Gyvenimas

2020.01.31 15:02

Marius Čepulis. Apie ūsuotus bebrus

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.01.31 15:02

Kadangi jau prasidėjo žiurkės metai, tai ta proga reiktų pašnekėti apie žiurkes. Ne, ne apie tas žiurkes, kurios nori didinti vilkų sumedžiojimo limitą, ar kur slapta tonomis pila mėšlą bei plastiką į mūsų upes.

Noriu papasakoti apie didžiausią mūsų žiurkę – bebrą. Nežinau, kodėl jiems buvo prikabinta ta socdemų etiketė, t.y. atvirkščiai, socdemai buvo pavadinti ūsuotais bebrais. Nei tie bebrai ūsuoti, nei tie bebrai kažkokie seni nomenklatūrininkai. Sakyčiau bebrai – netgi labai konservatyvūs, darbštūs, puoselėjantys šeimos vertybes, ištikimi gyvūnėliai. Gerai, bala nematė tos politikos, tai kas tas bebras.

Bebras yra didžiausias mūsų graužikas (gali sverti net 30 kg). Jo kandžiai, kaip ir daugumos graužikų, neturi šaknų, auga nuolat, todėl bebrai turi nuolat graužti medį. Jie tikrai nenorėtų jo graužti, bet yra savo dantų įkaitai, mat jei negrauš, dantys užaugs tokie, kad bebrai nebegalės susičiaupti. Bebrai moka lūpomis uždaryti burną, palikę kandžius išorėj, todėl jie gali graužti po vandeniu.

Galvos šonuose ir virš akių styro ilgi plaukai (ne ūsai)- vibrisės, jos atlieka lietimo funkciją ir saugo kad bebras urve galvos į lubas nedaužytų. Kailis tankus ir kažkada buvo labai vertinamas. Galinių kojų pirštai sujungti plėvėmis, todėl bebrai yra nuostabūs plaukikai. Uodega didelė ir plati it ližė. Ji atlieka net kelias funkcijas. Visų pirma, tai vairas ir irklas plaukiojant, atrama, kai medį graužia, kilus pavojui ja tėškia vandenin, taip įspėdami savo gentainius, ji netgi naudojama termoreguliacijai.

Taip pat bebrai turi riebalines (naudojamos sutepti kailiui) ir kvapiąsias (naudojamas teritorijai žymėti) liaukas. Tai dar viena priežastis, kodėl bebrai buvo naikinami. Kvapiųjų liaukų išskyros (sruogliai) buvo ir yra naudojami kaip maisto priedai, parfumerijoje bei, anot įvairių smarkiai apsišvietusių „liaudies medikų“, tai vaistas nuo 800 ligų. Sako, kad impotenciją gydo geriau nei pririšta morka. Svarbu yra gerai užpilti spirituku, galima ir neužpilti, o gerti ir vieną spirituką – poveikis bus tas pats.

Bebrai minta tik augaliniu maistu. Jie yra visiški vegetarai. Ne, bebrai nestato užtvankų, kad ten veistų žuvis, ir jų neėda (niekaip nesuprantu, kodėl piešdavo bebrą su meškere). Bebrai graužia tiek medžių žievę, tiek jaunas šakeles, tiek vandens augalus. Jei vandens augalų pakanka, graužia mažiau medžių.

Bebrai – pagarsėję statybininkai. Jie tobulai įvaldę užtvankų statybos meną, panaudodami tam šakas, dumblą, akmenis. Pragriautą užtvanką vėl suremontuoja per naktį. Užtvankose bebrai negyvena.

Užtvankos bebrams reikalingos, kad pakeltų vandens lygį ir jie galėtų priplaukti arčiau maisto. Nes sausumoje jie nerangūs ir ten juos sėkmingai medžioja vilkai su lūšimis. Taip pat jei jie rausia urvus, tad įėjimas turi būti po vandeniu. Jei nėra galimybės rausti urvus jie stato didelį namą su erdvia kamera, o įėjimus irgi įsirengia po vandeniu.

Bebrai yra monogamai. Tai yra, gyvena su savo išrinktąją, kol mirtis juos išskirs. Mylisi po ledu (toks fetišas), jei yra ledo, o jei nėra, tada tyliai liūdnai urvuose. Jų tuoktuvės būna žiemą, po maždaug trijų mėnesių pasaulį išvysta 2 -3 bebriukai, kurie jau po poros parų gali plaukioti.

Bebrai Lietuvoje gyveno nuo senų senovės. Maža to, Lietuva garsėjo kaip bebrų kraštas ir pirkliai ją žinojo kaip šalį, kuri tiekia daug bebrų kailių. Buvo net bebrininkų etatai ir ne bet kam buvo leidžiama prie bebraviečių artintis. Bet dėl negailestingos medžioklės bebrai buvo išnaikinti didžiojoje Europos dalyje ir galų gale Lietuvoje. Vėl reintrodukuoti jie buvo praeito amžiaus viduryje. Amerikinis bebras yra gimininga rūšis, tačiau turi skirtingą chromosomų skaičių ir tarpusavyje daugintis negali.

Dvi klases baigę vadinamieji medžiotojai ir šiaip neišprusę žmogeliai vadina bebrus dideliais kenkėjais, kuriuos reikia nedelsiant naikinti. Bet tai normalu, nes apie tai, kad jokia rūšis gamtoje (bebras irgi) negali būti kenkėjas, jiems niekas nepasakojo. Taip pat jiems niekas nepasakojo, kad bebras duoda daug daugiau naudos nei jie patys. Visokios kontoros rengia kažkokius super muper protingus projektus, kad atstatytų numelioruotas šlapynes, gauna ir ištaško milijonus, o bebrai identiškus darbus atlieka už dyką.

Pernai buvo labai sausi metai, galimai šiemet bus ne ką geresni. Vandens lygis smarkiai nukritęs ir bebrai jį gali bent šiek tiek palaikyti. Pirmą kartą šiemet girdėjau, kaip ūkininkai džiaugėsi, kad jų griovy gyvena bebrai ir palaiko vandens lygį. Taigi prieš ardant užtvankas reikia labai gerai pagalvoti. Galų gale, atkurdami žmogaus suniokotus (numelioruotus biotopus) bebrai suteikia namus išnaikintoms augalų, varliagyvių, roplių, žuvų, vandens paukščių ir žinduolių rūšims. Taip, jie nugraužia kelis medžius (juos visada galima apsaugoti tinklu), taip, patvenkia nemažas teritorijas (visada galima vandens lygį pareguliuoti), bet jie yra nepamainomi bioįvairovės puoselėtojai ir kertinė rūšis mūsų ekosistemoje.

Taigi, toli tiems socbebrams iki tikrų bebrų.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt