Gyvenimas

2020.02.24 21:17

Tikrosios Užgavėnės – Plateliuose: čia ne tik blynai, bet ir šiupinys bei burtai netekėjusioms merginoms

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.02.24 21:17

„Skaniausi blynai – per Užgavėnes“, – portalui LRT.lt sako Daiva Vaškienė, Platelių amatų centre vedanti įvairias edukacijas apie krašto kulinarinį paveldą. Ji papasakojo, kodėl anksčiau merginos pešdavosi dėl kiaulės uodegos šiupinyje, ir pasidalijo burnoje tirpstančių mielinių blynų receptu.

Žemaitijos miestelį Platelius galima drąsiai tituluoti Užgavėnių sostine – čia ši šventė minima pagal visas senolių tradicijas ir trunka net dvi dienas: pirmadienį po miestelį vaikšto mažieji persirengėliai, vaikai, o antradienį – didieji.

Buvusiose Platelių dvaro arklidėse yra įsikūręs bene vienintelis šalyje Užgavėnių kaukių muziejus, kuriame keli šimtai įvairiausių medinių kaukių. Kai 1998 m. ekspozicija buvo įkurta, čia savo kaukes vežė ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos meistrai. Seniausios kaukės gamintos dar 19 a.

„Buvo ir dar senesnių, tačiau neišliko. Jos pagamintos naudojant medį, odą, kailį – į juos greitai įsisuka kandys ir sunaikina“, – pasakoja kai kurių ekspozicijoje esančių kaukių autorius, skulptorius ir restauratorius Antanas Vaškys. Jis ne tik gamina kaukes, bet ir gali ilgai apie jas pasakoti.

Be to, kelis dešimtmečius drožyba bei restauracija užsiimančio žemaičio rankose gabalas medžio kauke virsta vos per kelias valandas, tačiau jis kviečia į Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centrą, kur pabandyti pasigaminti medinę kaukę gali kiekvienas. Jis veda pamokėles, kuriose papasakoja, kaip susidraugauti su medžiu ir įrankiais.

Čia pat, tradicinių amatų centre, darbuojasi ir jo žmona Daiva Vaškienė. Ji veda įvairias edukacijas – moko lieti vaško žvakes, pinti iš popieriaus, velti iš vilnos ir padeda susipažinti su žemaičių kulinarijos paveldu. Edukacinė programa „Užgavėnių špuosa“ yra skirta būtent Užgavėnėms.

„Tiesa, daugelis sako, kad pagrindinis Užgavėnių patiekalas – blynai, bet Žemaitijoje ne mažiau svarbiu šios šventės valgiu laikomas šiupinys. Jis gaminamas per šventes, ypač per Užgavėnes, Kalėdas, taip pat per darbų pabaigtuves.

Tai sotus valgis, gaminamas iš įvairių kruopų, dažnai perlinių, pupų, žirnių, morkų, svogūnų, pjaustytų arba trintų bulvių bei lašinių ir kiaulienos (ausų, kojų, galvos). Žemaičiai per Užgavėnes jo prikirsdavo, nes kitą dieną prasidėdavo pasninkas“, – pasakojo D. Vaškienė.

Beje, ji primena ir seną tradiciją – neretai į dubenį su šiupiniu įmesdavo ir kiaulės uodegą, netekėjusi mergina, kuri pirma išsitrauks tą uodegą, ištekės. „Kovos net vykdavo prie stalo. Iš čia ir posakis – rinkosi mergelė prieš vestuves, o išsirinko kiaulės uodegą. Tai ir sakome vyrams, kad nebūtų kiaulės uodegos, o puoselėtų savo moterį“, – su šypsena pasakoja ji.

Vis tik viena populiariausių pramogų Platelių tradicinių amatų centre, pasak D. Vaškienės, mielinių blynų kepimas.

Su portalu LRT.lt D. Vaškienė pasidalijo mielinių blynų receptu.

Reikės:

– 1 l pieno;

– 2 kiaušinių;

– žiupsnelio druskos;

– pusės nedidelio puodelio ar 4–5 valgomųjų šaukštų cukraus (jei įbersite per daug cukraus, blynas pradės svilti, tad cukraus reikia tik šiek tiek, kad mielės iškeltų tešlą);

– mielių (D. Vaškienė naudoja sausas mieles, kurių pakelyje yra 11 g);

– apie 1,5 kg miltų.

Kaip gaminti

„Sakoma, kad tik storai gaspadinei gaunasi stori blynai. Kadangi esu apvali, tai ir mano blynai stori. Be to, papildomo skonio suteikia meilė, o blynai tokie skanūs niekada nebūna, kaip tie, kepami per Užgavėnes“, – su šypsena portalui LRT.lt pasakoja D. Vaškienė.

Ji pasakoja, kad visas sudėtines dalis reikia sumaišyti, tačiau miltų geriau dėti kiek daugiau, kad tešla būtų kiek tirštesnė, nei įprastai būna blynų tešla.

„Kad su šakute maišant jau būtų kiek sunkiau. Išmaišytą tešlą palikite maždaug pusantros valandos, kad iškiltų. Prieš kepdami tešlą dar kartą su šakute išmaišykite, palyginkite iškilimus ir palikite dar 10 min. pastovėti. Per tą laiką galėsite pasiruošti keptuvę, susirasti aliejų ir lėkštę blynams“, – vardija D. Vaškienė.

Šaukštą, kuriuo tešlą dėsite į keptuvę, ji pataria pamirkyti aliejuje ar vandenyje, kad tešla prie šaukšto nepriliptų ir būtų patogiau kepti.

Anot D. Vaškienės, pagal tradicijas per Užgavėnes visi Platelių gyventojai persirengdavo ir eidavo pas žmones prašinėti šiupinio, blynų ar kiaušinių. Neretai būdavo vaidinamos vestuvės, tad būdavo ir nuotaka su jaunikiu. Žemaičiai taip pat neapsieidavo be Lašininio ir Kanapinio kovos, o vakare visi susirinkdavo į „Ubagų balių“, smagiai atšvęsdavo, Morę sudegindavo ir žiemą išvarydavo.

Pažintinę kelionę žurnalistams organizavo „Keliauk Lietuvoje“ . Įtakos turiniui tai neturėjo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt