Iš Niujorke vykusios Vestminsterio šunų parodos, laikomos viena prestižiškiausių pasaulyje, sugrįžo Kauno „Tauro Kennel“ veislyno įkūrėja bei savininkė Janita Januškauskaitė-Plungė, kurios bišonai neliko nepastebėti ir pateko tarp dešimties geriausių savo veislės atstovų. „Patekome tarp pasaulio elito“, – portalui LRT.lt su šypsena sako ji.
Besidžiaugdama savo augintinių pasiekimais, ji patikina, kad vien jau patekimas į seniausią pasaulio parodą, rengiamą nuo 1877-ųjų, yra daugelio veisėjų svajonė ir didelis įvertinimas.
Parodoje gali dalyvauti tik 3000 pačių geriausių ir tituluočiausių keturkojų iš viso pasaulio, kurie yra apdovanoti Amerikos čempiono titulu ir yra laimėję Amerikoje „Best in Show“ arba „Best in Group“ titulus.
Labai ribojamas ir kiekvienos veislės atstovų skaičius, pavyzdžiui, parodoje galėjo dalyvauti tik 36 bišonai, Maltos bišonų – vos 12. Be to, kiekvienas dalyvaujantis šuo turi būti tapęs Amerikos čempionu.
„Lietuvoje iškovoti titulą lengviau – kartais ringe pasirodo vos pora šunų, tad ir konkurencija dažnai būna mažesnė. JAV – kita sistema. Kad taptum čempionu ringe reikia pasirodyti ne kartą ir nurungti konkurencingą kiekį varžovų. Jei parodoje per mažai dalyvių, taškai neskiriami.
Todėl daugelis šeimininkų Vestminsterio parodai savo šunis pradeda ruošti dar prieš metus, keturkojai kone kas savaitę dalyvauja įvairiose parodose ir renka taškus, o norint dalyvauti Vestminsterio parodoje, šunį užregistruoti reikia dar lapkritį, likus keliems mėnesiams iki parodos“, – pasakoja J. Januškauskaitė-Plungė.
Anot jos, profesionalių veisėjų bei kinologų visiškai nestebina ir tai, kad ruošdami savo šunis parodai daugelis šeimininkų išleidžia šimtus tūkstančių JAV dolerių. Tokia Amerikos kaina ir ten tai yra visiškai įprasta suma, pastebi veislyno savininkė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad daugelis žmonių, ypač Lietuvoje, dar nesuvokia, ką iš tiesų reiškia paruošti šunį tokiai parodai: „Pas mus daugelis dar klaidingai mano, kad veisėjai ir kinologai yra kone turgaus prekeiviai, pardavinėjantys šuniukus. Taip tikrai nėra – užauginti čempioną, juolab pasaulio, yra milžiniškas darbas, reikalaujantis labai daug žinių ir laiko. Paroda yra žaidimas, o išveisti gerą šunį – menas.
Šuniukai jau nuo gimimo yra ruošiami, jiems taikomas specialus režimas, dietos, jie yra treniruojami treniruočių stovyklose, jiems taikoma kineziterapija ir pan. Galima sakyti, kad jie yra sportininkai. Dar didesnis menas – užauginti tokį šunį, kuris galėtų varžytis didžiausiuose pasaulio ringuose ir būtų priimtas tarp 3000 geriausių pasaulio šunų, kuriems leidžiama pasirodyti Vestminsteryje bei patektų tarp dešimties geriausių savo veislės atstovų pasaulyje. Tuo užsiimti gali tik visiški entuziastai, negailintys nei energijos, nei laiko, nei finansinių investicijų.“
Tačiau J. Januškauskaitė-Plungė į prestižinę parodą vyko ne tik pasižvalgyti, bet ir pristatyti du šunis iš Lietuvos – garbanotąjį bišoną Tauro Misoko (dukart pasaulio, 50-ies šalių čempioną) ir Maltos bišoną Tauro Thunder (50-ies šalių čempioną). Abu šunys – taip pat ir Amerikos čempionai.
„Taigi ėjome kautis su pačiais geriausiais pasaulyje ir patekome į dešimtuką geriausių šunų, kuriuos galima vadinti elitu. Esame labai patenkinti – tai beprotiškai didelis įvertinimas“, – džiaugsmo neslepia pašnekovė.
Ir nors pergalė tokioje parodoje atrodo labai saldi, daugelį metų parodose savo šunis pristatanti moteris pastebi, kad paprastai aukščiausius apdovanojimus susišluoja amerikiečių augintiniai – dalyviams iš kitų šalių laimėti beprotiškai sudėtinga, net jei jie ir yra pranašesni.
„Natūralu, kaip kokios nors sporto šakos Lietuvos čempionate negali laimėti atletas iš Kinijos, taip ir JAV rengiamoje parodoje iš užsienio atkeliavę keturkojai į aukščiausius apdovanojimus praktiškai nepretenduoja, bet svajoti apie pergales galime, o ir dažnai jos išsipildo“, – priduria ji.
