Gyvenimas

2020.02.09 07:00

Klimatologė Audronė Galvonaitė įspėja nesitikėti, kad po 30 metų, kai už lango augs palmės, tebeauginsime bulves

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.02.09 07:00

„Pamenu, kai Sartų lenktynės vykdavo ant užšalusio ežero. Vėliau jau ledas būdavo išliejamas hipodrome. Na, o šiemet nebeįmanoma ristūnų lenktynių surengti ir ten, kadangi dirva taip pažliugusi, jog trasa iš hipodromo virstų purvyne“, – kalba etnologas, profesorius Libertas Klimka. Praėjusią savaitę žinia apie atšauktas žirgų lenktynes darsyk priminė: besikeičiančios klimato sąlygos koreguoja ne tik mūsų tradicijas – paskui savo pačios pokyčius nespėja ir gamta.

Apie klimato ir tradicijų kaitą, gamtos išdaigas ir pokyčius kalba klimatologė Audronė Galvonaitė, etnologas Libertas Klimka ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Klimatologė Audronė Galvonaitė griežta: sako, jog išgirdusi žinią apie atšauktas Sartų lenktynes nė kiek nenustebo. „Aš matau, kas vyksta, todėl man nekyla jokia nuostaba, – portalui LRT.lt sako klimatologė. – Klimatas kinta. Kuo toliau, tuo dažnesnių ir didesnių nukrypimų nuo normų sulauksime. O kuo kalti mes, klimatologai, kad keičiasi tradicijos? Šito paklauskite savęs.“

Nereikia galvoti, kad, pradėję auginti bulves ir burokus, dar po trisdešimties metų darysime tą patį, nors sode augs palmės.

A. Galvonaitė sako beprarandanti kantrybę, mat jau tris dešimtmečius kalba apie klimato kaitą, bet vis dar atsiranda žmonių, dvejojančių šio fakto tikrumu ir skeryčiojančių rankomis, kuomet pasigirsta, jog dėl netinkamų oro sąlygų gali neįvykti Sartų lenktynės, žiemos ralis, poledinės žūklės čempionatas ar kiti renginiai.

Anot klimatologės, pats metas suprasti, jog orai darysis vis netikėtinesni, ir pradėti taikytis prie gamtos išdaigų. „Nereikia galvoti, kad, pradėję auginti bulves ir burokus, dar po trisdešimties metų darysime tą patį, nors sode augs palmės. Statistika žiauri: per 242-ejus metus neturėjome tokio šilto sausio, o praėję metai buvo 1,9 laipsnio šiltesni, nei turėtų būti.

Todėl manau, kad reikia pradėti į viską – net ir į tradicijas – žiūrėti lanksčiau. Juk, organizuojant tokius renginius, kaip Sartų lenktynės, visada galima pasirinkti kelias datas, pasidomėti ilgalaikėmis orų prognozėmis, palaukti, kol truputį pašals. Gi, pavyzdžiui, Kalėdų ar Velykų neatšaukiame. Nesvarbu, Velykos būna balandį ar kovą, dėl to žmonės nenustoja tikėti ir švęsti. Pavyzdžiui, 2017 m. Pietų Lietuvoje Velykos buvo su sniegu. Tai ką, nejau reikėjo Velykas atšaukti?“ – retoriškai klausia A. Galvonaitė. Oras, anot jos, toks dalykas – niekada nebus taip, kad tiktų visiems.

Turime posakį, kad kiekvienas vyras savo gyvenime turi užauginti sūnų, pastatyti namą ir pasodinti medį. Argi jame išreikštas ne ekologinis požiūris?

Nors, atrodytų, apie klimato kaitą šnekama vis garsiau, dar atsiranda besistebinčiųjų, kad už lango – šalta, tad kur čia tas klimato šiltėjimas. Tiems, kam kyla panašių klausimų, klimatologė turi paaiškinimą: „Šaltas yra oras, o klimatas yra procesas, kurio per savo gyvenimą neturėtume nei jausti, nei matyti, – kalba A. Galvonaitė. – Todėl mums reikėtų ne dūsauti, kad atšaukė Sartų lenktynes, o galvoti, kaip prisitaikyti prie besikeičiančio klimato ir ką keisti. Visada sakau, kad geriausia pradėti nuo savęs.“

Etnologas, profesorius Libertas Klimka sutinka, jog besniegės Kalėdos ar kai kurių tradiciniais tapusių renginių atšaukimas nuteikia liūdnai, tačiau panašių gamtos anomalijų, kurias regime šiandien, buvo galima pastebėti ir prieš kelis šimtus metų. „Vartydamas istorinius metraščius randu panašių dalykų jau 14-ame, 15-ame šimtmetyje, tada buvo rašoma, jog pasitaikė neįprastai šiltų žiemų, o iškart po jų sekė labai šaltos žiemos“, – pasakoja etnologas.

Anot jo, be aplinkos taršos ir didelio vartotojiškumo, klimato pokyčius lemia ir dar viena labai svarbi priežastis: žmonės praranda ryšį su tradicine kultūra. „Tradicinė kultūra įpratina gyventi saikingai, santarvėje su gamta ir puoselėti tausojantį požiūrį į gamtą. Juk ne veltui turime posakį, kad kiekvienas vyras savo gyvenime turi užauginti sūnų, pastatyti namą ir pasodinti medį. Argi šiame posakyje, kadaise tapdavusiame gyvenimo taisykle, išreikštas ne ekologinis požiūris? Juk gerai pastatytame name pragyvendavo trys kartos, ir, svarbiausia, vyrui reikėdavo pasodinti medį. Mano galva, etninės kultūros vertė šiandieniniam gyvenimui būtent ir yra požiūris į gamtą, gimtinę, istoriją“, – kalba L. Klimka.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pastebi, jog besikeičiantis klimatas sujaukia tradiciniais tapusių renginių planus, tačiau pažymi – svarbiausia nepamiršti, jog žmogus gyvena ne išvien su gamta, o šalia jos: „Yra gamta, o greta jos esame mes. Mes tikrai nesame gamtos dalis, tiesiog žmogaus aplinka vis labiau smelkiasi į gamtą.“

Nė vienas paukštis ar žvėris nesvajoja užauginti rekordiškai storo ar didelio vaiko.

Prie vis dažnesnių gamtos išdaigų tenka taikytis ne tik žmonėms – besikeičiančių klimato sąlygų įkaitais tampa ir gyvūnija bei augmenija, įspėja gamtininkas. „Mūsų žmogiškoji prigimtis – ieškoti rekordų, – kad girdime apie rekordiškai šiltą žiemą, rekordiškai sausą vasarą, rekordiškai nutukusią pelėdą, pastebi gamtininkas S. Paltanavičius. – Tačiau gamtoje rekordų nėra. Nė vienas paukštis ar žvėris nesvajoja užauginti rekordiškai storo ar didelio vaiko. Jų jaunikliai turi užaugti sveiki, greiti, gebantys išvengti pavojų.“

Reikėtų suprasti, kad žmogus šiltą žiemą gali prisukti šildymą arba nesivilkti kailinių, o gyvūnas prisitaikyti negali, sako gamtininkas.

Prieš porą metų per radiją išgirdau, kaip žurnalistas įspėjo, jog mūsų laukia 8 laipsnių speigas. Tada supratau, kad jauni žmonės nėra matę žiemos.

„Žinote, antis, pelėda ar kiškis nesirenka ir nesako: „Šilta, gera, bet vestuves planuosiu po mėnesio.“ Gyvūnas tiesiog paklūsta procesams, kurių pats negali suvaldyti, kurių negali atsisakyti. Juk gamtoje paukščiai nesirenka, kada prasidės jų tuoktuvių sezonas. Jei įprastai vasario viduryje nedrąsiai pradėję kranksėti, skraidyti poromis ir vartytis ore krankliai poruotis ima nuo sausio 20-osios, vadinasi, tai daryti juos skatina jų fiziologija.

Nė vienas gyvūnas asmeniškai negalvoja, nesiruošia ir neplanuoja savo gyvenimo ritmo, o tiesiog gyvena kartu su gamta. O gamta drastiškai keičiasi. Šiandien pats svarbiausias klausimas – ar gyvūnai spės keistis taip greitai, kaip keičiasi gamta. Iš karto galiu pasakyti, kad jiems tai bus sunki užduotis ir, ko gero, ne visi galės taip greitai pasikeisti“, – kalba S. Paltanavičius.

Anot jo, ateityje ir gyvūnų, ir žmonių lauks tik daugiau išbandymų. Jau ir dabar jaunoji karta žiemą įsivaizduoja visai kitaip nei vyresnioji. „Prieš porą metų per radiją išgirdau, kaip žurnalistas įspėjo, jog mūsų laukia 8 laipsnių speigas. Tada supratau, kad jauni žmonės nėra matę žiemos ir neįsivaizduoja, kas yra speigas, kai, spaudžiant 28 laipsnių šalčiui, tenka laukti autobuso laukuose be stotelės“, – šypsosi S. Paltanavičius.

Gamtininkas sako, kad ir šiemet tikros žiemos greičiausiai jau nebebus: „Man atrodo, jog dėl to daugelis augalų, kurie jau pradėjo aktyvesnį gyvenimą, nenukentės, tačiau galvoti, kad tai (šiltos žiemos – LRT.lt) yra kažkoks progresas, duodantis gamtai naudos, tikrai nereikėtų, nes tiek augalai, tiek gyvūnai reaguoja į klimato pokyčius, tačiau tai vyksta prieš jų prigimtį.“

Taip pat skaitykite