Šveicarijos Alpėse esanti Jungfrau viršukalnė dažnai vadinama aukščiausiu Europos stogu. Tiesa, norint į ją patekti nereikia nei ledo kirtiklio, nei virvių – ją galima pasiekti traukiniu. Jungfrau kalno viršūnėje įkurta aukščiausiai Europoje esanti traukinių stotis.
Kelionė traukiniu po snieguotą Alpių regioną prasideda pajudėjus garsiosios kalnų trijulės link: Eigerio, Mioncho ir Jungfrau. Nuo Šveicarijos sostinės Berno iki „Jungfraujocho“ geležinkelio stoties – maždaug 80 kilometrų. Krumpliaratis traukinys kelionės pabaigoje pakyla į 1,4 tūkst. metrų aukštį.
Traukinio konduktorius Kurtas Klossneris sako, kad šis maršrutas – jo mėgstamiausiais. Didelė jo dalis eina kiaurai per Eigerio ir Mioncho kalnus 20 a. pradžioje iškastu tuneliu, kurio statyba truko net 16 metų.
„Net ir šiandien jis mane stebina. Jis natūralus: jokio cemento, vien tik uolos. Matyti išgręžtos skylės, į kurias buvo dedama dinamito”, – apie tunelį laidoje „Euromaxx“ pasakoja traukinio konduktorius.
Jungfrau stotis pasiekiama po pusvalandį trunkančios kelionės. Tai – aukščiausiai virš jūros lygio esanti geležinkelio stotis Europoje. Ji įrengta kalno viduje, 3,454 metrų aukštyje, o Jungfrau traukinys keleivius vežioja nuo 1912 metų.
Be to, kad tai aukščiausiai esanti geležinkelio stotis, iš jos atsiveria nuostabiausias vaizdas: snieguotos Šveicarijos Alpių viršukalnės ir Alečo ledynas. Tai – didžiausias Alpių ledynas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
„Mintis nutiesti iki čia geležinkelį ir dabar man atrodo beprotiška. Andreas Wysas man pasakojo, kad prieš daugiau kaip šimtą metų dėl ypač sudėtingų statybos sąlygų ji atrodė dar beprotiškesnė. Jis čia dirba jau 30 metų ir apie Jungfrau geležinkelį bei jo istoriją žino viską. Jis man papasakojo, kokia pavojinga buvo šio geležinkelio statyba. Statybų metu žuvo 30 darbininkų“, – pasakoja K. Klossneris.
Kaip vyko geležinkelio statyba, pasakoja „Jungfraujoch“ technikos direktorius Andreas Wyssas: „Vienas darbininkas trenkdavo į grąžtą, kitas pasukdavo jį 45 laipsnių kampu, tada vėl trenkdavo į grąžtą ir taip toliau, kol uoloje išgręždavo 80-ies centimetrų skylę. Kai skylė būdavo pakankamai gili, prikišdavo į ją dinamito ir susprogdindavo.”
Ant Jungfrau kalno oras nenuspėjamas. Vidutinė temperatūra čia – aštuoni laipsniai šalčio.
„Jaučiuosi kaip karalius, – šypteli A. Wyssas, atvykęs į aukščiausiai esančią Europos geležinkelio stotį. – 3,5 tūkst. metrų aukštyje iš tikrųjų esi virš visos Europos. Tokiomis atšiauriomis sąlygomis – spaudžiant šalčiui ir pučiant vėjui – atrodo, kad esi už poliarinio rato. Čia reikia storos odos ir šiltų pirštinių.”
Kur kas jaukiau netoliese esančiame restorane „Crystal“. Jame galima užsisakyti tradicinį šveicarišką fondiu – lydyto sūrio, į kurį mirkoma duona arba daržovės. Ant Jungfrau kalno esantiems trims restoranams ir barui vadovauja Raineris Hofferis. Kasmet dėl vienos dienos ekskursijos traukiniu čia atvažiuoja per milijoną turistų.
„80 procentų lankytojų atvyksta iš Azijos, Artimųjų Rytų, Indijos ir Kinijos. Drąsiausieji užsisako sūrio fondiu. Dauguma jau būna apie jį girdėję, bet dažnas vis tiek nustemba jį pamatęs, ypač turistai iš Japonijos. Didelis puodas karšto sūrio japonams atrodo keistas patiekalas”, – šypteli R. Hofferis.
Visas pasakojimas – vaizdo įraše
