Gyvenimas

2020.01.25 20:12

Po konservatyviąją Saudo Arabiją keliavusį lietuvį ne juokais išgąsdino priekabiavęs nepažįstamas vyras

Živilė Kropaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.01.25 20:12

Nors Saudo Arabija garsėja kaip itin konservatyvi islamiška šalis, keliautojas Robertas Pogorelis LRT RADIJUI papasakojo apie ten egzistuojančius dvigubus standartus. Jo teigimu, šalyje yra daug viešai savo seksualinės orientacijos neafišuojančių homoseksualių žmonių ir neištikimų vyrų.

„Mane atsivežęs vyras sako: „Eik į tualetą, naudokis“ ir sugriebė man už genitalijų“, – pasakoja R. Pogorelis.

LRT RADIJO laidoje „10–12“ keliautoją R. Pogorelį kalbino Živilė Kropaitė.

– Neseniai Saudo Arabija atvėrė duris turistams. Ar žmonių srautai ten auga?

– Srautai dar nedideli, bet atvyksta vis daugiau pavienių keliautojų. Saudo Arabijos valdžia daro viską, kad keliautojų būtų daugiau. Pavyzdžiui, atskridęs pirmą valandą nakties, atėjau prie pasų kontrolės. Galvojau, kad teks laukti eilėse, kol patikrins, tačiau pirmos ir verslo klasės keleiviai bei turintieji turistinę vizą priimami be eilės. Visus aplenkiau ir praėjau pirmas, niekas nieko per daug neklausinėjo.

Valdžios planas – iki 2030-ųjų prisikviesti milijonus turistų. Nežinau, kaip jie tai padarys, bet daroma viskas, kad pavyktų: labai daug investuojama, kuriami ištisi butaforiniai miesteliai, nes dabar jie yra apytuščiai.

– Anksčiau moterims buvo sunku patekti į Saudo Arabiją, nebent vykstama specialaus vizito ir visa delegacija įrodo, kad reikalinga ir moteris.

– Dabar gauti vizą užtrunka nuo 5 iki 30 minučių. Moterys, norinčios keliauti į Saudo Arabiją, laisvai gauna vizą. Anksčiau taip nebuvo. Dabar yra priimta įstatymų, liberalizuojančių tiek vietinių moterų, tiek turisčių elgesį. Tai yra didžiulis pasikeitimas. Moterys gali be vyro leidimo keliauti tarp miestų. Vietiniai žmonės iš esmės šiems pokyčiams pritaria, tačiau sako, kad viskas vykta per greitai. Nuo šiol kavinėse groja muzika, ko anksčiau nebūdavo, tačiau vis dar neleidžiama šokti. Kavinėse panaikinti skirtingi įėjimai moterims ir vyrams, atsidarė pirmieji kino teatrai.

Reikia suprasti, kad egzistuoja teisinė ir kultūrinė pusės. Daugelyje restoranų žmonės vis dar tradiciškai įeina per skirtingus įėjimus. Kai kuriuose restoranuose kiekvienas stalelis atskirtas nepermatoma širma tam, kad moterys, tradiciškai besidengiančios veidus, galėtų atsidengti ir nebūti matomos kitų vyrų.

Aš buvau sutikęs vieną gana liberalių pažiūrų merginą. Keliautojų bendruomenėje galima susirasti žmogų, kuris aprodytų miestą. Dauguma buvo vaikinai, tačiau tyčia nusprendžiau parašyti merginai ir pažiūrėti, kaip ji reaguos. Galiausiai viena iš jų pasiūlė susitikti. Atėjusi į kavinę ji net plaukus atsidengė, teigė save laikanti nereliginga. Ji man papasakojo apie savo seserį, kuri dirbo banke. Kartą į banką atvyko senyvo amžiaus moteris iš provincijos, kur moterys paprastai dengiasi ne tik plaukus ir veidą, bet šilko skraiste uždengia ir akis. Banko darbuotoja paprašė jos parodyti asmens dokumentą ir, norėdama patikrinti tapatybę, paprašė parodyti veidą. Ta moteriškė ėmė raudoti, nes niekada to nebuvo dariusi viešoje vietoje.

– Keliavote autostopu. Kas buvo netikėčiausia?

– Kartą nuvykau į vieną šalies priemiestį ir norėjau grįžti autostopu. Sustabdžiau gatvėje automobilį. Sustojo vyras ir sakė sėstis. Pradėjome važiuoti ir iš jo bendravimo man ėmė kilti įtarimas. Galiausiai jis išsuko iš kelio ir pradėjo važiuoti visiškai netinkama linkme. Aš liepiau jam sustoti ir išlipau. Nuėjau į pagrindinį kelią ir jis vėl atvažiavo. Padariau klaidą įlipęs antrąkart, nes jis ir vėl išsuko iš kelio. Sakau: „Kur tu suki?“ Jis sako: „Namai. Arbata. Važiuosime pas mane, išgersime arbatos ir nuvešiu, kur reikia.“ Atvažiavome prie jo namų, jis paskambino skambučiu kažkokiai moteriai, kuri atsiuntė vyrą, kad šis mus įleistų pro vartus. Įėjus buvo tualetas. Mane atsivežęs vyras sako: „Eik į tualetą, naudokis“ ir sugriebė man už genitalijų. Supratau, kad tas žmogus yra nesveikas.

– Kaip pasprukote?

– Ačiū Dievui, kad šalia esantys vartai nebuvo uždaryti. Tikėdamasis, kad jis manęs nesivys, nes, jeigu būtų ėmęs vytis, man niekas nebūtų padėjęs, nes ten visiškai nebuvo žmonių, aš ištrūkau. Žinoma, išgąsčio buvo, bet tuo metu norėjau kuo greičiau pabėgti. Išėjau į pagrindinį kelią ir ėmiau stabdyti automobilius. Galiausiai sustojo automobilis ir mane iš ten išvežė. Tas žmogus buvo labai malonus. Tai, be abejonės, buvo retas atvejis, nes dauguma žmonių ten yra geri.

Mano pažįstamos gėjus draugas kartą keliavo Saudo Arabijoje, ėjo kelkraščiu ir sustojo mašina. Sustojęs vyras pasiūlė pinigų ir važiuoti kartu. Tai yra slaptas gyvenimas. Jeigu šalyje egzistuoja labai aiškios seksualinės normos, jos iškreipia žmonių supratimą ir tada visuomenėje išsivysto

įvairūs nukrypimai.

– Turbūt gresia baudos ar net galvos nukirtimas už viešai deklaruojamą homoseksualumą?

– Taip, gresia, tačiau viešumoje to nėra. Saudo Arabijoje egzistuoja vieša ir nevieša pusės, matomi akivaizdūs dvigubi standartai, kaip ir daugelyje kitų arabų šalių. Kaip bebūtų, šioje šalyje viskas rimčiau, nes dėl vyraujančių normų nieko negalima daryti viešai.

Vienas mano sustabdytas vairuotojas sakė turintis žmoną, kurios nemyli nuo pat vestuvių, nes pirmą kartą jos veidą pamatė tik per sužadėtuves. Jis teigė turintis ne vieną meilužę ir norintis su ja būti, bet už tai gali grėsti dideli nemalonumai.

Dauguma Saudo Arabijos gyventojų važiuoja į kaimynines šalis pasilinksminti, pavyzdžiui, Egiptą. Kartą vienas taksistas, išsitraukęs telefoną, ėmė man rodyti ukrainiečių merginų, kurias sutiko Egipte, nuotraukas. Jis pasakojo, kad jas nugirdė ir jos tapo jo draugėmis. Atrodytų, kad žmonės ten yra padorūs ir myli tik vieną moterį, tačiau egzistuoja ir kita pusė.

– Saudo Arabijoje egzistuoja religinė policija. Kaip ji veikia?

– Religinė policija šiuo metu yra labai susilpninta. Anksčiau tos policijos atstovai kartu su tikraisiais policininkais vaikščiodavo gatvėmis ir žiūrėdavo, ar visos moterys užsidengusios plaukus. Šalyje penkis kartus per dieną vyksta pamaldos ir visos įstaigos užsidaro, kai reikia melstis. Jei kokios nors kavinės viduje yra klientas, jis priverstas stebėti, kaip darbuotojai, ant grindų pasikloję kilimėlius, meldžiasi. Jei kažkuri įstaiga taip nedarydavo, anksčiau religinė policija galėdavo skirti baudą. Dabar tai daryti draudžiama. Religinės policijos būstinė įsikūrusi šalia pagrindinės sostinės aikštės, kur vykdavo viešos egzekucijos.

– Ar egzekucijos vis dar vyksta? Ar pačiam teko tai matyti?

– Ačiū Dievui, bet nesu. Žmonės sako, kad vadinamoje Teisingumo aikštėje Riade tai nebevyksta, tačiau 2019-ų metų pradžioje tikrai dar vyko. Dabar viskas perkelta į nuošalesnes vietas.

Provincijose tai vis dar vyksta viešai: žmonės išeina po vakarinių pamaldų, ateina budeliai ir vienu smūgiu nukerta galvas nusikaltėliams, prekiavusiems narkotikais, ar žmogžudžiams. Anksčiau egzekucijos būdavo įvykdomos vien už kitos religijos propagavimą. Įstatymai ir ta bausmė toli gražu nėra panaikinta.

Išsamiau – laidos „10–12“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Taip pat skaitykite