Zarasiškių šeimos kolekcijoje – degtukų dėžutės iš viso pasaulio. Nors toks kolekcionavimas nebrangus, stipriai keičiantis šiuolaikinėms technologijoms, anot kolekcininkų, degtukai gali tapti istorija. O, pasirodo, iš jų galima sužinoti išties nemažai.
Prieš 40 metų zarasiškė Aldona lauktuvių vyrui parvežė degtukų dėžutę, tąkart moteris nė neįtarė, kad tai taps kolekcijos pradžia ir šeimos pomėgiu. Netrukus tokias lauktuves Aldonai ir Feliksui ėmė vežti visi jų artimieji – iš Amerikos, Graikijos, Estijos, Ispanijos, Bulgarijos.
Voroneckų kolekcijoje degtukų dėžutės sudėliotos pagal temas. Panašiai, kaip ir kadaise pašto ženklai, etiketės buvo leidžiamos serijomis, pristatant kultūrinį, politinį ar kitokį įvykį.
„Labai stebina jų formos, dydžiai ir netgi vardiniai degtukai yra su atvaizdais žmonių ir to laikmečio, pavyzdžiui iš Laplandijos medinė dėžutė su senelio atvaizdu, arba vėliava Šveicarijos. Yra su Lietuvos tūkstantmečiu. Aš galvoju, kad tai liks atminčiai ir anūkams“, – sako A. Voroneckienė.
Zarasiškių šeima pastebi, kad dabar degtukų parsivežti iš kelionių vis sudėtingiau. Jų nebėra tiek daug, kiek būdavo anksčiau. Įdomesnių randa tik suvenyrų parduotuvėse. O juk sovietmečiu degtukų dėžutė, kainavusi vieną kapeiką, parduotuvėje kartais buvo atiduodama kaip grąža.
Voroneckai, gavę dovanų degtukų dėžutę, iš jos uždega tik vieną degtuką, kitus palieka. Kasdieniam naudojimui juos perka iš parduotuvių, tačiau pastebi, kad smarkiai keičiasi degtukų dėžučių estetinė išvaizda, niekas nebeskiria jiems tiek dėmesio, kiek anksčiau. Todėl Voroneckai savo kolekciją eksponuoja ir bibliotekose, siekdami, kad kuo daugiau jaunuolių sužinotų apie degtukus, nes ateinančioms kartoms jie jau gali tapti istorija.
Išsamiau – Vestos Tizenhauzienės reportaže:
