Gyvenimas

2020.02.07 16:20

Marius Čepulis. Kai visus šunis sukari ant šikšnosparnių

LRT.lt2020.02.07 16:20

Vakar nepavyko tapti dar viena šalimi, kuri būtų pažymėta pasauliniame koronaviruso žemėlapyje, nes žmogus pasijuto blogai ne dėl jo. Aš tuo, žinoma, džiaugiuosi ir žinau, kad nors mirčių procentas ir mažas, ir kad nėra ko lyginti su gripo epidemijomis, bet liga tik įgauna pagreitį. Ir kokios bus pasekmės, kol bus pagaminta vakcina, niekas nežino.

Bet aš noriu pakalbėti apie tariamus baisiuosius viruso nešiotojus šikšnosparnius.

Jau pati pirma informacija buvo apie tai, kad užsikrėtė valgydami šikšnosparnio mėsa, vėliau, kad valgė gyvatės mėsą, kuri valgė šikšnosparnį (dabar tiesioginis šikšnosparnių dalyvavimas paneigtas).

Bet kodėl šikšnosparniai?

Šikšnosparniai nuo seno yra siejami su kažkokiomis tamsiomis jėgomis ir blogiu. Jau žiurkė yra blogai, bet kas gali būti blogiau už skraidančią žiurkę? Nors šikšnosparnis ir žiurkė tiek pat artimi, kiek kengūra su bebru. Dabar užėjo vampyrų mada, kuri kažkokiu būdu iš siaubo istorijų virto romantinėmis pasakaitėmis paaugliams, tačiau pusei pasaulio vis vien bet kuris šikšnosparnis jau yra Drakulos giminaitis, gatavas išsiurbti kraują ar bent jau įsivelti į plaukus.

Tiesa, vampyrai egzistuoja (ne, ne uodai, nors Drakula tikrai pavydėtų jų žudymo mastų). Naujajam žemyne gyvena 3 rūšys šikšnosparnių vampyrų, kurie minta žinduolių krauju ir gali pernešti ligas, bet įkąstas arklys ar ruonis nepavirsta vampyru ir vietiniai nelaksto paskui juos su kryžiais ar česnakais.

Šiaip šikšnosparnių yra daugiau nei tūkstantis rūšių ir tai, po graužikų, labiausiai paplitusi žinduolių grupė (vien pas mus jų yra 15 rūšių). Jie su žmonėmis sugyvena jau tūkstančius metų, daugelyje šalių yra valgomi, milijonai turistų lanko jų urvus, jau nekalbu apie guaną (šikšnosparnių kakučius) kasančius darbininkus.

Žinoma, jie, kaip ir visi žvėrys, perneša ligas, žinoma, nuo tų ligų miršta žmonės, bet tie skaičiai visada buvo nežymūs, žinant koks artimas yra žmogaus ir šikšnosparnių bendravimas.

Tačiau staiga per pastaruosius porą dešimtmečių šikšnosparnius vėl bandoma paversti mirtį sėjančiais vampyrais.

Taip, šikšnosparniai gali sugyventi su virusais daug geriau nei nemaža dalis žinduolių, ir ne ką blogiau nei mes, tik mes tų virusų turim kur kas daugiau. Tiesa, mūsų pačių virusai nesistengia mūsų pribaigti. Jie negali gyventi be šeimininko.

Mirus šeimininkui – miršta ir virusas (čia įdomus filosofinis klausimas – jei dalis mokslininkų nelaiko viruso gyvu organizmu, kaip tada jis gali mirti?). Tačiau pas mus patekę kitų gyvūnų nešiojami virusai gali padaryti ir padaro daug daugiau žalos.

Kodėl šikšnosparnius imta taip uoliai tirti? Be to, kad jie žiurkės ir baisūs, atsparūs įvairiems virusams, yra kur kas paprastesnė, žemiškesnė priežastis – juos daug lengviau paimti tyrimams.

Pabandykit džiunglėse pasigauti kokią laukinę katę, kurią matė vos keli žmonės, paukštį ar tapyrą. O čia nueini urvan arba ten, kur šikšnosparniai ilsisi ir turi tūkstančius egzempliorių bandymams. Kadangi šikšnosparniai tirti nuodugniau, tai ir duomenų apie juos daugiau ir galbūt yra pražiopsomi daug rimtesni ligų nešiotojai.

Visi prisimenat Ebolos virusą, nusinešusį virš 11 000 gyvybių. Iškart buvo apkaltintas kažkoks vaisėdis šikšnosparnis, prie kurio prisilietė nelaimėlis berniukas. Vėliau tai buvo paneigta. Tada apkaltinti kiti šikšnosparniai, bet juos prieš tai tam pačiam kaime valgė žmonės ir jiems nieko nebuvo. Taip pat nei tuose šikšnosparniuose, nei kitose panašiose rūšyse nebuvo rasta Ebolos viruso.

Tiesa, kelios šikšnosparnių rūšys turėjo Ebolos antigenų ir tai yra visi įrodymai. O panika buvo sėjama tokia, kad jei šikšnosparnis tave apkakos – mirsi vietoj. Dabar žinoma, kad Ebolos virusą nešioją beždžionės, paukščiai ir kiti žvėrys.

MERS virusas Arabijoj. Viruso nešiotojai buvo kupranugariai. O viskuo apkaltinti šikšnosparniai buvo todėl, kad vienos rūšies išmatose buvo rasta viruso RNR.

Marburgo, Hendros ir Nipo virusus išties perneša tam tikros vaisėdžių šikšnosparnių rūšys ir jį tiesiogiai arba per tarpinius šeimininkus ir maistą (Nipo viruso atveju) perduoda žmonėms.
SARS viruso kilmė buvo daug tyrinėjama.

Kol kas aišku, kad žmonės užsikrėtė per laukines kates (civetas), kurios, galbūt, buvo surijusios šikšnosparnių. Nors atlikus tyrimus tokio pat viruso pas šikšnosparnius nerasta. Rasta virusų, kurių panašumas siekia 90–97 proc. (palyginimui, mūsų ir šimpanzių DNR panašumas 96 proc.).

Jei kalbėsime apie dabartinį koronavirusą, prieš 6 dienas paskelbtų tyrimų duomenimis, viruso panašumas į tų, kurie rasti pas kai kuriuos šikšnosparnius, yra 88 proc. Ir tame tyrime minima, kad tai didžiulis skirtumas, taip pat pabrėžiama, kad tam garsiajame turguje šikšnosparnių nerado, laukiniai šikšnosparniai ten tuo metu miega ir užkrėtimas GALIMAI įvyko per kažkokį tarpinį nežinomą šeimininką.

Kodėl aš visa tai rašau. Žmonės vis smarkiau ir smarkiau braunasi į gyvąją gamtą, nori ar nenori, kontaktų su įvairiais gyviais dažnėja. Jie patys prisidirba, o tada ima kaltinti, demonizuoti gyvūnus, kurių bijo, kurių nepažįsta, o jei dar anie yra potencialūs ligų sukėlėjai, tai tada tiesiog skelbiami civilizacijos priešais.

Taip, šikšnosparniai gali pernešti ligas, bet nereikia visų šunų ant jų karti, juolab, kad kasmet nuo pasiutligės, kurią perneša mūsų keturkojai draugai, miršta virš 50 000 žmonių, o nuo šikšnosparnių perneštų pasiutligės, Marburgo, Hendros ar Nipo virusų per porą dešimtmečių mirė mažiau nei 1000.

Tad pamatę šikšnosparnį nepulkit skambinti tarnyboms, deginti ar kitaip dezinfekuoti namų ir jokiu būdu nereikia tų padarėlių skriausti. Tie virusai perduodami tiesioginio kontakto būdu. Jūs turite suvalgyti šikšnosparnį, jį suvalgiusio gyvūno mėsą ar vaisius, kuriuos laižė šikšnosparniai, jums pats žvėrelis turi įkąsti ar įdrėksti. Žodžiu, nesibučiuokit ir nevalgykit. O jei įskris kambarin, užsimaukit pirštines ir atsargiai laukan išneškit.

Ir pabaigai dar vienas pamąstymui.

Virusai gyvena žemėje ir evoliucionuoja turbūt nuo pirmų bakterijų atsiradimo (3.5-4 mlrd. metų). Mes čia esam tiek pat milijardų metų (be kelių šimtų tūkstančių) trumpiau.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.