Gyvenimas

2020.02.11 22:01

Kai virusas – gudresnis ir už mokslą: Unikauskas atsakė, ar medicininė kaukė apsaugo nuo koronaviruso

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.02.11 22:01

Medicininė kaukė – ne mūsų apsauga, o padorumo ženklas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorius Alvydas Unikauskas teigia, kad kaukė tiesiogiai neapsaugos nuo viruso, tačiau tam tikrų galių turi. Laidos viešnia, epidemiologė Daiva Razmuvienė pasidalijo faktais apie naują koronavirusą, kurių žinoma nedaug – kur kas daugiau spėlionių.

Vaizdas, kai žmonių veidus slepia medicininės kaukės, dažnas gripo epidemijos metu. Dabar daugybė žmonių taip elgiasi siekdami apsisaugoti nuo vos prieš mėnesį pradėjusio plisti naujo koronaviruso. Pasaulis tikisi, kad kaukės apsaugos nuo ligos, tačiau ar iš tiesų taip yra?

Laidos viešnia, gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad virusai skirstomi į kelias grupes. Viena grupė – virusai, užkrečiantys žmones. Į šią grupę įeina beveik pusė visų pasaulyje egzistuojančių virusų. Svarbu pažymėti, kad visi šie virusai atkeliauja iš gyvūnų populiacijos.

Kita grupė – virusai, kurie užkrečia tik gyvūnus, pavyzdžiui, kiaulių maro virusas, kuris žmonėms nepavojingas. Trečia grupė – virusai, gebantys užkrėsti tiek gyvūnus, tiek žmones. Būtent šiai virusų grupei priklauso ir koronavirusai.

Kaip pasakoja epidemiologė, yra 7 koronavirusų šeimai priklausantys virusai. Jie pavadinti taip todėl, nes yra panašūs į karūną, o žodis „korona“ lotynų kalboje būtent tai ir reiškia.

Iš šių 7 koronavirusų pavojingiausi yra trys, pasaulyje sukėlę protrūkius. Pirmąjį protrūkį prieš 18 metų lėmė SŪRS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas. Antrąjį protrūkį prieš 8 metus sukėlė MERS virusas – jis kilo Artimuosiuose Rytuose.

Trečiasis protrūkis sausio mėnesį prasidėjo Kinijoje. Antradienio oficialiais duomenimis, užsikrėtusiųjų skaičius viršija 43 tūkst., o nuo viruso jau mirė 1018 žmonių.

„Virusas, norėdamas išgyventi, privalo mutuoti. Mutacija gali vykti nuo 10 iki 40 metų. Šiandien sunku pasakyti, kas yra šaltinis, koks gyvūnas, bet galvojama, kad kaltininkas yra šikšnosparnis“, – pažymi D. Razmuvienė.

Pasitelktas visas mokslas, kad infekcijos šaltinis būtų nustatytas, bet jį nustatyti nėra lengva, turint omenyje kinų socialinę aplinką ir gyvenimo ypatumus – ten yra įvairių egzotinių gyvūnų. Įdomu tai, kad, nors koronaviruso protrūkis prasidėjo Kinijoje, pirmas šio viruso atvejis buvo užfiksuotas Filipinuose.

Turime pripažinti, koronavirusas šiuo metu yra grėsmė, bet nemanau, kad jis bent šiuo metu yra baisesnis už gripą. Vilties teikia tai, kad koronavirusas šiuo metu nemutuoja.

Yra žinomos 7 koronavirusų atmainos, bet tik 3 iš jų sukėlė protrūkius. Kodėl taip atsitiko? Epidemiologė sako, kad tai priklauso nuo žmonių imuninės sistemos – gali būti, kad dabar žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, o galbūt sunkias pasekmes sukėlė imunosupresija.

Visgi tiek SŪRS, tiek MERS virusai buvo suvaldyti. Kaip pavyko tai padaryti? Pasak pašnekovės, taip įvyko dėl kontrolės ir pritaikytų griežtų priemonių. Visgi viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad žmonių imuninė sistema tiesiog išmoko šiuos virusus atpažinti.

Klauskite daktaro. Galimos koronaviruso atsiradimo priežastys bei būdai nuo ligų apsaugoti ne tik save, bet ir kitus

D. Razmuvienė teigia, kad 70 proc. naujo koronaviruso genomo sudėties panaši į SŪRS, tačiau 30 proc. vis dar lieka paslaptimi, todėl prognozuoti protrūkio baigtį sunku. Ir vis dėlto – net ir suvaldę koronavirusą nežinome, kokios virusų mutacijos mus dar pasieks ateityje.

„Virusai iki šios dienos yra išlikę vien todėl, kad sugebėjo evoliucionuoti ir prisitaikyti, surasti vis naują šeimininką. Jie, kaip mes sakome, kartais gudresni ir už mokslą“, – pabrėžia epidemiologė.

Dauguma perserga lengva koronaviruso forma

Svarbu pažymėti ir tai, kad vis dėlto mirštamumas nuo sezoninio gripo yra kur kas didesnis nei nuo koronaviruso. Kasmet pasaulyje nuo gripo komplikacijų miršta ir iki 100 tūkst. žmonių.

„Turime pripažinti, koronavirusas šiuo metu yra grėsmė, bet nemanau, kad jis bent šiuo metu yra baisesnis už gripą. Vilties teikia tai, kad koronavirusas šiuo metu nemutuoja“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

Jeigu pajutote, kad jums pakilo temperatūra, ar pastebėjote kitus peršalimo simptomus, pastaruoju metu lankėtės Kinijoje, bendravote su asmeniu iš Kinijos ar kitos šalies ir jis sirgo peršalimu, būtina kreiptis į medicininę įstaigą, tačiau ne į šeimos gydytoją, o skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Labai svarbu turėti omenyje ir tai, kad šiuo metu – gripo sezonas, tad, jeigu neturėjote kontakto su jokiu įtartinu asmeniu, jums gali būti tiesiog gripas – tokiu atveju reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

„Jeigu užsikrečiama koronavirusu, nereiškia, kad žmogus būtinai suserga sunkia jo forma. Didesnė dalis atvejų praeina kaip lengva virusinė infekcija ir daug mažesnei daliai gali išsivystyti sunki plaučių uždegimo forma. Nereikia galvoti, kad jeigu užsikrėčiau, tai jau labanakt“, – panikos nekelti ragina A. Unikauskas.

Nors epidemiologė neskatina vengti lankytis įvairiose susibūrimų vietose, ji pažymi, kad žmonės gali dar nejausti koronaviruso simptomų, bet jau platinti virusą – šis slaptasis periodas, kai virusas perduodamas dar juo nesergant, yra blogiausia. Visgi dažniausiai koronavirusu suserga vyresnio amžiaus žmonės – virusas kaip visada ieško silpnesnio, priduria A. Unikauskas.

Pasak D. Razmuvienės, šiuo metu manoma, kad vienas koronavirusu sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 2 iki 5 žmonių, tačiau skaičiai nėra tikslūs.

Vargu, ar kaukė apsaugos nuo infekcijos, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Bet yra vienas kaukės privalumas – ji trukdys jums kaišioti savo rankas kur nereikia: liesti, čiupinėti veidą, kišti pirštą į nosį ar į burną.

„Virusui labiausiai reikalingos ląstelės, kurios yra gleivinėje, t. y. būtent kvėpavimo takuose ir žarnyne. Patekimo į išorę kelias gali būti ir iš žarnyno per ekskrementus. Taip pat plaučiai – virusas labai mėgsta tarpsti epitelio ląstelėse. Gali būti oro lašelinis kelias, bet dar neaišku, ar tikrai, jeigu žmogus iškosti, iščiaudi virusą ant aplinkos daiktų, galima jį su rankomis įterpti į savo gleivinę, sakykime, burną, nosį, akis. Bet jau galima teigti, kad oro lašeliniu keliu žmogus nuo žmogaus tikrai gali užsikrėsti, jeigu būna arčiau nei per metrą“, – pasakoja epidemiologė D. Razmuvienė.

Medicininė kaukė – apsaugoti kitiems

Kasmet šiuo metų laiku, t. y. per gripo sezoną, žmonėms aktyviai primenama atsakingai laikytis higienos – tai nieko nekainuoja, bet yra veiksminga. Kai kurie imasi papildomų priemonių, puola pirkti medicininių kaukių ir be jų iš namų nekiša nosies. Visgi A. Unikauskas tvirtina – kaukė neapsaugo nuo oro lašeliniu būdu plintančių virusų.

„Kaukė galių turi nedaug, bet sakyti, kad ji beprasmiška, mes negalime. Medicininė kaukė neapsaugo nuo oro lašeliniu būdu plintančių virusų. Vienintelė išeitis – visiems vaikščioti su skafandrais“, – sako medikas.

Kada kaukė iš tiesų gali padėti? Anot profesoriaus, kaukė, visų pirma, reikalinga ne tam, kad apsisaugotum pats – tai yra mūsų padorumo atributas.

„Padorumo, kad mes neužkrėstume kitų. Vargu, ar ji mus apsaugos nuo infekcijos, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Bet yra dar vienas kaukės privalumas – ji trukdys jums kaišioti savo rankas kur nereikia: liesti, čiupinėti veidą, kišti pirštą į nosį ar į burną. Štai nuo to ji apsaugos, bet tai nereiškia, kad jūs užsidėję kaukę galite elgtis kaip norite“, – aiškina gydytojas.

A. Unikauskas dalijasi vienu svarbiu patarimu, kaip teisingai užsidėti ant veido kaukę: „Kaukė apačioje yra tik minkšta medžiaga, o viršutinėje dalyje yra įdėta metalinė vielytė, kurią galima lankstyti. Kam taip padaryta? Tam, kad, kai jūs užsidedate kaukę, galėtumėte ją išlankstyti pagal savo nosies formą ir kad ji būtų prispausta. Užsidėję kaukę keletą kartų įkvėpkite ir iškvėpkite, kad matytumėte, ar kaukė nepraleidžia oro.“

Dar vienas patarimas – prieš imant į rankas kaukę dezinfekuoti rankas muilu ar alkoholiniu antiseptiku tam, kad nešvarios rankos neperneštų bakterijų ant kaukės, kuriomis kelias valandas kvėpuosite.

„Kaukė turi apimti nosies, burnos ir smakro sritis, o jos kraštai turi būti tvirtai, bet patogiai prispausti ties nosimi ir skruostais, kad neliktų plyšių. Ji turi būti ne per maža ir ne per didelė“, – kalba daktaras.

Dar vienas labai svarbus punktas – mityba. Jeigu nuolat valgote netinkamą maistą, griaunate imuninę sistemą, slopinate organizmo atsparumą.

Taip pat svarbu atsiminti, kad vienos kaukės visai dienai neužteks – ją reikėtų keisti kaskart grįžus iš galimai užkrėstos zonos, kas 3–4 val. arba dar dažniau – kai tik ši sudrėksta, nes šilta ir drėgna aplinka yra palanki terpė daugintis parazitams. O panaudotas kaukes iš pradžių reikia įdėti į maišelį, jį užrišti ir tik tada išmesti.

Visgi, pasak A. Unikausko, yra priemonių, kurios ne mažiau svarbios už medicininių kaukių naudojimą. „Nustebsite, kad viena pagrindinių – tai elementari higiena“, – pabrėžia gydytojas.

Būdai išvengti virusų:

– reguliariai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu,

– vengti liesti akis ir nosį,

– laikytis padorumo čiaudint ir kosint, t. y. neapčiaudėti ir neapkosėti kitų, čiaudėti į sulenktos rankos alkūnės linkį,

– judėti gryname ore – dauguma mikrobų nemėgsta deguonies,

– nesilankyti ten, kur nereikia.

„Dar vienas labai svarbus punktas – mityba. Organizmui būtinai reikia turėti tam tikrų vitaminų, kad imuninė sistema gerai funkcionuotų. Reikia ir baltymų. Jeigu jūs nuolat valgote netinkamą maistą, griaunate imuninę sistemą, slopinate organizmo atsparumą“, – tvirtina profesorius.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Galimos koronaviruso atsiradimo priežastys bei būdai nuo ligų apsaugoti ne tik save, bet ir kitus
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.