„Apie tokį maitinimosi būdą, kuris įvardijamas kaip protarpinis badavimas, kol kas nėra atlikta mokslinių tyrimų, kurie būtų nustatę, ar tai yra gerai, ar ne“, – portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas. Anot jo, į palyginti neseniai viešojoje erdvėje pradėtą populiarinti mitybos būdą reikėtų žvelgti atsargiai ir nepamiršti: tai, kas tinka kitam, nebūtinai tiks ir jums.
Apie protarpinį badavimą, kaip maitinimosi būdą, padedantį išspręsti tam tikras sveikatos ar svorio problemas, pradėta kalbėti palyginti neseniai. Vis dėlto viešojoje erdvėje šis mitybos principas jau spėjo suleisti tvirtas šaknis. Skambiais protarpinio badavimo teikiamais privalumais susidomi ne vienas, mat mintis atsikratyti vienu kitu kilogramu neatsisakant savo mylimų maisto produktų skamba išties viliojančiai.
Tačiau prof. R. Stukas įspėja, jog iki šiol moksliškai nėra įrodyta, kad protarpinis badavimas, kai tarp paskutinio dienos ir pirmojo kitos dienos valgio laikomasi maždaug 15 valandų pertraukos, būtų veiksmingas ir naudingas mitybos būdas. „Kol kas protarpinio badavimo sąvoka daugiau sklando populiariojoje literatūroje ir viešojoje erdvėje, bet mokslinių straipsnių ar mokslu pagrįstų rekomendacijų šiuo metu neturime. Todėl reikėtų išlikti atsargiems šį maitinimosi būdą rekomenduojant plačiajai visuomenei“, – sako prof. R. Stukas.
Siūlomas mitybos naujoves žmonės linkę priimti už gryną pinigą, kadangi dažnas suvokia, jog maistas ir valgymo įpročiai daro poveikį mūsų sveikatai, fiziologinėms funkcijoms, ilgaamžiškumui, darbingumui. „Kiekvienas žmogus siekia geresnės sveikatos, galbūt nori išspręsti antsvorio, vidinės darnos problemas, kurioms reikšmingos įtakos turi mūsų mityba. Todėl, išgirdęs apie naują mitybos variantą ir jo neva teikiamus pliusus, dažnai žmogus automatiškai ima galvoti, kad jis yra geras. Beje, visada atsiras tokių, kuriems kiekviena sugalvota teorija, kokia ji bebūtų – mitybos pagal kraujo grupę, mitybos pagal akių spalvą ir t. t., – tiks ir patiks“, – kalba profesorius.
Vis dėlto tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks ir kitam žmogui, įsitikinęs prof. R. Stukas, nors protarpinis badavimas viešojoje erdvėje pristatomas kaip daugeliui tinkamas mitybos būdas. „Šiomis dienomis girdžiu, kad protarpinis badavimas ir jo nauda pateikiama kaip faktas. Tačiau, pažvelgus moksliškai, jei kažką deklaruojame, turime to naudą ar poveikį pagrįsti moksliniais tyrimais. Šiuo metu tokių tyrimų apie protarpinį badavimą nėra.
Kita vertus, daugybė su mityba susijusių teorijų iš dalies remiasi fundamentaliomis mokslo teorijomis, todėl specialaus pasirengimo neturinčiam žmogui kartais tikrai sunku atsirinkti, kur yra tikrovė, kur – mistika ir kurie dalykai yra diskutuotini“, – dėsto prof. R. Stukas.
Beje, klaidingas ir pats „protarpinio badavimo“ terminas, neteisingai apibūdinantis šį mitybos principą, pastebi jis. „Terminas „protarpinis badavimas“ atsirado visai neseniai, tačiau, mano nuomone, jis nėra teisingas. Žmogus, išgirdęs šią sąvoką, iš karto išgirsta žodį „badavimas“, o tik vėliau – koks jis. Visgi po šiuo terminu slypi tikrai ne badavimas, o tiesiog tam tikras maitinimosi principas. Žodis „badavimas“ gali sudaryti klaidingą įspūdį, atveriantį kelią įvairiausioms interpretacijoms.“
Nors protarpinis badavimas ir gali sumažinti bendrą kalorijų, patenkančių į organizmą, kiekį, nes taip maitindamasis žmogus veikiausiai suvalgo mažiau nei įprastai, tačiau ar keliolikos valandų tarp valgymų daromos pertraukos yra gerai, galima diskutuoti, sako prof. R. Stukas: „Pavyzdžiui, skrandžiui esant tuščiam, gali skirtis skrandžio, net žarnyno sultys, tai nėra gerai. Vis dėlto svarbiausia – suprasti, jog kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir į skirtingus maisto produktus visi reaguojame skirtingai.“
Todėl kiekvienas žmogus turi galvoti, ką valgo, ir, kaip šiandien madinga sakyti, įsiklausyti ir jausti savo organizmą. „Mityboje negali būti kategoriškumo. Juk net vaistai, kurių nauda yra pagrįsta ir įrodyta, vienus išgydo, o kitiems nepadeda. Todėl svarbiausia save stebėti ir žiūrėti, kas jums tinka. Jei protarpinis badavimas kažkam tinka ir taip maitindamasis žmogus jaučiasi gerai, puiku.
Šiuo metu dar nėra atlikta mokslinių tyrimų ir apie tai, kiek kartų per dieną reikia valgyti. Visuomenėje įprasta laikytis nuomonės, kad trys kartai – pusryčiai, pietūs ir vakarienė – yra normalu. Vis dėlto tai nėra ir, ko gero, nebus įrodyta, nes tai – labai individualu, todėl ir atveria kelią įvairioms mokslu nepagrįstoms teorijoms ir interpretacijoms“, – kalba profesorius.
Profesorius pataria sąmoningai rinktis ne tik maistą, bet ir informaciją. „Prieš kurį laiką knygynuose ir bibliotekose pasirodė knygų apie mitybą pagal kraujo grupę. Kartu su šia teorija laikraščiuose atsirado specialistų straipsnių apie tai, kad ši teorija – pramanyta ir neturinti mokslinio pagrindo. Šiandien turime galimybę laisvai reikšti savo nuomonę, o dalis teorijų vienu ar kitu būdu atranda savo auditoriją, kuriai jos tinka.
Kaip rodo Lietuvos tyrimai, mūsų šalis pasižymi nepakankamu sveikatos ir mitybos raštingumu. Dalis žmonių stengiasi ir įsivaizduoja, kad sveikai maitinasi, tačiau vėliau paaiškėja, jog tai daro netaisyklingai. Kadangi informacijos srautas labai didelis, ne kiekvienas sugeba sąmoningai ją atsirinkti. Todėl labai svarbu domėtis, kuo daugiau kalbėti apie mitybą ir kiekvienam sąmoningai rinktis maistą, rūpintis mityba ir stebėti save. Tik taip gebėsime suprasti, kas mums tinka, o kas – nelabai“, – sako prof. R. Stukas.
