Gyvenimas

2020.02.16 21:33

Kova su iš niekur atsirandančiu stresu, arba kai streso priežastimi tampa maistinių medžiagų trūkumas

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.02.16 21:33

Stresas „iš niekur“ neegzistuoja, tik jo židinys gali būti ne konkretus įvykis, o ilgą laiką vykstantis ir organizmui būtinas medžiagas sekinantis procesas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ – profesoriaus Alvydo Unikausko perspėjimas, dėl kurių maistinių medžiagų trūkumo derėtų susirūpinti, jei, atrodo, nieko nenutiko, tačiau jūsų mintys kasdien vis labiau niaukiasi.

Neretai mes žinome, kodėl atsirado nerimas ar stresas. Kalti konfliktai darbe ar namie, finansinės problemos, o kur dar skyrybos ar artimojo netektis... Tačiau dažnai stresas jaučiamas be jokios aiškios priežasties. Kodėl taip nutinka?

„Kai nėra aiškios priežasties, didelė tikimybė, kad dėl patiriamo streso yra kalta jūsų mityba. Kai kurių maistinių medžiagų trūkumas gali tapti streso priežastimi“, – pažymi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

Vitaminai B1 ir D3

Yra du svarbūs vitaminai, dėl kurių stokos galite jausti stresą. Tai yra vitaminas B1 ir D3.

Vitaminas B1 – vienas svarbiausių vitaminų stresui mažinti. Išgėrę šio vitamino jau po 2–3 minučių pajausite palengvėjimą, nurimsite, taip teigia medikas.

„Jeigu jums trūksta vitamino B1, jūsų kūnas negali atsipalaiduoti, gali atsirasti net neramių kojų sindromas. Šis vitaminas labai svarbus kovojant su aukštu kortizolio kiekiu organizme, o jo gausu maistinėse mielėse“, – sako jis.

Magnis veikia mūsų centrinę nervų sistemą, padeda nusiraminti, dėl to daugelis žmonių magnį vartoja prieš eidami miegoti.

Dar vienas būtinas vitaminas stresui mažinti – vitaminas D. Kaip teigia A. Unikauskas, netiesa, kad tam, jog gautumėte vitamino D iš saulės, būtinai neturi būti debesų. Net jeigu ir yra debesų, jūs vis tiek gaunate vitamino D – svarbiausia, būti lauke dieną.

„Vitamino D3 trūkumas sukelia depresiją ir stresą, bet svarbus ir vitaminas D2. Jie veikia kaip kortizolio neutralizatoriai“, – pažymi profesorius.

Nepaaiškinamas stresas: ar tinkama mityba gali padėti išsivaduoti iš jo gniaužtų?

Mineralai magnis ir cinkas

Šie du mineralai mūsų organizmui labai reikšmingi. Magnis veikia mūsų centrinę nervų sistemą, padeda nusiraminti, dėl to daugelis žmonių magnį vartoja prieš eidami miegoti. Šio mineralo gausu lapinėse daržovėse.

Cinkas taip pat kovoja su stresu. Vartokite daug cinko turinčių produktų: moliūgų sėklų, avinžirnių, kefyro, jogurto, špinatų, avokadų.

Aminorūgštys

„Iš aminorūgščių organizmas pagamina baltymus. Jų yra daug, tačiau tiaminas ir tirozinas – tai aminorūgštys, svarbios palaikant mūsų nervų sistemos balansą. Tiamino yra žaliojoje arbatoje, o tirozino gausu daugelyje didelį kiekį baltymų turinčių maisto produktų: vištienoje, kalakutienoje, žuvyje, žemės riešutuose, migdoluose, avokaduose, piene, sūryje, jogurte“, – pasakoja daktaras.

Omega-3 riebalų rūgštys

Ši medžiaga itin teigiamai veikia mūsų centrinę nervų sistemą, todėl gauti jos pakankamai taip pat labai svarbu. Vartokite riebią žuvį, jūrų gėrybes, žuvų taukus.

Tam, kad išvardytų maistinių medžiagų jums nepritrūktų, svarbu žinoti, kas kaltas, kad jų atsargos organizme nemačiomis išsenka.

Nevalgymo pertrauka dienos eigoje mūsų sveikatai yra nepaprastai naudinga visomis prasmėmis. Tada, kai nevalgome, organizmas išsikuopia, taip pat įjungiami medžiagų, kurios daro smegenis sveikesnes, gamybos mechanizmai.

Maistinių medžiagų trūkumą sukelia:

– rafinuoti angliavandeniai ir cukrus,

– atsparumas insulinui,

– saulės trūkumas.

Tad naudingi gali būti du dalykai. Pirmasis – mažai angliavandenių turinti mityba. Kol žmogus sveikas, jis gali valgyti angliavandenius, bet tai turi būti daroma su saiku. Problema ta, kad dauguma žmonių angliavandenius ima riboti tik tada, kai tampa atsparūs insulinui – iš tiesų tada tenka jų atsisakyti beveik visai, pažymi gydytojas.

Antroji priemonė – protarpinis badavimas. „Nevalgymo pertrauka dienos eigoje mūsų sveikatai yra nepaprastai naudinga visomis prasmėmis. Tada, kai mes nevalgome, organizmas išsikuopia, išsivalo, taip pat įjungiami medžiagų, kurios mus sveikatina, ypač daro sveikesnes smegenis, gamybos mechanizmai“, – aiškina A. Unikauskas.

Jeigu ribosite blogųjų angliavandenių kiekį, ne valgysite kas 2–3 valandas, o paroje padarysite keliolikos valandų nevalgymo pertrauką (bent jau 14-os, idealu – 18-os valandų), padėsite savo organizmui neprarasti itin svarbių maistinių medžiagų ir neleisite atsirasti stresui.

Negana to, visa tai jūsų organizme padidins ketoninių medžiagų kiekį, nes kūnas pradės naudoti jūsų riebalus, juos versti ketonais, o ketoninės medžiagos pasižymi raminamuoju poveikiu.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Nepaaiškinamas stresas: ar tinkama mityba gali padėti išsivaduoti iš jo gniaužtų?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt