Gyvenimas

2020.02.18 21:59

Specialistai paaiškino, kurie žalumynai geresni – iš užsienio, auginti netoliese ar iš savo sodelio

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2020.02.18 21:59

Dažnas vartotojas, pirkdamas daržoves, labiausiai jaudinasi dėl nitratų, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ mokslininkas Pranas Viškelis ragina pasidomėti naujausiais tyrimais. Anot specialisto, nitratai tampa kenksmingi organizme esant baltymų pertekliui, be to, naudojami gaminant vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tad tiesiogine šių žodžiu prasme gelbėja gyvybes.

Įvairios salotos, krapai, petražolės, bazilikai – tai tik maža dalis žalumynų, kuriuos daugelis perka visus metus. Šiltuoju metų laiku viskas paprasta – žalumynus auginame patys, gauname iš artimųjų ar perkame daug negalvodami, bet žiemą patiems auginti sudėtinga, o prekybos vietose žalumynai dažniausiai – iš tolimų kraštų, o jei ir iš Lietuvos, tai užauginti naudojant dirbtinę šviesą ir šildymą. Ko vertos tokios daržovės? Gal apsimoka atsisakyti visų pirktinių žalumynų ir viską daiginti bei auginti namuose ant palangių, o gal per žiemą tiesiog išvis šių produktų nevartoti?

„Visais laikais daržovės buvo ir bus sveikatos šaltinis, nei vienas mitybos specialistas nesiginčija, kad daržoves reikia valgyti, taip pat ir žalumynus. Kiekvieno valgymo metu mūsų lėkštėje turi būti daržovių“, – pabrėžia maisto technologė ir mitybos ekspertė Raminta Bogušienė.

Visgi kuo atvežtinės daržovės apdirbamos ir kaip jos transportuojamos, kad išlieka nesuglebusios ne tik po kelionės, bet ir didmenininkų bazėse, prekybininkų sandėliuose bei parduotuvių vitrinose? Visus metus dideliais kiekiais tiek vietines, tiek atvežtines daržoves bei vaisius užsakinėjantys ir klientams tiekiantys didmenininkai pasakoja, kad žiemą įvairios salotos į Lietuvą atkeliauja iš Italijos, o prieskoninės žolelės – iš Nyderlandų. Nors Lietuvą nuo šių šalių skiria tik keli tūkstančiai kilometrų, ten perkami žalumynai jau anksčiau būna suvežti iš viso pasaulio augintojų.

Vis dėlto vaisių ir daržovių įmonės pirkimų vadovas Nerijus Pranckus sako, kad daržovių kelionę nuo augintojų iki Lietuvos vartotojų daugelis įsivaizduoja ilgesnę ir sudėtingesnę, nei ji yra iš tiesų.

„Pirmiausia augintojas užaugina produktą, jį nuskina jau turėdamas užsakymą. Užtrunka vieną dieną, kol produktai atkeliauja į Italijos vietą, tada 2–2,5 paros – ir jos jau pas mus. Kalbant apie prekybos centrus, jiems šiek tiek sudėtingiau: jie gauna produktus į savo paskirstymo sandėlius, tiksliai negaliu atsakyti, per kiek laiko išsiskristo, bet tai turi padaryti tikrai greitai“, – aiškina N. Pranckus.

Auginant tręšti arba naudoti specialius preparatus, kad žalumynai ilgiau išliktų nesuvytę, – galima, tačiau visa tai griežtai kontroliuoja įvairios institucijos. Leistinus medžiagų kiekius viršijantys arba su draudžiamų preparatų likučiais aptikti augalai į rinką patekti neturėtų.

„Visų pirma, jie turi būti švarūs, ne pernelyg žemėti, be puvimo požymių. Mes vertiname, ar galutiniame produkte nėra pesticidų likučių, viršijančių leidžiamus kiekius. Teisės aktų reikalavimai visose ES šalyse vienodi, tai nereikėtų baimintis, kad kitų šalių produktai yra prastesnės kokybės. Vykdome tiek įvežtinės, tiek lietuviškos produkcijos kontrolę ir pasakyti, kad kuri nors produkcija prastesnė, negalime“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė.

Naujausi tyrimai atskleidžia daugiau faktų apie nitratus

Pačių žalumynų rūšys, sėklos, auginimo būdai ir naudojamos priemonės, taip pat transportavimo sąlygos ir trukmė – visa tai lemia, kokios kokybės žalumynai atkeliauja į Lietuvą. Procesas griežtai kontroliuojamas, tačiau pasaulyje būta atvejų, kai nekokybiškas produktas užkrėtė dalį vartotojų. Kodėl taip atsitinka?

85 proc., o gal ir daugiau širdies, kraujagyslių ligoms gydyti skirtų vaistų pagaminti nitratų pagrindu ir nė vienas kardiologas niekada nieko blogo apie nitratus nepasako.

Prieš dvejus metus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje pavojinga infekcija buvo nustatyta daugiau nei pusšimčiui žmonių. Ją sukėlė E. coli žarninės lazdelės – bakterijos, kurios yra žarnyno mikrofloros sudėtinė dalis ir gali būti aptinkamos žmogaus bei gyvūno organizmuose. Tačiau kai kurios šios bakterijos padermės gali gaminti toksiną, kuris sukelia sveikatai pavojingus simptomus. Manoma, kad tokį bakterijų proveržį už Atlanto galėjo lemti užkrėstos romaninės gūžinės salotos. Tuomet užfiksuoti ir keli mirties atvejai.

Kaip pasakoja Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas prof. dr. Pranas Viškelis, E. coli – tai nešvarių rankų bakterija. Nors auginant produktus pramoniniu būdu ši bakterija negali atsirasti net teoriškai, visgi daržoves galima apkrėsti jas tvarkant nenusiplovus rankų. Be to, anot A. Serapinaitės, lapinės salotos yra labai mikrobiologiškai rizikingi produktai, nes vartojami be papildomo terminio apdorojimo, o produktai galėjo būti apkrėsti ir naudojant netinkamas trąšas, pavyzdžiui, organines, t. y. mėšlą, kurios buvo ne iki galo apdorotas. Beje, salotas galėjo apkrėsti ir gyvūnai, jei turėjo priėjimą prie lauko, kuriame produktai buvo auginami.

Nors tokios bakterijos ir pavojingos, jų pasitaiko labai retai. Europos Sąjungoje veikianti daržovių kontrolės sistema beveik visada užkerta kelią, kad tokios salotos su bakterijomis nepatektų į rinką. Visai kas kita – nitratai. Apie juos daug ir plačiai kalba mitybos bei augalų žinovai. Sakoma, kad nitratų turinčios daržovės žmogaus sveikatai nepalankios, nes gali lemti nemažai ligų. Tačiau, pasak profesorius P. Viškelio, nitratų baimintis neverta – vis tobulėjančios auginimo technologijos leidžia nitratų kiekį sumažinti.

„Jeigu sudarome geras sąlygas fotosintezei lapuose, tai visi nitratai, kurie atėjo iki lapų, fotosintezės metu labai greitai sunaudojami. Laisvų nitratų nelieka“, – teigia P. Viškelis.

Profesorius siūlo pasidomėti ir naujausiais mokslininkų tyrimais. Anot jo, net ir didesnis kiekis nitratų neturėtų būti vertinamas vienareikšmiškai blogai.

„Nitratai žmogaus virškinimo trakte virsta kenksmingais nitrozaminais tada, kai yra baltymų perteklius. Tokiu atveju pavojingi nitratai ar baltymai? Jeigu nebus baltymų pertekliaus, nitrozaminų nesusidarys.

Be to, pažiūrėkime į visus širdies, kraujagyslių ligoms gydyti skirtus vaistus. 85 proc., o gal ir daugiau jų pagaminti nitratų pagrindu ir nė vienas kardiologas niekada nieko blogo apie nitratus nepasako. Nitratai daugeliu atveju net ir išgelbsti gyvybę“, – aiškina jis.

Dabartinės technologijos leidžia visur auginti viską

Tad žiemą turime du pasirinkimus: iš tolimųjų kraštų atvežti žalumynai arba užauginti Lietuvoje ar kur nors netoli, bet su dirbtine šviesa ir šildymu. Įdomu, kurie augalai vertingesni? Sodininkystės konsultantė, tinklaraštininkė Judita Jansonė importuojamų daržovių atžvilgiu nenusiteikusi labai griežtai. Ji įsitikinusi, kad kai kurias daržoves žiemą tikrai geriau pirkti atvežtines.

„Tuos augalus, kurie ir šiaip yra šiltamėgiai, kuriems ir taip reikia daug saulės, renkuosi nelietuviškus, iš tolimesnių kraštų, tarkime, pomidorus, baklažanus, paprikas. Žiūriu, kad jie būtų ne olandiški ir ne lietuviški – jie žiemą būna bekvapiai, neskanūs, pablukę. Iš šiltesnių kraštų tikrai yra kvapnesni.

Tuo tarpu žalumynams, žaliems lapams nereikia daug saulės, jie puikiai auga ir mūsų sąlygomis, jiems kenkia ilgas transportavimas, todėl špinatus, visus žalius lapelius perku iš kuo arčiau“, – pasakoja J. Jansonė.

Ar su dirbtine šviesa ir dirbtinėje šilumoje auginti žalumynai gali būti pranašesni, net jei šiltų kraštų žalėsiai ir keliauja ilgiau, atsako P. Viškelis: „Jei trumpas realizavimo kelias, savaime aišku, ir kokybė geresnė.“

Profesorius taip pat priduria, kad produktų auginimo technologijos Lietuvoje yra tokios pačios, kaip ir užsienyje. Su dabartinėmis technologijomis, kurios gali imituoti viską, ir auginti galima viską.

Patyrinėtume tam tikras medžiagas, kad ir nitratus, vieno, kito kieme, tai rastume labai įdomių faktų. Pamatytume, kad tai priklauso ir nuo dirvos, ir nuo tam tikrų klimatinių sąlygų, ir nuo vietovės, ir nuo sėklos.

Neretai ir vietinė, ir atvežtinė produkcija vartotojų kritikuojama dėl to, kad augalai auga ne žemėje, o hidroponikos būdu – kai augalų šaknys panardinamos vandens ir maisto medžiagų tirpale be jokio substrato. Vis dėlto įsivaizdavimas, kad žemėje užauga tikresni žalumynai, pasak mokslininkų, – pasenęs požiūris. „Auginant hidroponikos būdu augalui duodama tiktai tiek ir to, ko jam iš tikrųjų reikia“, – pažymi P. Viškelis.

Taigi, žinovai sako, kad svarstydami, kas geriau, turite nepamiršti, jog visiems žalumynams taikomi vienodi kokybės bei saugos reikalavimai, ir nei vietinių, nei importuotų produktų maistinės savybės nebus geresnės.

„Patyrinėtume tam tikras medžiagas, kad ir nitratus, vieno, kito kieme, tai rastume labai įdomių faktų. Pamatytume, kad tai priklauso ir nuo dirvos, ir nuo tam tikrų klimatinių sąlygų, ir nuo vietovės, ir nuo sėklos – nuo daug faktorių“, – tvirtina R. Bogušienė.

Tiesa, ar pastebėjote, kad žiemos sezonu pirkti žalumynai yra daug gležnesni, palyginti su tais, kuriuos vasarą užsiauginame patys arba perkame iš vietos ūkininkų? Ar įmanoma žalumynus išlaikyti šviežesnius?

Žiemos sezonu pirkti augalai švieži išsilaiko daug trumpiau, greitai pradeda pūti ar pelyti. Daržovių prekeiviai turi kelis patarimus, kaip žalumynus namuose išlaikyti ilgiau. Rolandas Vestartas sako, kad nusipirktą daržovę reikėtų iškart įdėti į šaldytuvą, tačiau svarbu produktą laikyti maišelyje – ventiliatorius džiovina daržoves ir jos ima vysti. Drėgmė patinka salotoms, bet ne visoms žolelėms, pavyzdžiui, krapai, kaip teigia prekeivis Andrius, bijo vandens, tad galima šlapinti tik galiukus.

Kad nereikėtų skubėti suvartoti arba ieškoti būdų, kaip žalumynus ilgiau išlaikyti šviežius, kai kurie vartotojai perka salotas ir prieskonines žoles vazonėliuose. Ekspertai sako, kad neturėtumėte tokių daržovių suvokti kaip augančio augalo, bet kad taip paruoštas žalumynas nesuglebs daug ilgiau – tikra tiesa.

A. Serapinaitė pažymi, kad tokiu būdu prie augalo žmogus kiša nagus minimaliai, dažnai vazonėliuose parduodamos žolelės ir salotos būna nenuplautos, o juk visi žinome, kad neplautos daržovės išsilaiko ilgiau.

Mikrožalumynai – daigai – iš tikrųjų yra puiku, nereikia laukti, kol jie užaugs dideli. Jie nuolat po truputį karpomi ir vartojami, daugeliu atvejų atauga.

Įsirengtas virtuvės sodelis gali ir nuvilti

Neretas vartotojas sako – kam žiemą išvis pirkti abejotinos kokybės žalumynus, jei beveik visus juos galime užsiauginti namuose, kad ir ant palangės. Juk dabar taip populiarėja modernios daigyklos arba išmanieji virtuvės sodeliai. Tačiau ar taip jau paprastai viskas juose užauga? Ir kokia ant palangės auginamų žalumynų maistinė vertė?

J. Jansonė pataria nepersistengti su namų sodininkystei skirtomis priemonėmis – neprisipirkite mažai naudos teikiančių įrenginių, bet prieskoninėms žolelėms, kad šios vazonėliuose žaliuotų visą žiemą, galite padėti.

„Padeda net paprasta plati LED lemputė, bet ji turi būti arti. Teko įsigyti nedidukę dekoratyvinę lempą, galvojau, gal įvyks kažkoks stebuklas, bet apšviečiamas nedidelis plotas: toje vietoje, kur šviesu, auga gerai, bet tik truputėlį toliau – ne. Tad nedidukę dekoratyvinę lempą galima turėti – jeigu ne užaugins, tai bent padės išlaikyti tas žoleles, kurias nusiperki vazonėliuose“, – patarimu dalijasi sodininkystės konsultantė.

Pastaruoju metu Lietuvoje itin populiarūs ir įvairiausi želmenys. Jie naudojami salotoms, jais puošiami patiekalai. Mitybai paįvairinti galite išbandyti ne tik pirktinius, bet ir namuose augintus želmenis.

„Mikrožalumynai iš tikrųjų yra puiku, nereikia laukti, kol jie užaugs dideli. Jie nuolat po truputį karpomi ir vartojami, daugeliu atvejų atauga“, – teigia profesorius P. Viškelis.

Žinovai rekomenduoja daigus, tačiau tik racionui paįvairinti, o ne kasdien vartoti. Įsidėmėkite – jie tikrai nepakeis žalumynų.

„Juos lengva želdinti, tikrai nereikia specialių daigyklų, užtenka turėti stiklainį, gabalėlį marlės. Tikrai lengvai suželia grikiai, spindulinės pupuolės, ožragės“, – vardija J. Jansonė.

Kad tai puikus produktas, pritaria ir P. Viškelis – daigai, anot jo, aprūpina mus visokiais fermentais ir tiaminais, tačiau kelia grėsmę dėl mikotoksinų, grybų, pelėsių, todėl įsivertinkite tiek teikiamą naudą, tiek galimą pavojų.

Visgi specialistai įspėja – jokiu būdu neieškokite išeičių, kaip žiemos laikotarpiu išvengti pirktinių žalumynų. Tokių daržovių organizmas gauti tiesiog privalo, o lietuviškas ar atvežtines salotas vartosite – tik jūsų pasirinkimas.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.