Gyvenimas

2020.02.23 18:25

Neįtikėtinos lietuvio kelionės į Černobylio zoną – lankėsi 70 kartų, buvo įsirengęs butą, žvejojo

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2020.02.23 18:25

Nemažai žmonių domėtis Černobyliu pradėjo tik pažiūrėję taip pat pavadintą serialą. Tačiau ne publicistas, keliautojas Šarūnas Jasiukevičius. Jis ten vyksta jau daugybę metų ir iš viso yra lankęsis apie 70 kartų. Pripetėje vyras net buvo įsirengęs butą, organizuoja ekskursijas, o įspūdžius bei nuotraukas suguldė į knygą.

Vilniaus knygų mugėje per savo knygos, pavadintos „Černobylis“, sutiktuves Š. Jasiukevičius pasakojo, kad pirmą kartą katastrofos zonoje lankėsi nelegaliai. Nors tuo metu jau buvo organizuojamos ekskursijos į šią zoną, vienai Ukrainos agentūrai nusiuntęs sąrašą su norimais aplankyti objektais, Š. Jasiukevičius gavo atsakymą, kuriame pusė jų buvo išbraukta. Tada keliautojas nusprendė, kad ten teks vykti be leidimo. Dabar Š. Jasiukevičius į Černobylį vyksta legaliai, bet randa būdų, kaip „susitarti“ su teritoriją saugančiais pareigūnais ir nuklysti ten, kur patekti negalima.

Į knygos sutiktuves Š. Jasiukevičius atsinešė ir radiacijos matuoklį – dozimetrą, tiesa, sugadintą. Pasak Š. Jasiukevičiaus, prietaisas sugedo, nes gavo 100 tūkst. kartų didesnę radiacijos dozę negu gali išmatuoti.

Keliautojas prisipažino, kad dozimetrą sugadino, kai per vieną kelionę aparatą padėjo ant per Černobylio avariją dirbusio gaisrininko batų, paliktų Pripetės ligoninės rūsyje. Ši vieta, pasak Š. Jasiukevičiaus – bene radioaktyviausia vieta Černobylio zonoje. Už ją pavojingesnis tik 1986-aisiais sprogęs reaktorius.

Ne vienerius metus į Ukrainą pasivaikščioti po buvusios katastrofos vietą vykstantis Š. Jasiukevičius yra sugalvojęs ir terminą – radiofilai. Tai – žmonės, kurie eina ten, kur daug radiacijos.

„Vieni neigia radiaciją, nes nėra organų, kuriais žmogus gali ją pajausti. Tokie žmonės sako, kad radiacija yra išgalvota. Kita žmonių kategorija – jie neneigia radiacijos, bet sako, kad ji jiems nekenkia. O dar kiti mano, kad radiacija jiems netgi suteikia galių“, – Knygų mugės LRT salėje pasakojo Š. Jasiukevičius.

Iš tiesų, radiacijos negali nei pajausti, nei užuosti, o jei burnoje atsiranda keistas skonis ar nosį kutena nepažintas kvapas, tai, pasak Š. Jasiukevičiaus, reiškia, jog žmogus jos gavo tiek, kad šaukštai po pietų.

„Ne be reikalo visa zona aptverta, saugoma ir žmonių ten neįleidžia. Turistų maršrutas – tik sąlyginai švariose teritorijose. Be to, reguliariai matuojama ar vėjas iš naujo neatnešė radiacijos“, – teigė Š. Jasiukevičius.

Išvykdami iš zonos turistai turi pereiti per skenerį, rodantį radiacijos lygį ir įsitikinti, kad jos negavo per daug. Per Š. Jasiukevičiaus keliones buvo tik du atvejai, kada išvykstant skeneris ėmė pypsėti. Sykį vienam žmogui radioaktyvus gabaliukas buvo prilipęs prie bato, tačiau nuplovus specialiu skysčiu pavojaus neliko. Antras atvejis baigėsi kiek kitaip.

Prie supypsėjusio skenerio žmogus nusipurtė, o kai bandė pereiti antrą kartą, jokio signalo nebebuvo. Š. Jasiukevičius prisiminė, kad tada darbuotojai visą grupę keikė keliaaukščiais keiksmažodžiais. Juk tai reiškė, kad nuo žmogaus nukritęs radioaktyvus gabaliukas liko kažkur jų kabinete.

Į Pripetę ir Černobylio zoną Š. Jasiukevičius vyksta ir su grupėmis, ir vienas. Ilgiausiai zonoje vienas jis yra praleidęs savaitę. Teritorijoje, į kurią galima patekti tik gavus leidimą, Š. Jasiukevičius yra daręs daugybę nelegalių dalykų.

Vienas iš įsimintiniausių – Pripetės daugiaaukštyje įsirengtas butas. Pasak keliautojo, Pripetės mieste dauguma daugiabučių buvo pastatyti nekokybiškai, tad sienos jau seniai byrančios, o stogai kiauri. Bet yra ir daugiabučių, kurie atsilaikė prieš laiką. Viename tokių Š. Jasiukevičius ir buvo apsigyvenęs – atsitempė baldų, užsikabino spyną.

„Likvidatoriai turėjo visus baldus išmesti per langus. Bet kai kurie savo darbą atliko blogai. Todėl perėjęs vieną aukštą galėjau susirinkti visus reikalingus baldus“, – pasakodamas neįtikėtinas istorijas iš Černobylio juokėsi Š. Jasiukevičius.

Kita ne mažiau intriguojanti veikla teritorijoje, kur jau 30 metų draudžiama medžioti ir bujoja laukinė gamta, – žvejyba. Š. Jasiukevičius juokavo laukęs, kol užkibs tos didžiulės žuvys, gyvenančios užterštuose vandenyse, apie kurias kuriamos legendos. Nepavyko, tačiau žvejyba įsiminė, mat Š. Jasiukevičius ne tik sugebėjo gauti vietinių pareigūnų leidimą, bet kai kurie prie tokios veiklos ir patys prisijungė.

Š. Jasiukevičius Černobylyje buvo tiek kartų, kad pareigūnai jį jau atpažįsta, o pasienio poste juokais klausia, kodėl vis rodo lietuvišką pasą ir neišsiima ukrainietiško. Žinodamas, kad yra toli gražu ne vienintelis toks dažnas Černobylio zonos lankytojas, 2015-aisiais jis ten pradėjo įdomią tradiciją.

Viename apleistame troleibuse, kurį lanko turistai nelegalai, Š. Jasiukevičius paliko sąsiuvinį, kuriame užrašė kvietimą pasirašyti ir prisistatyti kitus keliautojus. Kai sugrįžo po trijų mėnesių, rado apie 10 įrašų, o kai paskutinį kartą Černobylyje lankėsi pernai lapkritį, teko pakeisti jau ketvirtą prirašytą sąsiuvinį.

Kas Š. Jasiukevičių taip traukia į teritoriją, kur slypi tūkstančius skaudžiai palietusios katastrofos šaknys? Keliautojas sako, kad kas kartą ten randa vis ką nors naujo. Pavyzdžiui, neseniai jis sužinojo, kad elektrinės teritorijoje aptiktas tikrasis robotukas, valęs sprogusio reaktoriaus stogą, nors iki tol buvo manoma, kad jis išvalytas ir stovi muziejuje. Tad kaip gi nenuvyksi pažiūrėti?

LRT.lt primena, kad iš naujo Černobylio istorija plačiai prisiminta po to, kai HBO televizija sukūrė didžiulio populiarumo visame pasaulyje sulaukusį ir prestižinių „Emmy“, „Auksinių gaublių“ ir kitų apdovanojimų pelniusį miniserialą „Černobylis“, kuris buvo filmuotas ir Lietuvoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt