Gyvenimas

2020.01.24 16:54

Tantrinio meno parodoje Britų muziejuje – nieko bendro su Stingu ar Kamasutra

LRT.lt2020.01.24 16:54

Naujos parodos Britų muziejuje kuratorė patikino visuomenę, kad tarp stereotipus laužančių eksponatų nieko susijusio su Stingu ar Kamasutra nebus, informuoja „The Guardian“.

Užmirškite posakį „Jokio sekso, mes britai.“ Šiuo atveju labiau tiktų frazė: „Kuo daugiau sekso, juk mes – Britų muziejuje.“ Tačiau kuratorė patikino visuomenę, kad pirmoji didesnė Tantrą tyrinėjanti paroda Jungtinėje Karalystėje netaps „malonumu vien dėl malonumo“ ir neatspindės to, apie ką pasakojo Stingas, kalbėdamas apie septynias valandas trunkančius mylėjimosi seansus.

Parodoje, apie kurią muziejus pranešė ketvirtadienį, bus tyrinėjama Tantra – iš 6 a. Indijos kildinama įsitikinimų ir ritualų sistema.

Parodos kuratorė Imma Ramos prisipažino, kad kaskart, kai kam nors prasitardavo apie rengiamą Tantros parodą, žmonės jos klausdavo: „Ar tai susiję su Kamasutra?“ arba „Ar tai yra tai, kuo užsiima Stingas?“ Atsakymas yra: nei viena, nei kita.

Dažnai įsivaizduojama, kad 1990 m. itin atvirą interviu davęs Stingas mėgaujasi tantrinio sekso maratonais. Vėliau jis visa tai paneigė, 2013 m. dienraščiui „The Guardian“ paaiškindamas, kad tuomet buvo girtas ir tiesiog norėjo pasišaipyti iš žurnalistų.

Anot I. Ramos, bet kuriuo atveju tai buvo gašlus stereotipas ir visiškas Tantros neišmanymas, panašiai kaip ir Kamasutros priskyrimas šiai tradicijai.

„Tantra pirmiausia yra geismo pažabojimas, kad galiausiai jį įveiktum, taip pat mėgavimasis visais savo kūniškumo aspektais, visais jausmingumo aspektais, taip įgyjant daugiau galios, – aiškina ji. – Tai labai skiriasi nuo tų dalykų, kuriuos mes vadiname erotika ir nuo pačios geismo idėjos. Tai nėra malonumas dėl paties malonumo, kaip, pavyzdžiui, Kamasutra.“

I. Ramos teigimu, vakaruose Tantra paprastai prilyginama seksui ar jogai, „tačiau ji turėtų būti suprantama kaip platesnės peržengimo filosofijos dalis.“ Nepaisant to, daugiau kaip šimte parodoje demonstruojamų eksponatų pamatysime ir sekso, ir jogos elementų, gal tik be stereotipų.

Pavadinimas Tantra kilęs iš šventų pamokančių raštų, kurių dauguma surašyti kaip pokalbis tarp dievo ir deivės.

Tarp eksponatų rasime keturis ankstyviausius 12 a. Nepale surašytus Tantros rankraščius. Juos muziejui paskolino Oksfordo universiteto biblioteka.

Pagrindinė parodos varomoji jėga – dieviškosios moteriškos galios išaukštinimas ir moteriškumo kaip pasyvaus ir romaus prado sampratos paneigimas. Parodoje bus galimybė pamatyti ne vieną įspūdingą eksponatą, vaizduojantį gležnus vyrus užgožiančias nuožmias deives.

Čia rasime ir 9 a. šventyklą puošusį smiltainio bareljefą iš Madhja Pradešo, kur įsiutusi deivė Čamunda šoka ant lavono.

19 a. Tatra tapo Indijos revoliucionierių, kovojusių su britų kolonistais, įrankiu, o tokios dievybės kaip Kali buvo pasirinktos šalies nepriklausomybės simboliu.

Įspūdinga 1890 m. skulptūra vaizduoja iš nukirstų vyrų galvų suvertais karoliais pasipuošusią keturrankę Kali, žengiančią per savo nuogą vyrą – dievą Šivą.

Anot parodos kuratorių, taip pat bus demonstruojamas ne vienas moterų menininkių sukurtas šiuolaikinio meno kūrinys, taip dar kartą atkreipiant dėmesį į Tantroje pabrėžiamą lyčių lygybės svarbą. Pavyzdžiui, Bradfordo muziejų ir galerijų paskolinta 1985 m. Sutapa Biswas drobė „Namų šeimininkės su virtuviniais peiliais“ kalba pati už save.

Naujausius laikus vaizduojančioje parodos dalyje didžiausias dėmesys skiriamas 20 a. Čia bus galima sužinoti, kad septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Tantra buvo interpretuojama kaip antikapitalistinius ir laisvos meilės idealus atstovaujantis judėjimas.

Britų muziejus yra sukaupęs vieną gausiausių tantrinės tematikos kolekcijų pasaulyje, todėl turi puikias sąlygas surengti tokio masto parodą, sakė muziejaus direktorius Hartwigas Fischeris.

Tanta „paprastai tariant, pakeitė pasaulį, – aiškina H. Fischeris. – Ir visgi Vakaruose apie ją dar labai nedaug žinoma arba ji tiesiog neteisingai suprantama, tad šios parodos tikslas – tai ištaisyti.“

Šie dalykai itin aktualūs ir šiandien. „Lyčių lygybė, moterų įgalinimas, religinis pliuralizmas, gerovė... visos šios temos dažnai gvildenamos šiandieniniame diskurse,“ – priduria direktorius.