„Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga visame pasaulyje ir Lietuvoje. Statistika teigia, kad susirgsime kas aštunta. Kas penkta iš sergančiųjų yra jaunesnė negu 50 metų“, – sako gydytoja chirurgė Agnė Čižauskaitė ir priduria, kad dėl pažangios diagnostikos ir personalizuoto gydymo, išgyvenamumas, nustačius ligą ankstyvose stadijose, viršija 95 proc.
Pasak A. Čižauskaitės, ši statistika reiškia, kad moterų, kurios šiuo metu serga ir gydosi krūties vėžį, kurios turi didelę riziką susirgti arba tų, kurios jau yra nugalėjusios ligą, yra labai didelė dalis populiacijos.
„Onkologijos tikslas nėra tik nugalėti ligą, bet ir kuo greičiau grąžinti moterį į gyvenimą su kuo menkiau juntamomis pasekmėmis. Moters sveikata yra vienas iš pamatinių visuomenės gerovės veiksnių“, – teigia LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjusi medikė.
A. Čižauskaitė pasakojo, kad pasveikusios moterys dažnai būna kaltinamos, esą gavusios antrą gyvenimo šansą nesidžiaugia, pergyvena dėl esą nereikšmingų dalykų kaip randai krūtyse.
„Tačiau gyvenimo kokybę blogina labai daug dalykų – tai gali būti hormoniniai preparatai, kuriuos tenka vartoti po gydymo ir kurie sukelia šalutinį poveikį. Taip pat moteris gali turėtų kūno įvaizdžio pokyčių – randai krūtyse, asimetrija, tūrio skirtumas, netgi krūties netekimas, kuris yra, įrodyta, vienas labiausiai gyvenimo kokybę bloginančių reiškinių. Antras pagal svarbumą – rankos limfedema – būklė, kai ranka sutinsta, ją veržia, skauda ir moteris negali atlikti kasdienių veiksnių“, – paaiškino A. Čižauskaitė.
Be to, pasak medikės, yra įrodyta, kad dėl krūties netekimo metams bėgant moterų psichologinė būsena tik blogėja, jos su tuo nesusitaiko, o praėjus dešimtmečiui ar daugiau, jos žymiai dažniau serga depresija, turi ilgalaikį nedarbingumą.
A. Čižauskaitė įspėjo, kad labai dažnai moterys klaidingai suvokia krūtų patikrą ir mano, kad jei nuolat tikrinsis, išvengs vėžio. Tačiau patikros esmė – aptikti ligą kuo ankstyvesnėje stadijoje, kada ji gali būti visiškai pagydoma.
„Anksčiau buvo labai propaguojama savityra, kada moteris čiuopia krūtis pati. Tačiau dabar pažangios šalys nerekomenduoja savityros, nes moksliškai yra įrodyta, kad pati moteris gali apčiuopti pakitimus, didesnius negu 2 cm – taip pat kaip ir neįgudęs specialistas. O tai yra mažiausiai antros stadijos liga. Kad aptiktų ligos pirmą stadiją arba ikivėžinę būklę, moterys privalo tirtis instrumentiniu tyrimu. Yra trys pagrindiniai tyrimų metodai – ultragarsinis tyrimas, mamografijos tyrimas ir magnetinis krūtų rezonansas. Kokį tyrimą pasirinkti ir kada jį taikyti, parenka gydytojas“, – teigė A. Čižauskaitė ir pridūrė, kad patikra turėtų būti dažnesnė toms moterims, kurioms dėl genų mutacijos yra nustatyta didesnė rizika susirgti.
Lietuvoje nemokamas mamografijos tyrimas moterims nuo 50 iki 69 metų atliekamas kas dvejus metus. Deja, šia programa pasinaudoja vos pusė moterų. Pasak A. Čižauskaitės, liūdna statistika yra ir ta, kad Lietuvoje moterims dažniau yra nustatomas vėlyvesnės stadijos krūties vėžys.
Medikė rekomenduoja krūtis reguliariai tikrintis nuo 40 metų amžiaus.
Išsamiau – laidos įraše:
