Gyvenimas

2020.02.14 15:12

Vasario 16-ąją – istorijos pamoka su muzika ir be vadovėlių

LRT.lt2020.02.14 15:12

Ar iš tiesų vienas iš 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų pramiegojo istorinę akimirką ir ant dokumento pasirašė tik kitą dieną? Kiek iš viso buvo Nepriklausomybės akto nuorašų? Ar visuose juose surašytas vienodas tekstas? Atsakymus į šiuos ir kitus intriguojančius Lietuvos istorijos klausimus galima bus sužinoti pramoginėje istorijos pamokoje-koncerte.

Į pamoką-koncertą „Mūsų šalies šventė – Vasario 16-oji“ Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją kviečia renginio organizatoriai „Compensa“ koncertų salė ir Vilniaus miuziklo mokykla, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vaikams iki 12 metų renginys – nemokamas.

„Brandinome renginio idėją ir galvojome, kaip Vasario 16-ąją švęsti kitaip – be skambių politikų kalbų ir ilgų istorinių diskusijų, norėjosi, kad renginys būtų patrauklus visai šeimai – ir vaikams, ir suaugusiesiems. Taip kilo švietėjiško turinio renginio idėja – istorijos pamoka-koncertas“, – pasakojo renginio idėjos bendraautorė ir organizatorė aktorė ir dainininkė Ingrida Žiliūtė. Ji kartu su Inovatyviausio socialinių mokslų mokytojo vardą pelniusiu Algiu Bitautu yra ne tik šio unikalaus renginio sumanytojai, bet ir vedėjai.

„Nors renginys ir pramoginis, tačiau jo turinys – švietėjiškas. Istorijos pamokoje mokiniais pasijus ne tik vaikai ir jų tėveliai, bet ir scenoje pasirodysiantys atlikėjai. Žinomiems mūsų dainininkams mokytojas Algis Bitautas yra parengęs įdomių istorinių klausimų apie Vasario 16-ąją. Mokslų daktaras paklausinės, ką jie žino ne tik apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, bet ir Nepriklausomybės akto signatarus, jų gyvenimą, – intrigavo renginio vedėja I.Žiliūtė. – Šios renginio dalies tikrai nerežisuosime – visi kartu matysime, kaip atikėjai išsisuks atsakydami – ar tikrai yra gerai išmokę istorijos pamokas.“

Renginio vedėjai ketina pateikti ir labai netikėtų klausimų, į kuriuos atsakymų greičiausiai nerastume nė viename istorijos vadovėlyje. Pavyzdžiui, kuris iš 20 Nepriklausomybės akto signatarų pramiegojo istorinę akimirką ir ant Lietuvai svarbaus dokumento pasirašė tik kitą dieną? Kodėl skiriasi signatarų parašų rašalo spalva?

„Nesu istorijos profesorius, bet manau, kad Lietuvos istoriją išmanau neblogai, – svarstė renginyje koncertuosiantis dainininkas Česlovas Gabalis. – Gerai prisimenu mano kartai tekusius išbandymus ir istorinius įvykius, turiu su kuo lyginti gyvenimo pokyčius, tad suvokiu tokių datų, kaip Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji svarbą. Mielai dalyvauju šioms šventėms skirtuose renginiuose. Turiu prisipažinti, kad dainos juose skamba jausmingiau.“

Vilniaus Taikos progimnazijos etikos ir istorijos mokytojui Algiui Bitautui šis renginys taip pat yra naujas iššūkis – pedagogas taps ne tik istorijos pamokos, bet ir koncerto vedėju.

„Šventės sumanytojai ieškojo mokytojo, kuris nepabūgtų didesnės nei 30 mokinių auditorijos, – juokėsi A.Bitautas, kuriam norėjosi netradiciškai pažvelgt į ugdymo procesus, surasti įdomesnių žinių perteikimo formų. – Žinoma, esu skaitęs paskaitas ir didesnei auditorijai, tačiau kartu su muzikantais ir dainininkais vesti pamokos dar neteko. Jaučiuosi tarsi mokytojas-influenceris“.

Mokytojas įsitikinęs, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi pagrindinių istorijos žinių, tačiau daugelis tik yra primiršę. „Tai bus tarsi žinių supurtymas gerąja prasme – kartu ir būdas į istoriją pažvelgti kitaip. Rengdamasis renginiui atnaujinau ir savo žinias, stengiausi atrasti įdomesnių faktų, primirštų įvykių ar datų“, – pasakojo mokslų daktaro disertaciją apsigynęs mokytojas.

„Labai įdomus faktas, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto tekstas, paskelbtas 1918 metais „Lietuvos aide“ nesutampa su kitais egzemplioriais. Kodėl? – svarstė mokytojas. – Daug ko nežinome ir apie signatarų šeimas, jų likimus. Skaičiau, kad Nepriklausomybės akto signataras Stanislovas Narutavičius turėjo brolį Gabrielių, kurio gyvenimo istorija pasuko kita kryptimi – į Lenkiją. Ten 1922 m. jis netgi buvo išrinktas šalies prezidentu. Tiesa, jo likimas tragiškas, nes po dviejų prezidentavimo dienų Gabrielius Narutowiczius buvo nušautas lenkų nacionalisto.“

Pedagogas priminė, kad kalbėdami apie Vasario 16-ąją dažniausiai minime tik 1918-ųjų metų Nepriklausomybės aktą, tačiau yra ir dar vienas nepriklausomybės dokumentas – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija. Ji buvo pasirašyta ir 1949 m. vasario 16-ąją. Tuomet dokumentą pasirašė tik 8 signatarai. Ar žinome, kas jie?

Į mokytojo Algio Bitauto parengtą interaktyvų protų mūšį galės įsitraukti ir žiūrovai – visiems norintiems dalyvauti istorijos žinių iššūkyje bus išdalintos anketos, o klausimus dalyviai patogiai matys salės ekranuose.

Pramoginio renginio forma taip pat simboliška – dvi pamokos po 45 minutes. Abiejų renginio dalių pabaigas paskelbs mokyklinis skambutis.

Koncerte žymiausias tautiškumą puoselėjančias lietuviškas dainas atliks populiarūs atlikėjai kartu su vaikais, tarptautinių bei nacionalinių konkursų laureatais. Scenoje pasirodys Monika Marija, Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius, operos solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius, sopranas Viktorija Miškūnaitė, Paulina, Ingrida Žiliūtė, Agnė Sabulytė, Teodoras Lipčius ir Saulius S.Lipčius (liutnia), nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus mokinė Elzė Sadauskaitė (ištrauka iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas, choreografė L.Puodžiukaitė-Lanauskienė), Vilniaus miuziklo mokyklos mokinės „Dainų dainelės“ laureatė Rusnė Savickaitė, Atėnė Načajūtė, Milana Gabrilavičiūtė, Elzė Stakauskaitė, Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos jaunių choras „Cantica“ (vadovė D.Mikienė) ir kiti.

Vasario 16-osios istorijos pamoka – ne tik įdomi ir linksma, bet ir saldi šventė, kurioje galima bus įsigyti skanėstų su tautine atributika.