Gyvenimas

2020.02.20 21:29

Daktaras Unikauskas: jei 37-erių jaučiatės taip, kad norite eiti į pensiją, jums – lėtinis nuovargis

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.02.20 21:29

Net jumyse snaudžiantys ir iš pažiūros nieko blogo nedarantys virusai gali pakenkti, pavyzdžiui, sudaryti sąlygas lėtiniam nuovargiui pasireikšti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, kad ląstelės niekada neleis jų užvaldyti virusams, iki kol mes patys to jiems neleisime.

Gali atrodyti, kad iš išorės esate sveiki, tačiau nutinka taip, kad atsikėlę ryte jau jaučiatės pavargę, o kava situacijos nepagerina. Visą dieną negalite rasti jėgų eiliniams darbams nuveikti ir nuolat jaučiatės taip, tarsi būtumėte rūke. Tenka pripažinti – jums lėtinis nuovargis, sako A. Unikauskas.

„Paprastai lėtinio nuovargio sindromas apibūdinamas taip: priežastis nežinoma, fiziniai pratimai būklę pablogina, prastas miegas, kuris savijautos taip pat nepagerina, ir nuolatinis nuovargis. Nėra jokių tyrimų, kuriais galėtume tai patvirtinti, kaip ligą. Neretai žmonės ima gerti daugybę papildų, bet efekto tai neduoda“, – aiškina gydytojas.

Kad žinotumėte, ką daryti, pirmiausia reikėtų išplėsti lėtinio nuovargio simptomų sąrašą:

– nuovargis,

– bloga atmintis,

– perštinti gerklė,

– gali būti padidėję pažandiniai limfmazgiai,

– sąnarių skausmas,

– galvos skausmas,

– miegant nepailsima,

– visiškas išsekimas.

Priežasčių, kodėl atsirado lėtinis nuovargis, gali būti daug, tačiau yra dvi pagrindinės priežastys, lemiančios šią būklę. Viena iš jų – latentiniai, t. y. snaudžiantys, virusai. Šie virusai, daktaro teigimu, ligos nesukelia, tačiau vis tiek mums padaro daug žalos.

„Virusai iš esmės nėra gyvas sutvėrimas. Tai maišelis, kuriame yra genetinė informacija. Kad virusas atgytų ir galėtų daugintis, jis turi panaudoti ląstelę, o kad galėtų tai padaryti, ląstelė turi tai virusui leisti“, – pasakoja profesorius.

Epštein-Baro virusą turi 90 proc. mūsų žemės planetos žmonių. Jis mumyse snaudžia, laukia savo valandos ir iš gilaus miego pabunda esant lėtiniam stresui ir netinkamai mitybai.

Pasak A. Unikausko, šiaip ląstelė niekada neleis to padaryti, tačiau jeigu esame nusilpę, imuninė sistema nebepajėgi mūsų apsaugoti – virusas ima naudoti ląstelės resursus, kad galėtų daugintis, apsilanko ir pas kitas ląstelės ir taip plinta.

„Kalbant apie lėtinį nuovargį, pirmiausia turime paminėti Epštein-Baro virusą – tai infekcinė mononukleozė. Šis virusas žymimas EBV raidėmis ir priklauso herpes virusų šeimai. 90 proc. mūsų žemės planetos žmonių turi šį virusą, o jis mumyse snaudžia, laukia savo valandos ir iš gilaus miego pabunda esant, visų pirma, lėtiniam stresui ir netinkamai mitybai.

Lėtinio nuovargio trijulė: prastas miegas, nė lašo jėgų ir skendėjimo rūke jausmas

Sakėme daug kartų – kad organizmas galėtų atsispirti priešams, jis turi visų medžiagų gauti pakankamai. Jis turi gauti vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų – tada jis galės atsispirti visiems mikrobams, kurie jį puola“, – pabrėžia daktaras.

Vienas iš negalavimų, kurį šis pabudęs virusas sukelia, yra lėtinis nuovargis, nors tipiškų infekcijos požymių nebūna.

„Jeigu mes pradedame jausti lėtinį nuovargį, mums senka energija, mes nieko nebenorime. Sulaukę 37 metų jau norime eiti į pensiją, kad niekas mūsų nejudintų. Nelieka jėgų net rėkti ant sutuoktinio – tik džiaugiamės, kad dar pajėgiame kvėpuoti“, – situaciją apibūdina A. Unikauskas.

Šiuo atveju, anot mediko, gali padėti du dalykai: vitaminas D ir cinkas. Apskritai, jeigu cinko jūsų organizmui užtenka, jis neleidžia pasireikšti Epštein-Baro virusui – cinko trūkumas nėra gerai.

Cinko gausu žirniuose, pupelėse, mėsoje, riešutuose, moliūgų ir saulėgrąžų sėklose, kiaušiniuose, avokaduose, raugintuose pieno produktuose, žuvyje, tad pasistenkite valgyti šių produktų. O kad nepaskatintumėme snaudžiančio viruso pabusti, dar būtų labai pravartu rasti sau tinkamą būdą stresui valdyti ir pasirūpinti, kad maistas būtų kokybiškas, pataria laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

Kokia bebūtų jūsų lėtinio nuovargio priežastis, sprendimas panašus: atidžiai rinkdamiesi, ką dedate į burną, pagerinsite ir savo kūno būklę, ir savo savijautą.

Kita lėtinio nuovargio priežastis – atsparumas insulinui. Jei nuolat valgome bloguosius angliavandenius, tai didina insulino kiekį kraujyje. Ląstelės insulinui priešinasi, o šis taip pat neatlieka savo darbo – cukraus kraujyje perteklius verčiamas į riebalus, o kadangi ląstelės nepriima maisto medžiagų, žmogus pavargęs ir alkanas, o toks būdamas su dar didesniu azartu valgo saldumynus. Sukuriamas ydingas ir sveikatai pavojingas uždaras ratas.

Kaip žinoti, ar esate atsparus insulinui?

– Jeigu pažiūrite žemyn ir vietoje savo kojų matote pilvą, yra tikimybė, kad jūs atsparus insulinui.

– Jeigu 3–4 val. negalite išbūti nevalgę – jūs greičiausiai atsparus insulinui.

– Jeigu jums norisi saldumynų – esate atsparus insulinui.

– Jeigu pavalgę norite ko nors saldaus – jums atsparumas insulinui.

„Ryšys tarp atsparumo insulinui ir nuovargio yra tas, kad jūsų ląstelės badauja, joms trūksta degalų, ypač smegenims, dėl to jūs pavargę, neturite jėgų mąstyti, negalite susikoncentruoti“, – kalba profesorius.

Kad išspręstumėte tokią situaciją, kurį laiką valgykite vien baltyminį maistą su daržovėmis – jokio cukraus, jokių angliavandenių.

„Pažiūrėkite, kaip jausitės – greičiausiai padaugės energijos. Kokia bebūtų jūsų lėtinio nuovargio priežastis, sprendimas panašus: atidžiai rinkdamiesi, ką dedate į burną, pagerinsite ir savo kūno būklę, ir savo savijautą. Gyventi su nuovargiu ir toliau ar mažais žingsneliais nuo jo tolti – spręsti teks tik jums patiems“, – sako daktaras.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Lėtinio nuovargio trijulė: prastas miegas, nė lašo jėgų ir skendėjimo rūke jausmas