo sūnus pasirenka kažką kitą. Tai truko ne metus ar dvejus, o 50. Mane ėmė graužti sąžinė. Norėjau labiau pažinti tą žmogų, kuris jaunas iš Afganistano atvyko į Izraelį ir norėjo paskirti gyvenimą savo vaikams, kad jie turėtų geresnį gyvenimą, negu turėjo jis.

Norėjau jam padėkoti už viską ir pasakyti, kad dabar suprantu, ką reiškia būti tėvu. Pradėjau rašyti knygą, kuri liejosi iš širdies, sakydama tėčiui, kad jį myliu ir apgailestauju. Kol rašiau knygą, jis mirė. Tai buvo man ir būdas atsisveikinti su juo“, – atviravo Y. Avni-Levy.

Jo mama šią knygą skaitė tris kartus Y. Avni-Levy juokėsi pasakodamas, kad kiekvieną kartą, kai jis aplanko mamą, ji vis dar skaito knygą ir analizuoja sūnų pagal joje užrašytas mintis.

Yra agentūros, kurios uždirba iš noro būti tėvais. Izraelyje tai labai populiaru.

Y. Avni-Levy parašyta knyga apie gėjų tėvystę ir surogatinę motinystę pirmiausia buvo išleista Izraelyje ir tapo pirmąja knyga šalyje tokia tema. Tačiau, pasak Y. Avni-Levy, surogatinė motinystė Izraelyje vis labiau populiarėja. Ją renkasi ne tik Y. Avni-Levy amžiaus bičiuliai gėjų poros, bet ir heteroseksualūs partneriai, negalintys susilaukti vaikų.

„Yra agentūros, kurios uždirba iš noro būti tėvais. Izraelyje tai labai populiaru. Agentūros pateikia galimų biologinių mamų profilius – nuotrauką, gyvenimo aprašymą, šeimos, medicininę istoriją. Kai išsirenki, jie laboratorijoje sukuria embrioną ir įsodina jį kitai moteriai, kuri vaisių išnešioja.

Ne visiems tai priimtina, bet moterys, kurios tai daro, nėra turtingos moterys, kurios gyvena Beverli Hilse, jos tai daro dėl pinigų. Net Izraelyje diskutuojama, gerai tai ar ne. Nesileisiu į detales, bet žinau, kad proceso pabaigoje atsiranda nauja gyvybė. Du tėčiai yra labai laimingi, o moterims yra sumokama“, – pasakojo Y. Avni-Levy, su partneriu auginantis du vaikus.

Jųdviejų sūnus tokiu būdu gimė Mumbajuje, Indijoje, o dukra – Katmandu, Nepale.

„Įsivaizduokite, norėdamas tapti tėvu, turi pasiimti dviejų mėnesių atostogas, keliauti į nežinomą vietą ir laukti, kol iš palatos išėjęs gydytojas pasveikins tapus tėvu. Pusantro mėnesio ten praleidome be tėvų ar senelių pagalbos – du susirūpinę vyrai su pieno buteliukais ir daugybe klausimų. Tai nėra taip lengva“, – Y. Avni-Levy prisiminė savo pirmosios atžalos – sūnaus – gimimo istoriją.

Ankstesnės Y. Avni-Levy knygos taip pat paliečia nepatogias temas. Pirmąją, parašytą prieš daugelį metų, Y. Avni-Levy įvardija kaip gėjaus knygą.

„Ar galiu Lietuvoje sakyti „gėjus“? Ar po to jums reikės psichoterapijos? Ar tai leidžiama?“ – kalbėdamas apie savo kūrybą tikslinosi Y. Avni-Levy. Salei pradėjus juoktis, jis šyptelėjo: „Tada gerai, džiaugiuosi.“

Pirmoji Y. Avni-Levy knyga – drąsių istorijų kolekcija, taip pat pirmas tokio tipo kūrinys Izraelyje. Panašiu metu, kai pasirodė knyga, Y. Avni-Levy tapo Izraelio užsienio reikalų ministru – pirmuoju gėjumi ministru šalyje.

„Mano abi karjeros – ir diplomato, ir rašytojo – prasidėjo tais pačiais metais, 1994–1995-aisiais. Ir viskas buvo gerai. Su šeima buvo sudėtingiau“, – teigė Y. Avni-Levy.

Mama ir brolis pirmąją jo knygą bandė paslėpti, tikėjosi, kad niekas iš aplinkinių jos nepamatys ir nepaskaitys.

„Nenoriu prisiminti tų dienų“, – atviravo Y. Avni-Levy ir pridūrė, kad vyko procesas, kol šeimoje jis buvo priimtas. Be to, situacija kito visoje šalyje.

„1994-ųjų Izraelis labai skiriasi nuo šių dienų Izraelio. Dabar didžiuojuosi tuo, iš kur atkeliavau. Buvimas gėjumi nesukelia jokių problemų. Turime gėjų ministrą, jis turi vaiką, turime gėjų parlamente, tikiu, kad vieną dieną turėsime ir gėjų premjerą. Izraelyje tave vertina pagal tai, kas esi, o ne pagal tai, ką myli“, – pabrėžė Y. Avni-Levy.

Be rašymo gyventi negalintis ambasadorius papasakojo, kad ir persikraustęs į Vilnių pradėjo rašyti naują novelę.

„Kartais parašai ir kai perskaitai, kažką apie save sužinai, geriau save supranti. Kai rašau, negalvoju ir neplanuoju, nors kiti rašytojai turi darbotvarkę. Nežinau, ką parašysiu, viskas išplaukia iš pasąmonės“, – sakė Y. Avni-Levy.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.