Gyvenimas

2020.02.15 20:29

Advokatas apie „Discord“ anonimiškumą: surasti, kas ten rašo, sunku, bet policija tam pasirengusi

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.02.15 20:29

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių prisijungia prie platformos „Discord“, kurioje ne tik anonimiškai apkalba kitus, bet ir skelbia privačias žinomų žmonių nuotraukas. Pasak psichologo Gedimino Navaičio, žmonės, perdėtai besidomintys kitų gyvenimu, turi psichologinių problemų.

Tuo metu advokato Andriaus Iškausko tikinimu, manymas, jog apkalbų platformoje „Discord“ išlaikomas absoliutus vartotojų anonimiškumas, yra klaidingas.

Patys ryškiausi asmenys, pavyzdžiui, nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė, televizijos laidų vedėja Indrė Stonkuvienė, žurnalistas Andrius Tapinas ir daugeliui kitų, aptariami tik jiems sukurtuose specialiuose kanaluose. Norint tapti šios platformos nariu, būtina gauti pakvietimą iš jau esamo vartotojo, kurių absoliuti dauguma – anonimai.

Žurnalisto Andriaus Tapino manymu, naudojimasis platforma „Discord“ yra visiškai natūralus procesas.

„Tai tarsi medžioklė. Mes neturime tokios profesijos kaip paparacis, kuri yra gana pelninga, ypač Vakarų Europoje ir Amerikoje, kas yra susiję su aktoriais ir televizijos laidų vedėjų stebėjimu. Dabar tai atsirado. Yra žmonės, kurie tai daro ne už pinigus, o už dyką. Vieni tame randa prasmę, kiti pramogą, treti nedidelį kerštą žinomesniems žmonėms, kurie jiems nepatinka. [...] Poreikis apkalbinėti ateina iš mūsų DNR“, – sako A. Tapinas.

Jeigu žmogus nuolat viešina savo gyvenimą socialiniuose tinkluose, pasak žurnalisto, neturėtų nustebti sulaukdamas atsako.

„Sutikime, kad nemaža dalis influencerių ir žinomų žmonių nori būti dėmesio centre. Jei tai pašildo dar ir kokie nors gaivieji gėrimai ar kitos substancijos, tada jūra išvis iki kelių ir yra nemalonių epizodų. Jeigu netrauksi savo pasididžiavimo į viešumą visomis prasmėmis, nebebus kas fotografuoja. Jeigu trauki ir nesi apdairus, tai mokykis būti apdairus“, – kalba A. Tapinas.

Turi psichologinių problemų

Aiškindamas minėtos platformos egzistavimą, G. Navaitis sako, kad technologijos suteikia naujas bendravimo, pasaulio matymo ir informacijos rinkimo galimybes, kurias reikia priimti. Poreikį sekti kitų visuomenės narių gyvenimą psichologas sieja su žmonių seksualumu.

„Žmonės išrado mažiau kenksmingą pakaitalą seksui – stebėjimą. Tuo užsiima visi žmonės: stebi intymumą televizijoje, skaito apie jį, didelė dalis literatūros, kino, teatro skirta meilei ir intymumui“, – kalba psichologas.

Tačiau žmonės, skiriantys tam per daug laiko, pasak G. Navaičio, turi psichologinių problemų.

„Jeigu jūs man pasiūlysite informaciją apie žymaus žmogaus gyvenimą, veikiausiai aš į ją žvilgtelsiu, tik abejoju, ar ilgiau nei penkias minutes. Tai turėtų būti nepaprastas įvykis, kad apie tai rašyčiau komentarą. Sunku įsivaizduoti, kokio žmogaus privatų gyvenimą imčiausi komentuoti, nes turiu savo. Žmonės, įsitraukiantys į komentarus, turi psichologinių problemų ir negyvena savo gyvenimo“, – aiškina psichologas.

Gimsta konspiracijos teorijos

LRT RADIJO kalbintas studentas Laurynas pasakoja anksčiau platformoje „Discord“ skaitydavęs anonimų rašomus komentarus, tačiau po pastarųjų įvykiu, kai Vilniuje tariamai buvo pagrobta mergaitė, nusprendė ten nebesilankyti.

„Ten virė įvairiausios konspiracijos teorijos, pradedant prekybos vergais tinklo, baigiant kitais pavyzdžiais“, – sako vaikinas.

Pasak jo, platformoje „Discord“ galima rasti paskalų, kurių maždaug 80 proc. yra nepagrįstos, ir nuogų įžymybių nuotraukų.

„Ten verda įvairiausios diskusijos, kurios yra ne tiek įdomios, kiek juokingos. Tuo metu tai buvo tarsi lengvas vakaro praleidimas“, – pasakoja Laurynas.

Vertindama „Discord“, televizijos laidų vedėja Indrė Stonkuvienė sako, kad ši platforma populiari visame pasaulyje, todėl nuo viešumo ir jos nepabėgsi.

„Mes, žmonės, gyvename visuomenėje ir nepabėgsime nuo to, kad aptariame, kaip kam nors sekasi, tiesiog svarbu paminėti, su kokia intonacija tai yra aptariama ir kaip reaguojama į kokį nors įvykį“, – pastebi televizijos laidų vedėja.

I. Stonkuvienės pasakojimu, minėtoje platformoje netgi atsirado vartotojų, raginusių susidoroti su žinomais Lietuvos žmonėmis, ir buvo pagrobta jos socialinio tinklo „Instagram“ paskyra.

„Discordo vartotojas „Ruby“ ragino kai kurių žinomų žmonių paskyras pavogti. „Ruby“ tai ir padarė. Iki dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, nes tai pažeidžia žmogaus privatumą. [...]

Sunkiausia, kai, pavogus slaptažodžius, tu negali įrodyti, kad tu esi tu, nes kitas žmogus tavimi apsimeta. Mano slaptažodis buvo piktybiškai „įmestas“, pikti „Discordo“ pletkininkai ragino siųsti susirašinėjimus, traukti viską ir man pakenkti“, – pasakoja I. Stonkuvienė.

Anonimiškumas – sąlyginis

A. Iškauskas, vertindamas minėtą paskalų platformą per teisinę prizmę, teigia, kad ji niekuo nesiskiria nuo kitų socialinių tinklų. Anot jo, klaidingai manoma, jog „Discorde“ išsaugomas absoliutus anonimiškumas.

„Anonimiškumas yra sąlyginis. Taip, surasti asmenį, kuris rašo „Discorde“, reikia daugiau pastangų, bet policija tam tikrai pasirengusi. Jeigu šiame tinkle atsirastų terorizmo, vaikų pornografijos elementų, policija labai greitai surastų, kas tokią informaciją paskelbė, bet civiline tvarka reikėtų nemažai pastangų tai padaryti“, – pažymi advokatas.

Susidūrus su tokiu privataus gyvenimo turinio viešinimu viešojoje erdvėje, A. Ilkauskas ragina nedelsiant kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, ginti savo teises ir užkirsti kelią tolimesnei žalai.

Išsamiau – laidos „10–12“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.