Gyvenimas

2020.02.14 05:30

Psichiatras nepaguodė: jei neturite antrosios pusės, vienatvė vis tiek pavys

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.02.14 05:30

„Antrosios pusės trūkumą galima iš dalies kompensuoti kitomis veiklomis, bet partnerio niekas neatstos“, – portalui LRT.lt sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jis teigia, kad reikia atrasti aukso vidurį: nepulti į santykius su pirmu sutiktuoju, tačiau ir delsti iki 50-ies nereikėtų. 

– Sakoma, kad pasaulis sukasi dėl meilės. Kodėl taip trokštame sutikti savą žmogų ir neretai net labai intensyviai ieškome antrosios pusės? Pasiduodame savo prigimčiai ar visuomenės spaudimui?

– Tai susiję su pagrindiniais mūsų poreikiais. Žmogus – biopsichosocialinė būtybė, tad kito žmogaus artumas jam reikalingas dėl biologinių, psichologinių ir socialinių priežasčių. Nesvarbu, esate vaikas ar senjoras, šalia esantis žmogus teikia saugumo jausmą.

Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš svarbiausių laimės veiksnių yra ne pinigai ar socialinis statusas (kurie mums taip pat yra ganėtinai svarbūs), o būtent ryšys su kitais. Iš prigimties esame socialios būtybės, tad atskirti nuo grupės jaučiamės blogai.

Žinoma, bėgant laikui mūsų poreikiai keičiasi – mažam vaikui svarbiausia mama, suaugusiam žmogui reikia poros, partnerio, o senatvėje svarbus tampa ryšys su vaikais ir anūkais. Nors yra nemažai vienišų senolių, jų poreikis būti su kitais nė kiek nemažėja – jiems fiziškai ir psichologiškai svarbu, kad kažkas būtų šalia.

Taigi, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, tai vienas svarbiausių poreikių ir vertybių. Kai šis poreikis patenkinamas, jaučiamės laimingi, dažnai net neatsižvelgdami į kitas aplinkybes (darbą, draugus ar pan.).

Meilė turi kelias fazes, viena jų – įsimylėjimas. Apsikabinimai, buvimas kartu, romantika mums teikia labai daug džiaugsmo, o mūsų organizme išsiskiria endorfinai, kuriuos dažnai liaudiškai vadiname laimės hormonais. Dėl to mus užlieja ramybė, pasitenkinimas. Todėl įsimylėjėliai paprastai būna laimingi, vaikšto susikibę už rankų ir koronavirusas ar kitos aktualijos jiems mažai terūpi.

Beje, tyrimai rodo, kad daugelyje neturtingų šalių žmonės yra daug laimingesni nei kraštuose, kurių gyventojai materialiai apsirūpinę ir gali daugiau sau leisti. Dažnai jie yra vienišesni už tuos, kurie patiria nepriteklių, tačiau gyvena šeimose ir bendruomenėse, kur žmogiškas ryšys daug glaudesnis.

Taigi siūlyčiau atrasti aukso vidurį – nepulti į santykius su pirmu pasitaikiusiuoju, tačiau ir delsti iki 50-ies nereikėtų.

– Ar darbas, kolegos, draugai, aktyvus laisvalaikis, skirtingi pomėgiai, augintinis ir pan. gali kompensuoti artimo žmogaus stygių?

– Visi išvardyti dalykai yra geriau nei žiūrėjimas per langą ir mintys apie vienatvę. Tačiau antrosios pusės niekas neatstos. Galima dangstytis darbu ir bandyti nukreipti savo mintis, galima dirbti iki 20 ar 21 val., tačiau vis tiek kažkada teks sugrįžti į tuščius namus.

Galima suplanuoti susitikimų su draugais, savaitgalio išvykų ar kitokios veiklos, tačiau ateis Kalėdos ar Valentino diena ir mintys apie antrąją pusę vis tiek pasivys. Reikia pripažinti, kad nuo daug ko galima pasislėpti, tačiau ne nuo savęs. Anksčiau ar vėliau vienatvė išlenda.

Tarkime, ir vienišai mamai pakelti vienatvę lengviau nei moteriai, kuri yra visiškai viena. Kiti ryšiai gali palengvinti vienatvės jausmą, tačiau visiškai jo nepanaikina.

Šiais laikais santykius dažniausiai griauna ne kas kitas, o socialiniai tinklai, pabėgimas į virtualų pasaulį.

– Vadinasi, tie, kurie sako, kad yra laimingi būdami vieni, jiems patinka prie nieko nesiderinti ir gyventi, kaip nori, apgaudinėja save ir aplinkinius?

– Tai – racionalizacija, normali mūsų psichologinė gynyba. Taip sakantys žmonės dažniausiai nesąmoningai stengiasi save ir aplinkinius įtikinti, kad jiems taip geriau. Be jos vienatvę ištverti būtų dar sunkiau.

Veikiausiai kiekvienas pažįstame žmogų, tikinantį, kad jam nereikia poros, tačiau vos tik atsiranda tinkamas partneris, užmezga santykius ir susituokia. Pabūti vienam nėra blogai, tačiau žmonės taip sutverti, kad geriausia jiems būti dviese.

– Minėjote, kad darbas, laisvalaikis ar draugai kažkiek gali padėti, o ką dar galima padaryti, kad vienatvės našta būtų lengvesnė?

– Kadangi, kaip ir sakiau, visa tai gali padėti, tačiau negali atstoti antrosios pusės, patarčiau tiesiog toliau jos ieškoti – kažkur pasaulyje ji tikrai yra, tik reikia surasti. Tačiau jei tiesiog lauksite princo ar princesės ant balto žirgo, galite ir nesulaukti. Kaip ir viskas gyvenime, antros pusės paieškos reikalauja pastangų.

Nesakau, kad turite bėgti ir užsiregistruoti pažinčių svetainėje, tačiau nepamirškite pasitempti. Svarbiausia – neapsileisti ir užkalbinti jums patikusį žmogų. Vyras galbūt turėtų būti žavus, flirtuoti, užkalbinti, į pasimatymą ateiti nešinas puokšte ir pan., moteris taip pat turi būti besišypsanti, išlikti paslaptinga ar pan. Tikrai atsiras artimų sielų.

Galima dangstytis darbu ir bandyti nukreipti savo mintis, galima dirbti iki 20 ar 21 val., tačiau vis tiek kažkada teks sugrįžti į tuščius namus.

– Tenka girdėti istorijų apie tai, kaip žmogus, ilgai neturėjęs poros, užmezga santykius su pirmu sutiktuoju. Kaip neapsigauti?

– Visos situacijos skirtingos. Būna žmonių, kurie nemoka būti vieni: vos tik su kuo nors išsiskiria, skuba susirasti naują partnerį. Kartais geriau pabūti vienam ir surasti tinkamą žmogų.

Tačiau neretai nutinka ir taip, kad ilgai vienas užsibuvęs žmogus, ypač vyresniame amžiuje, kitą žmogų sunkiau įsileidžia į savo pasaulį, kur yra nusistovėję įpročiai, tradicijos, tam tikros taisyklės, požiūris, mąstymas ir pan. Kuo vyresnis žmogus, tuo jam sunkiau prisitaikyti prie kito. Taigi, siūlyčiau atrasti aukso vidurį – nepulti į santykius su pirmu pasitaikiusiuoju, tačiau ir delsti iki 50-ies nereikėtų.

– Kokie žmonės lengviau išgyvena vienatvę? Galbūt, pavyzdžiui, introvertams lengviau nei ekstravertams?

– Iš tiesų, skirtingos žmonių grupės vienatvę toleruoja skirtingai. Jei kalbėtume apie jauno ir vidutinio amžiaus žmones – moterims lengviau būti vienoms nei vyrams, vyresni žmonės vienatvę ištveria lengviau nei jaunesni, vienturčiai – geriau nei užaugę didelėse šeimose.

Introvertams taip pat lengviau nei labai komunikabiliems ekstravertams. Iš tiesų atrodo, kad visi esame labai skirtingi ir individualūs, tačiau kai kurie principai galioja visiems.

– Neretai kalbame apie tai, kad žmonės paaukoja santykius dėl karjeros, kitų santykius apkartina tai, kad vienas iš partnerių skiria per daug laiko savo laisvalaikio pomėgiams. Kas griauna santykius, o kas padeda juos išlaikyti?

– Šiais laikais santykius dažniausiai griauna ne kas kitas, o socialiniai tinklai, pabėgimas į virtualų pasaulį. Juokauju, kad dabar meilužis dažniau yra ne kaimynas iš gretimo namo, o pasinėrimas į virtualią erdvę, kur realus bendravimas pakeičiamas nenatūraliu, pseudobendravimu. Tai yra šių laikų rykštė ir problema.

Kalbant apie kitas veiklas, čia puikiai tinka posakis, kad mylimieji žiūri ne vienas į kitą, o ta pačia kryptimi. Svarbiausia, kad sutaptų partnerių požiūriai, vertybės ir jie turėtų bendros veiklos.

Galbūt kažkas praleidžia daugiau laiko darbe, tačiau jo partneriui tai netrukdo, pora turi bendrų siekių, pavyzdžiui, įsirenginėja būstą ar ketina per atostogas pakeliauti, nerimauti nereikia. Jie vis tiek žiūri ta pačia kryptimi ir laiką kartu praleidžia prasmingai.

Normalu ir jei vyras skuba į krepšinį, žmona – į šokių pamokas, o susitikę jie pasikalba, pasidalija savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Čia, kaip ir daugelyje sričių, svarbu ne kiekybė, o kokybė.

Blogai yra tada, kai du žmonės nuolat būna kartu, tačiau apsikeičia keliomis nereikšmingomis frazėmis. Tokios poros paprastai stokoja dalykų, kurie juos sieja, bendrų siekių.

Beje, paprastai jaunesniame amžiuje meilė susijusi su žmonių poreikiu susilaukti palikuonių ir genetiniu vidurkiu. Tai reiškia, kad ieškome žmogaus, kuris mus papildytų, galbūt pasižymime kokia nors ypatybe ir ieškome tam tikra prasme priešingybės. Tačiau tai, kas mus žavi jauname amžiuje, vėliau gali tapti problema.

Pavyzdžiui, jei vienas žmogus yra aktyvus, o kitas pasyvus ar jei vienas yra linkęs veikti spontaniškai ir greitai, o kitam reikia daugiau laiko pasvarstyti ir pagalvoti, tikėtina, kad jiems lengva nebus. Viskas priklauso nuo to, kiek žmonės sugeba toleruoti ir gerbti partnerio būdą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš svarbiausių laimės veiksnių yra ne pinigai ar socialinis statusas, o būtent ryšys su kitais.

– Sakoma, kad meilė akla. Ar tikrai?

– Iš dalies. Pirmiausia žmones vertiname biologiniu lygmeniu – pagal tam tikrus išvaizdos, fizinio patrauklumo požymius. Tai dažnai darome aklai, o tiksliau – nesąmoningai. Tačiau juk nepuolame megzti santykių su kiekvienu, kuris mums atrodo patrauklus.

Kai žmogus patraukia mūsų dėmesį, pradedame jį vertinti psichologiniu lygmeniu – bendraujame, kalbamės, einame į pasimatymą. Pavyzdžiui, drauge nueiname į kiną, tada prie puodelio kavos aptariame, kas patiko, nepatiko, sudomino, išsirutulioja kitos temos. Taip po truputį pastebime, kur mūsų mintys sutampa, kur išsiskiria.

Galiausiai žmogų vertiname ir socialiniu lygmeniu – koks to žmogaus išsilavinimas, pasiekimai, padėtis visuomenėje. Pastarieji du lygmenys jau nieko bendra su akla meile neturi. Rekomenduojama mezgant santykius atsižvelgti į visus minėtus lygmenis, nes tai gali padėti sukurti patvarų ryšį.

– Vienus kankina nerimas dėl to, kad negali susirasti poros, kiti jaučiasi įstrigę nevykusiuose santykiuose, tačiau nesiryžta skirtis. Ar ta ryžto stoka susijusi su tuo, kad reikės sugriauti viską, ką pora drauge sukūrė, ar dažniau su baime vėl likti vieniems?

– Nors viena įmonė savo reklamose žada greitas ir pigias skyrybas, realybėje tokių nebūna. Mokslininkai nustatė, kad didesnį stresą žmonėms kelia tik artimojo netektis ir sunki liga. Paprastai skyrybos yra labai skausminga patirtis, ypač turint vaikų.

Tada kenčia motina, kuriai dažniausiai priskiriama vaiko globa ir daugiausia atsakomybės krenta ant jos pečių, kenčia tėvas, kuris praranda galimybę gyventi su vaiku, kenčia vaikas. Kuo daugiau žmonės turi bendro (nekalbu vien tik apie materialų turtą), tuo skyrybos yra sudėtingesnės.

Lengva išsiskirti tik tiems, kurie galbūt jauname amžiuje lengvabūdiškai susiėjo, smagiai leido laiką kartu, tačiau tvirto ryšio taip ir neužmezgė.

Taip pat skaitykite