Gyvenimas

2020.02.01 21:25

Apie retą, bet itin pavojingą toksinį šoko sindromą ir kitas grėsmes moterims rūpinantis intymia higiena

Tamponuose slypintis pavojus – ne tik toksinis šoko sindromas, kuriam kilus mirties tikimybė siekia net iki 70 proc. – grėsmę kelia ir tamponai, pagaminti iš viskozės. LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ ginekologė Raminta Baušytė papasakojo apie menstruacinių taurelių privalumus ir trūkumus bei tai, kodėl nereikėtų numoti ranka į rekomendaciją lytiniams organams plauti naudoti specialias priemones.

Mergaičių ir moterų akademijos narė, gydytoja akušerė-ginekologė R. Baušytė pastebi, kad moterų intymi higiena – vis dar nepatogi tema bet kokio amžiaus moterims, nors padėtis po truputį gerėja, o daugiausia pokyčių pastebima kalbant apie menstruacines priemones.

Nors dauguma moterų iki šiol renkasi vienkartinius įklotus ir tamponus, daugėja susidomėjusių alternatyviomis priemonėmis – menstruacinėmis taurelėmis ir daugkartiniais įklotais. Tai lemia siekis mažinti vartojimą ir norą būti draugiškiems aplinkai.

„Skaičiuojama, kad viena moteris per visą savo reprodukcinį gyvenimą, kai serga mėnesinėmis, išmeta apie 125–150 kg įklotų arba tamponų. Kitos, ne mažiau svarbios priežastys – natūralesnių priemonių ieškojimas. Menstruacinių taurelių privalumas – ir finansų taupymas, vykstant į kelionę nereikia dėtis visos pakuotės įklotų ar tamponų, užtenka vienos taurelės, taip pat tai padeda pažinti savo anatomiją, mėnesines priimti kaip natūralesnį faktą“, – pasakoja ji.

Kaip teigia R. Baušytė, nė viena iš priemonių nėra bloga, tačiau kiekviena turėtų išsirinkti jai tuo gyvenimo periodu tinkamiausią priemonę – kada ir ką, taip pat išsiaiškinti, kaip tai naudoti.

„Daugkartinių priemonių minusas – moterys turi labai gerai žinoti savo anatomiją, pajusti, kaip ją įsidėti. Ne visoms patogu ir pavyksta iš pirmo karto. Būna ir įsibrėžimų, ir žaizdelių, [kyla] ir alergija. Įklotai, tamponai sugeria kraują, o menstruacinės taurelės – kraujo surinkėjos, gali būti didesnė pratekėjimo rizika. Kalbant apie daugkartinio įkloto naudojimą, svarbi pačios moters higiena. Tos priemonės turi būti labai gerai plaunamos“, – aiškina akušerė-ginekologė.

Toksinis sindromas – tai labai reta, bet labai gyvybei pavojinga būklė. Sąlygos toksiniam sindromui atsiranda tada, kai nesilaikoma tampono naudojimo taisyklių.

Anot R. Baušytės, įklotus rekomenduojama naudoti tik mėnesinių metu – kasdien higieninių įklotų naudoti negalima. Įklotas sukuria terpę susiformuoti bakterijoms ir kilti infekcijoms. Be to, atkreipkite dėmesį į pakuotės ženklinimą: jei ant įklotų pakuotės nupiešti du lašeliai, tokius įklotus reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 2 val., jeigu trys – kas 3–4 val., keturi – ne rečiau negu 4–6 val. Svarbu pažymėti ir tai, kad naudoti iškvėpintų, dažikliais paveiktų įklotų nepatartina.

Nors tai gali atrodyti labai paprasti dalykai, nereta moteris vengia apie tai kalbėti ne tik su draugėmis, bet ir su gydytojomis, tad joms belieka pasikliauti internetiniais orakulais. Kaip pasakoja R. Baušytė, moterys apie tai tikrai nekalba taip noriai kaip apie, pavyzdžiui, burnos higieną. Intymi higiena – vis dar po pilka uždanga.

„Tačiau galima pasidžiaugti, kad vis dažniau moterys, merginos išdrįsta paklausti, kaip rūpintis ar spręsti problemas. Be abejo, išlieka nemažas tabu – tada atsakymų ieškoma internetinėje erdvėje, kur ne visada pateikta informacija teisinga. Tokios informacijos naudojimas sukelia ir dar didesnes problemas“, – teigia gydytoja.

Toksinio šoko sindromas – retas, bet labai pavojingas

Toksinio šoko sindromas – tai labai reta, bet labai gyvybei pavojinga būklė – pasak R. Baušytės, mirtingumas toksinio sindromo atveju siekia net 50–70 proc.

„Tikrai nesakau, kad tamponai yra bloga priemonė ir jos jokiais būdais nereikėtų rinktis. Sąlygos toksiniam sindromui atsiranda tada, kai yra nesilaikoma tampono naudojimo taisyklių: pasirenkami per didelės sugerties tamponai arba yra per ilgai naudojami. Tokiame tampone, kuris ilgai prabūna moters lytiniuose takuose, prisigeria labai daug kraujo ir kitų iš gimdos išeinančių skysčių – taip susiformuoja puiki terpė daugintis bakterijoms, kurios šiaip būdamos organizme nėra pavojingos.

Pagrindinį vaidmenį atlieka auksinis stafilokokas, tačiau gali būti kaltas ir A grupės beta hemolizinis streptokokas. Jis besidaugindamas išskiria toksinus, kurie patenka į kraujotaką ir išprovokuoja labai intensyvų imuninės organizmo sistemos atsaką, gali pažeisti ir širdį, ir kepenis, ir virškinamąjį traktą, ir plaučius. Gali baigtis ir mirtimi“, – pasakoja akušerė-ginekologė.

Dar vienas pavojus – iš viskozės pagaminti tamponai. Jie, prisisiurbę kraujo, labai išsiplečia ir netgi ima trupėti. Likę pluošteliai – taip pat puiki terpė formuotis bakterijoms, pasireikšti agresyviai organizmo reakcijai.

Naudojami įprasti prausikliai, dušo želės ar net muilas kenkia moters lytinių organų sistemai.

Specialios priemonės intymiai higienai sukurtos ne šiaip sau

Nors menstruacijų metu turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys intymiai higienai, persistengti nereikėtų – per mėnesines prauskitės 2 kartus per dieną, o priemones naudokite tas, kurios skirtos konkrečiai intymiai higienai.

„Kaip mes turime kremus veidui, rankoms, taip yra specialios priemonės moters lytiniams organams prausti. Naudojami įprasti prausikliai, dušo želės ar net muilas kenkia moters lytinių organų sistemai. Mūsų odos šarmų-rūgščių pusiausvyra yra 5,5 pH, o makšties – rūgštesnė, 3,8–4,5 pH. Taip organizmas sutvarko, kad rūgštesnėje aplinkoje savaime būtų mažiau mikroorganizmų, bet dėl to ir turėtų būti pasirenkamos didesnio rūgštingumo priemonės“, – teigia R. Baušytė.

Atkreipkite dėmesį, kad perkamoje intymios higienos priemonėje būtų laktobacilų, t. y. pieno rūgšties bakterijų, ir antiseptikų, geriausia – natūralių: ramunėlių, medetkų ar alavijų. Ramunėlės pasižymi odos gleivinę raminančiomis, gijimą skatinančiomis savybėmis, medetkos veikia priešuždegimiškai, kaip ir alavijai, kurie dar ir drėkina bei ramina.

Tiesa, ilgainiui naudojant tą pačią priemonę gali išsivystyti alergija ar priemonė gali tiesiog imti nebetikti, dėl to ją gali prireikti pakeisti kita, tačiau tai, anot gydytojos, normalu. Jeigu specialios priemonės neturite, pakanka prausti lytinius organus tiesiog paprastu šiltu vandeniu.

Labai didelė klaida – atlikti „makšties dušus“, neva viską puikiai išplaunančius. Kaip teigia laidos pašnekovė, viduje nieko nereikia plauti – plauti reikia tik išoriškai. Be to, reikia žinoti ir tai, kaip plauti: prausimosi kryptis turėtų būti nuo makšties link išeinamosios angos, kad iš tiesiosios žarnos pakliūtų kuo mažiau bakterijų. Geriausia prausti ranka, o ne kempine.

„Kasdienai rekomenduojamas medvilninis, natūralaus pluošto apatinis trikotažas. Sintetinės medžiagos skatina kauptis drėgmę, o tai – puiki vieta veistis bakterijoms“, – pasakoja R. Baušytė.

Kaip save prižiūrėti menopauzės metu? Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.