Gyvenimas

2020.01.29 13:52

Lietuvos jūrų muziejus ruošiasi ruoniukų rastinukų antplūdžiui ir jau renka jiems žemaitiškus vardus

LRT.lt2020.01.29 13:52

Lietuvos jūrų muziejus, ruošdamasis pavasariui ir ruoniukų rastinukų antplūdžiui, nusprendė iš anksto susikurti ruoniukų vardų bazę. Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydymui į muziejų atvežti ruoniukai buvo pavadinami pagal radimvietę. Jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas ėmėsi taikyti žemaitišką šnektą savo globotiniams. Taip atsirado Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas). Kai pritrūko ir žemaitiškų žodžių, buvo pasitelkti jūriniai pavadinimai: taip atsirado Bujus ir Lotas.

Jausdamas nenumaldomą žemaitiško žodžio trauką, šiemet Arūnas Grušas, dar nesulaukęs ir pirmojo ruoniuko (nes tada, pasak jo, nebe laikas galvoti, kaip pavadinti), ėmėsi ieškoti vardų. Ir vėl neatsispyrė Žemaitijai.

„Ten mano šaknys“, – šypsosi Arūnas.

Ir vasario 5 dieną planuoja kelionę į Skuodą, kur 12 val. savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su juo. Susitikimo metu biologas, per savo gyvenimą išgelbėjęs daugiau nei 100 ruonių jauniklių, papasakos, kaip keičiasi Baltijos jūra, kokie pavojai slypi joje ruoniams, ir kaip turi elgtis žmogus, kad Baltija liktų saugiais namais šiems gyvūnams.

„Ruoniai yra tikrieji Baltijos šeimininkai, ne mes“, – tvirtina biologas, sužeistiems, išsekusiems ruonių jaunikliams tampantis ir mama, ir tėčiu tol, kol jie nenustiprėja ir. Sustiprėję iškeliauja atgal į Baltiją.

Kartu su Arūnu Grušu renginyje dalyvaus ir muziejininkė-edukacinių programų koordinatorė Vida Narveišytė.

Jūrų muziejus žemaitiškų vardų, tinkamų ruoniukams, lauks iki vasario pabaigos. Juos galima siųsti elektroniniu paštu edukacija@muziejus.lt. Originaliausių vardų autoriai bus apdovanoti muziejaus prizais.

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą.

Lietuvos jūrų muziejus, siekdamas prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo, darbuojasi prie ambicingo projekto: yra statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.