Gyvenimas

2020.01.29 19:25

Už savo mokytojo ištekėjusi Kerbedžio dukra papasakojo apie uždraustą meilę: laukiau, kol ji bus neuždrausta

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.01.29 19:25

Svetimi peikė, o savi palaikė, išgirdę, kad 17 metų vyresnio mokytojo širdį užkariavusi Konstancija Kerbedytė ruošiasi tekėti už operos solisto Remigijaus Sabaliausko. Dabar jau sūnelį auginančios poros po vedybų laukė dar vienas išbandymas emigracijoje – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ jie papasakojo apie Kinijoje sutiktus sukčius, nevalyvus vietinius ir nesitvardančias kines.

Tarp muzikos mokslų daktaro, operos solisto Remigijaus Sabaliausko ir jo žmonos pianistės Konstancijos Sabaliauskienės – net 17 metų skirtumas. Aistringa jų meilės istorija prasidėjo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis – Remigijus tada buvo dar nepilnametės Konstancijos fortepijono klasės mokytojas. Merginai taip stipriai į akį krito gabus muzikas, kad pati jam ėmė ir prisipažino, jog nori būti kartu, kaip kokiame Vladimiro Nabokovo romane „Lolita“. Bet nesupratęs, kas vyksta, mokytojas iš karto nesileido nepilnametės vilionėms.

„Laukiau, kol meilė bus neuždrausta. Buvau besąlygiškai įsimylėjusi, o jis man pasakė, kad nieko nebus, kol nebaigsiu mokyklos. Ir tada, kai baigiau mokyklą, jis pakvietė mane į pirmą pasimatymą. Po pusės metų pasipiršo“, – prisimena Konstancija.

Garsaus Lietuvoje atlikėjo Kastyčio Kerbedžio jauniausia dukra Konstancija dabar atvirai pasakoja apie tikrai sudėtingą uždraustos meilės istoriją. Su buvusiu mokytoju, o dabar jau vyru Remigijumi ji neseniai grįžo iš emigracijos Kinijoje ir žengia pirmus žingsnius Lietuvoje.

Net 9 metus Remigijus mokėsi, o vėliau dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis sako, kad būtent ten vyresni kolegos ir vadovai jį perspėjo, jog paaugliai moksleiviai dažnai įsimyli mokytojus, todėl tam reikia būti pasiruošus.

„Pasirašai 80 puslapių vadinamųjų seksualinio priekabiavimo modulių, turi sužymėti atsakymus, todėl negali neperskaityti. Tau iškart „atšoka“ fantazija net pagalvoti. Labai nenori prarasti darbo, nes automatiškai leki iš universiteto. Dėl to čia grįžus net nebuvo minčių. Sakau, jeigu niekas nepasikeis iki mokyklos pabaigimo, galėsime kažką pagalvoti“, – kalba Remigijus.

Tai, kas vyksta jos galvelėje, Konstancija niekam nepasakojo, tačiau prisipažįsta, kad kartais tiesiog negalėdavo nuslėpti žvilgsnio ar paaiškinti kai kurių savo poelgių, kurie akivaizdžiai išduodavo, kad mokytojui ji neabejinga.

Mus suvedė muzika, kaip kalba. Būtent bendra veikla suveda žmones, visai nesvarbu, koks jų amžius. Dailė, muzika ir kitos meno šakos yra universalios kalbos, kurios sujungia.

„Pasistengdavau atsidurti koridoriuje tuo metu, kai jis ateidavo dirbti, ir pan. Būdavo visokių dalykų. Bet aš savo mamą pratinau prie šitos minties ir turėjau sukūrusi tokią istoriją. Hipotetiškai – o jeigu mano vyras būtų vyresnis? Su kitokiu statusu? Manau, ji suprato, bet išlaukėme.

Praėjo gal pusantro mėnesio po mūsų oficialaus bendravimo ir jis man padovanojo lėktuvo bilietus į Maltą. Atėjau pas mamą, sakau: žiūrėk, mane kviečia į Maltą. Mama metė tuos bilietus ir sako: tuoj aš tau kaip skrisiu. Buvo tokia pradžia, bet jis susitiko su mano mama, jie šnekėjo gal 4 valandas“, – pasakoja mergina.

Kastyčio Kerbedžio dukros istorija – lyg iš romantinio filmo: įsimylėjo mokytoją ir išvyko gyventi į Kiniją

Svetimi peikė, o artimieji džiaugėsi ir palaikė

Remigijus pripažįsta – jo žmona šiai idėjai puikiai paruošė savo mamą. Dažną galvą pametusi moksleivė, ėmusi sekti kiekvieną žingsnį, ne juokais išgąsdintų, tačiau vyras laikėsi džentelmeniškai ir sako nenorėjęs Konstancijai daužyti širdies – tikėjosi, kad meilė praeis. Tačiau nepraėjo, o kelionė į Maltą tik įrodė – jiedu gali būti kartu.

Visuomenėje gerbiamas muzikos mokslų daktaras sako, kad su mylimąja niekada nejaučia amžiaus skirtumo, nes ji išauklėta kitaip nei dauguma panelių. Konstancija moka ir paguosti, ir patarti, o kai reikia – ir pamoko. Tiesa, Remigijus pažymi – yra kartų skirtumai.

„Turbūt didelę įtaką padarė tai, kad mano mama niekada manęs nelaikydavo vaiku. Ji man yra pasakojusi, kad, sakykim, ateina dėdės, tetos į svečius ir ką daro kiti vaikai? Jiems neįdomu, užsiima savais reikalais. Aš sėdėdavau prie stalo kartu ir bendraudavau būdama 3–5 metukų. Vesdavosi ir į renginius, koncertus. Visuose tėčio koncertuose būdavome kartu. Gal aš niekada nebuvau pagal savo amžių, visada buvau šiek tiek brandesnė“, – svarsto laidos herojė.

Visoje Lietuvoje žinomo atlikėjo dukra prisipažįsta, kad, visą vaikystę praleidusi šalia tėčio pramogų pasaulio užkulisiuose, šou verslo jau atsikando, todėl noro šėlioti ir pramogauti iki ryto neturi

„Aš nesu stereotipinė 20-metė, kuriai reikėtų eiti į klubus ir t. t. Galiu prisipažinti – gyvenime nebuvau klube ir man to niekada nereikėjo. Aš mieliau renkuosi pabūti su juo ir pabendrauti, negu eiti kažkur su draugais“, – sako Konstancija.

Pasaulyje be galo daug panašių istorijų, kai jaunutė mergina įsimyli gerokai vyresnį vyrą, dažnai iš savo aplinkos, mokytoją ar tėvų draugą. Statistiškai dažniausiai tokia meilė užgimsta tarp meniškų sielų žmonių. Kodėl taip nutinka, Konstancija ir Remigijus turi paaiškinimą.

„Manau, kad mus suvedė muzika, kaip kalba. Man atrodo, kad būtent bendra veikla suveda žmones, visai nesvarbu, koks jų amžius. Dailė, muzika ir kitos meno šakos yra universalios kalbos, kurios turbūt sujungia“, – kalba pašnekovė.

Nors Lietuva – konservatoriška šalis ir didelio amžiaus skirtumo tarp mylimųjų daug kas nesupranta ir net tai smerkia, ši pora sako nejutusi daug priešiškumo. Net atvirkščiai – buvo nemažai palaikančių ir reiškiančių susižavėjimą jų santykiais.

Pasakėme, kad visi tie 2 kambarių butukai mums per maži. Būtumėte matę jų reakciją. Jie pasakojo, kad vienam kambary 11 žmonių gyvena, o mums dviejų kambarių yra per mažai dviem.

„Man keisčiausia buvo, kad vyresnės kartos mokytojai, kurie net galbūt dėstė Remigijui, reagavo taip teigiamai. Aišku, paskelbus apie vestuves išėjo labai daug straipsnių, svetimi žmonės peikė, bet tie, kurie mus pažinojo, tikrai mus palaikė ir džiaugėsi už mus. O mūsų šeimos ratas ir giminės išvis labai gerai priėmė“, – pasakoja Konstancija.

Prieš baltaodį nesitvardančios kinės ir gamtiniai reikalai gatvėse

Vos susituokė, Remigijus ir Konstancija persikėlė gyventi į Kiniją. Buvo manančių, kad jiedu bėga nuo visuomenės dėmesio, galbūt slapstosi, bet tikrovėje viskas buvo kitaip – muzikos mokslų daktaras tiesiog gavo labai pelningą pasiūlymą.

„Mes kaip tik tuo metu skridome po vestuvių į medaus mėnesio kelionę, atsispausdinau tą visą ilgą kontraktą, žiūriu, kad tik ko nebūtų, nes buvo įspėję: kinai apgaudinėja kiekvieną, persiskaityk. Aš nemažai dirbęs pagal tuos kontraktus, skaitau – viskas lyg ir gerai. Sakau: nori? Važiuojam“, – prisimena Remigijus.

Anot jo, Kinija stengiasi iš viso pasaulio prisivilioti gabių talentų ir tam skiria tikrai solidžius pinigus. Jie pasikviečia savo srities asų, tuomet giriasi, kad geriausi specialistai dirba būtent jų šalyje.

„Po to aš dar ten visokių sąlygų iš jų prisitaisau. Pavyzdžiui, reikia visiems į mokyklą ateiti septintą ryto ir sėdėti iki penkių. Sakau: atsiprašau, bet aš tiek negaliu dirbti, turiu mažą vaiką, žmona bus viena, turėsiu padėti. Sakau: galiu nuo dešimtos iki keturių, jeigu tinka, tai tinka. Ir tiko“, – teigia vyras.

Net ir Lietuvoje visi žino, kaip sudėtinga Kinijoje rasti erdvius namus. Daugelis didmiesčių gyventojų ten glaudžiasi mažytėse kišenėlėse milžiniškuose dangoraižiuose. Tačiau tokie standartiniai kiniški namai šiai lietuvių porai netiko, jiedu ieškojo ko nors, kas primintų europietišką komfortą.

„Vaikščiojome su agentu, ieškojome, kur gyventi. Atėjome į tokį 2 kambarių butuką, bet pasakėme, kad visi tie 2 kambarių butukai mums per maži. Būtumėte matę jų reakciją. Jie pasakojo, kad vienam kambary 11 žmonių gyvena, o mums dviejų kambarių yra per mažai dviem“, – juokingą istoriją pasakoja Konstancija.

Aš savo vyru labai pasitikiu, bet, kai gyvenome Kinijoje, kiekvieną rytą paimdavau jo ranką ir paklausdavau: turi žiedą? Ne dėl to, kad juo nepasitikėčiau, bet tiesiog kad kiti žinotų, kad jis yra įsipareigojęs.

Gyventi net ir gerai išsivysčiusiame Kinijos mieste – tikras iššūkis europiečiui. Remigijus prisimena, kad iš pradžių nieko nesuprato, jiedu su žmona toje šalyje jautėsi it vaikai. „Pradžia buvo sunki. Angliškai beveik niekas nešneka. Ateini į restoraną, tik iš paveiksliukų užsisakai. Jei reikia autobusu važiuoti – viskas kiniškai“, – pažymi jis.

Muzikos mokslų daktaras sako, kad ne kartą po įvairiausių situacijų jautėsi tiesiog šokiruotas. Kai kurios kinų elgesio manieros Lietuvoje būtų akimirksniu pasmerktos.

„Man labai įstrigo viena situacija. Užėjome į vaisių parduotuvę – ten labai geri vaisiai. Moteriškė stovi prie prekystalio, viskas atrodo kaip pas mus. Bet stovi bliūdas su vandeniu, ji plaunasi galvą, krapšto nosį, tokia maždaug: „Ko nori?“ Tomis muiluotomis rankomis... Arba gali žmogus eiti, sugalvoti, kad nori vidury gatvės atlikti gamtinius reikalus, ir juos atlieka“, – labiausiai įstrigusiais momentais dalijasi vyras.

Be prastų manierų viešumoje dar lietuvius nustebino tai, kad kai kurie prekiaujantys kinai linkę akiplėšiškai sukčiauti ir meluoti. Todėl kas kartą tenka pasitikrinti kelis kartus, ar pardavėjas sako tiesą. O jeigu pasiseka melagius pričiupti, kinai tai paverčia juokais.

Konstanciją dažnai stebindavo ir jaunų kinių žvilgsniai, nukreipti į sutuoktinį. Atrodo, kad kartais merginoms toje šalyje nė motais, vyras vedęs ar ne, jeigu jis patinka – nesitvardo.

„Aš savo vyru labai pasitikiu, bet, kai gyvenome Kinijoje, kiekvieną rytą paimdavau jo ranką ir paklausdavau: turi žiedą? Ne dėl to, kad juo nepasitikėčiau, bet tiesiog kad kiti žinotų, kad jis yra įsipareigojęs. Kinės kitaip žiūri į baltą žmogų“, – sako Konstancija.

Uždraustos meilės istoriją žada apdainuoti gastrolėse po Lietuvą

Gyvendama Kinijoje mergina pastojo, tačiau gimdyti toje šalyje nedrįso, specialiai sūnaus atėjimui į šį pasaulį buvo grįžusi į Vilnių. Vengiantys būti kategoriški sutuoktiniai tvirtina – tai buvo nediskutuotinas klausimas.

Taip gimė Sabaliauskų sūnelis Tauras. „Su mažyliu grįžti į Kiniją buvo kiek baisoka“, – sako Konstancija, tačiau norėjosi, kad visa šeima būtų kartu. Visgi labai didelis minusas Kinijoje auginant vaikus – užterštas oras, nors, pavyzdžiui, žaidimų aikštelių ar parkų apstu, pažymi ji.

Keletą metų praleidę Kinijoje rugpjūčio pabaigoje Konstancija ir Remigijus nusprendė, kad gyvenimo emigracijoje gana. Svetima kultūra juos ėmė dažniau erzinti, nei džiuginti. Atsisakęs didžiulio atlyginimo kiniškoje mokykloje Remigijus net neįsivaizdavo, ką reikės daryti grįžus į Lietuvą, tačiau pora neabejojo, kad būdami kartu jie neprapuls.

„Gal skambiai nuskambės, bet mes čia gyvenimą pradėjome nuo nulio. Vienintelis dalykas, ką turėjome, tai nuosavą būstą. Remigijus šiuo metu dar yra tėvystės atostogose, aš vis dar mokausi. Bet Remigijui sakiau ne kartą: čia tikrai yra geriausia“, – įsitikinusi Konstancija.

Visgi viskas susiklostė net geriau, nei buvo galima pagalvoti. Netikėtai porai gimė naujo verslo planas. Konstancija ir Remigijus pasidomėjo, kad Vilniuje trūksta muzikos mokyklų, ypač tokių, kuriose būtų ugdomi kūdikiai.

„Čia vyksta grupiniai muzikiniai užsiėmimai nėštukėms ir vaikams nuo gimimo iki 5 metukų, o Remigijus individualiai dėsto vokalą ir fortepijoną, dabar buriame moterų vokalinį ansamblį, kuriam vadovaus mano brolis, profesionalus chorvedys“, – sako Konstancija.

Net be papildomos reklamos sutuoktiniai pritraukė nemažai norinčių mokytis, tačiau pabrėžia, kad plėstis yra kur – tai netrukus ir planuoja padaryti.

Konstancija didžiuojasi, kad visko siekia pati su vyru, niekada neprašo garsaus ir pasiturinčio tėčio Kastyčio Kerbedžio pagalbos. „Visą gyvenimą norėjau įrodyti, kad esu savarankiškas žmogus“, – pažymi ji.

Savo uždraustos meilės istoriją Konstancija ir Remigijus netrukus ketina pristatyti ir koncertinėse salėse. Apdainuodami moksleivės aistrą mokytojui jie apvažiuos didžiuosius Lietuvos miestus.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Kastyčio Kerbedžio dukros istorija – lyg iš romantinio filmo: įsimylėjo mokytoją ir išvyko gyventi į Kiniją
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.